Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai A. L. ir G. L. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Du broliai“ (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri plane pažymėta simboliais a-7 ir a-8, ir kurios plotas yra 9,25 kv. m, neterminuotą servitutą, skirtą praeiti ir patekti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovams, ir kitą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovui A. L.; 2) nustatyti 28 Eur dydžio periodinį metinį atlyginimą už prašomo servituto nustatymą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai, įpareigojant ieškovus sumokėti šį atlyginimą atsakovei iki atitinkamų einamųjų metų gruodžio 31 d. į atsakovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą; 3) nustatyti 32 Eur dydžio periodinį metinį atlyginimą už prašomo servituto nustatymą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai, įpareigojant ieškovą A. L. sumokėti šį atlyginimą atsakovei iki atitinkamų einamųjų metų gruodžio 31 d. į atsakovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kurį ieškovai įsigijo 2007 metais, taip pat ieškovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kurį ieškovas įsigijo 2001 metais. Abu ieškovams priklausantys butai yra antrajame aukšte tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas). Pastato pirmajame aukšte yra nuo 2004 metų atsakovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios prekybos paskirties patalpos, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančių patalpų dalį sudaro taip pat ir pastato pirmojo aukšto anksčiau buvusi bendrojo naudojimo laiptinė. Atsakovė 2006 metais padalino šią laiptinę į tris dalis. Ji plane žymima simboliais: a-7, a-8, a-9. Pastato 2006 metų kadastro byloje vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta patalpų dalių, pažymėtų simboliais a-7, a- 8, a-9, naudojimo paskirtis: a-7 tambūras, a-8 laiptinė, a-9 koridorius. Atsakovė pirmojo aukšto koridoriuje įrengė pertvarą, kuri suskaidė koridorių ir atidalino patalpas a-9 nuo likusios laiptinės dalies – a-7 ir a-8. Todėl ieškovams siekiant patekti į pastato antrajame aukšte esančius jų butus, fiziškai galimybė išliko tik per 9,25 kv. m laiptinę a-7 ir a-8. Pastato pirmojo aukšto bendra laiptinė dar iki ją įsigyjant atsakovei buvo privatizuota ir tapo kitų pirmojo aukšto patalpų dalimi. Nors pastato bendroji laiptinė, esanti pirmajame pastato aukšte, tapo privati atsakovės nuosavybė, ji faktiškai ir toliau naudojama visų butų savininkų, kurie turi butus pastato antrajame ir trečiajame aukštuose, nes pastate nėra jokio kito patekimo į kituose aukštuose esančius butus. Ieškovai daugiau kaip 20 metų naudojasi pirmojo aukšto laiptine, siekdami patekti į jiems priklausančius butus. Iki atsakovei įsigyjant pirmojo aukšto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kartu su pirmojo aukšto laiptinės plotu, buvę patalpų savininkai nereiškė ieškovams jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl naudojimosi pirmojo aukšto laiptine. Atsakovė, įsigijusi patalpas, taip pat ilgus metus nereiškė ieškovams jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl naudojimosi atsakovei nuosavybės teise priklausančia laiptine, kaip patekimu į ieškovų butus. Atsakovė yra verslininkė ir puikiai suprato, kad įsigydama patalpas pastate kartu su laiptinės dalimi, negalės šios laiptinės naudoti jokiai kitai paskirčiai ar daryti joje esminių pakeitimų ir, jog ši patalpų dalis visada bus suvaržyta kitų pastate esančių butų savininkų teise eiti per šią atsakovės patalpų dalį siekiant patekti į antrajame ir trečiajame aukštuose esančius butus. Atsakovė nuo 2023 metų pradėjo reikšti ieškovams pretenzijas dėl naudojimosi 9,25 kv. m pirmojo aukšto laiptine a-7 ir a-8, reikalaudama nepagrįstai didelių piniginių sumų už naudojimąsi laiptine. Atsakovė pareiškė, kad nesutinka su servituto nustatymu bei nurodė, jog ketina uždrausti ieškovams naudotis laiptine, jeigu nebus įvykdyti jos reikalavimai. Atsakovės reikalavimai yra nesąžiningi, neatitinka protingumo, teisingumo principų bei pažeidžia ieškovų nuosavybės teises į jų butus. Būtina nustatyti servitutą, nes ieškovai neturi jokios fizinės ir faktinės galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius butus. Bendra laiptinė, vedanti nuo pirmojo aukšto iki antrojo ir trečiojo pastato aukštų, buvo tam ir suprojektuota bei įrengta pastate, kad ji tarnautų visuose pastato aukštuose esančių butų (patalpų) poreikiams. Pastatas pastatytas dar XVII amžiuje Vilniaus senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Pastatas yra valstybės saugomas objektas, nes įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašą. Pastato architektūra, jo fasado elementai (langai, durys, kt.), erdvių išplanavimas yra vertingosios pastato savybės, kurios negali būti naikinamos, keičiamos, kitaip žalojamos. Ieškovai negali keisti pastato fasado ir kitų saugomų pastato elementų bei įsirengti jokios kitos laiptinės ar naujo įėjimo į jų butus, tam, kad nereiktų naudotis atsakovei priklausančia pirmojo aukšto laiptinės dalimi. Vienintelė teisėta, reali ir objektyvi galimybė patekti į ieškovų butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra ir toliau naudotis dabartine pastato laiptine, kurios dalį, esančią pirmajame aukšte, nuosavybės teise valdo atsakovė. Ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą proporcingas, nes ieškovai prašo nustatyti servitutą tik toje pirmojo aukšto laiptinės dalyje, kuri reikalinga nuo įėjimo į pastatą, t. y. nuo pastato lauko (išorės) durų praeiti iki laiptų, vedančių į antrąjį pastato aukštą, kuriame yra butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašo nustatyti servitutą tik tam skirtose a-7 ir a-8 simboliais pažymėtose pirmojo aukšto laiptinės dalyse, kurių bendras plotas sudaro 9,25 kv. m. Ieškovai reiškia reikalavimą tik tokiam tikslui, kuris užtikrintų jų nuolatinę ir nepertraukiamą galimybę saugiai, tinkamai ir pagal paskirtį naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovai neturi jokios galimybės įrengti jokio kito įėjimo į butus dėl įstatymais įtvirtintų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimų ir dėl to, kad kito įėjimo suprojektavimas ir įrengimas būtų neproporcingas. Ieškovai sutinka prisidėti prie 9,25 kv. m ploto pirmojo aukšto laiptinės, kurioje prašo nustatyti servitutą, eksploatavimo ir priežiūros sąnaudų, proporcingų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotui, kaip šiuo metu prisideda ir prie kitų pastato bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo ir priežiūros paslaugų pagal pastatą prižiūrinčios administratorės išrašytas sąskaitas. Toks atlyginimas už servituto nustatymą adekvatus ir teisingas, nes pirmojo aukšto laiptinė, nors ir valdoma nuosavybės teise atsakovės, neturi individualios elektros ir šildymo apskaitos, faktiškai yra aptarnaujama kaip pastato bendrojo naudojimo patalpa. Todėl visos pirmojo aukšto laiptinės elektros ir šildymo sąnaudos priskiriamos bendroms pastato elektros ir šildymo sąnaudoms bei išdalinamos visiems pastato butų (patalpų) savininkams proporcingai jų turimos nuosavybės plotui. Už 9,25 kv. m ploto priežiūrą ir eksploatavimą tenkančių paslaugų bendra suma per metus sudaro apie 101 Eur. Tačiau pirmojo aukšto laiptinės dalimi, pažymėta a-7 ir a-8, naudojasi ne tik ieškovai, bet taip pat ir pati atsakovė, nes ji per šią dalį patenka į atsakovei priklausančias 18,66 kv. m ploto patalpas a-9, bei trečiasis asmuo I. E., nes ji per ginčo laiptinę patenka į savo trečiajame pastato aukšte esantį 216,78 kv. m ploto butą. Prašomo nustatyti servituto plotas skirtas aptarnauti ir yra naudojamas patekti ne tik į ieškovų 82,63 kv. m ir 96,56 kv. m butus, bet iš viso į 414,63 kv. m ploto privačios nuosavybės teise valdomą plotą pirmajame, antrajame ir trečiajame pastato aukštuose, priklausantį skirtingiems asmenims: ieškovams, atsakovei ir trečiajam asmeniui I. E.. Todėl iš bendros 101 Eur metinių išlaidų, skirtų prašomo servituto ploto priežiūrai ir eksploatavimui, ieškovai turėtų padengti tik tą dalį, kuri proporcinga jų nuosavybės teise valdomų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotui – 82,63 ir 96,56 kv. m. Vadinasi, 101 Eur metinių išlaidų suma turi būti padalinta iš 414,63 kv. m bendro butų (patalpų) ploto ir padauginta iš 82,63 kv. m buto (duomenys neskelbtini) ploto, kas sudaro 20,23 kv. m, ir iš 96,56 kv. m buto (duomenys neskelbtini) ploto, kas sudaro 23,52 Eur. Iš viso ieškovams tenkanti bendra metinių 9,25 kv. m pirmojo aukšto laiptinės dalies (servituto ploto) eksploatavimo ir priežiūros išlaidų dalis už butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudaro 43,65 Eur. Tačiau siekiant išvengti galimų naujų konfliktų ateityje dėl su servituto nustatymu susijusiomis atsakovės išlaidomis ir nuostoliais, tikslinga nustatyti fiksuotą metinį atlyginimą atsakovei už prašomą nustatyti servitutą, o atlyginimo už servitutą sumą nustatyti nežymiai didesnę už 43,65 Eur, siekiant padengti galimus servituto plotui tenkančių paslaugų įkainių padidėjimus ar kitas būtinas išlaidas ateityje. Todėl pakankama nustatyti 60 Eur per metus atlyginimą už ieškovų prašomą servitutą. Atsižvelgiantį į tai, kad servitutą ir atlyginimą už jį prašoma nustatyti dviejų ieškovams priklausančių butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudai, o buto (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) plotai skiriasi (atitinkamai 82,63 kv. m ir 96,56 kv. m), būtų teisinga ir protinga padalinti 60 Eur atlyginimo už servitutą sumą butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) proporcingai jų plotams, t. y. buto (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatyti 28 Eur per metus atlyginimą, o buto (duomenys neskelbtini) atžvilgiu – 32 Eur per metus atlyginimą.

3. Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovė savo teiginiams apie tai, jog neva ginčo pastato išorėje yra galimybė įrengti naujus laiptus, kurie vestų tiesiai į antrąjį pastato aukštą, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovai pateikė į bylą įrodymus, kad alternatyvaus patekimo į butus įrengti nėra galimybės, nes pastatas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, pastato vertingųjų savybių sąraše yra tiek kapitalinis sienų tinklas bei angos ir nišos, tiek ir fasadų architektūrinis sprendimas. Atsakovės abstraktūs pamąstymai, kad ieškovai galėtų įsirengti naujus laiptus pastato fasade, yra neteisingi ir klaidinantys teismą. Laiptų įrengimas pastato išorėje lemtų poreikį sunaikinti esamą saugomą istorinį langą antrajame pastato aukšte, taip pat būtinybę iškirsti pakankamai didelę naują angą saugomoje pastato išorinėje sienoje naujam praėjimui. Be to, laiptų atsiradimas prie pastato išorės sienos pakeistų saugomą pastato fasado vaizdą, architektūrinę išraišką. Prioritetas turi būti teikiamas kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimui, nes šis viešasis interesas pagal savo reikšmę ir šios bylos aplinkybes nusveria privatų atsakovės interesą. Iš pastato kadastro bylos matyti, kad pastate buvo ir iki šiol yra tik viena laiptinė, skirta patekti į ieškovų butus. Todėl servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir nėra kito alternatyvaus būdo patekti į ieškovams priklausančius butus. Ieškovai siūlė atsakovei sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir už 20 000 Eur sumą nusipirkti laiptinės dalį, kurioje prašoma nustatyti servitutą, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovų pasiūlymu. Ieškovai 2023 m. lapkričio 21 d. raštu siūlė atsakovei susitarti dėl atlygintino servituto nustatymo, tačiau ir toks pasiūlymas atsakovei netiko. Todėl šalims nesusitarus, nėra kito būdo išspręsti šalių ginčą. Tai, kad ieškovai vieną savo butą nuomoja, neturi jokios įtakos šiai bylai. Ieškovų prašomas servitutas nėra skirtas ir nėra reikalingas išimtinai įgyvendinti butų nuomos teisę. Be to, ieškovai viename iš dviejų butų patys gyvena, tai yra jų būstas. Atsakovės teiginiai, kad dar iki šios bylos iškėlimo ieškovai eilę metų neatlygintinai naudojosi ginčo laiptine a-7 ir a-8, taip pat neturi jokios reikšmės nustatant atlyginimo už servitutą dydį. Ieškovai prašo nustatyti servitutą į ateitį, o ne į praeitį. Taigi iki šios bylos iškėlimo atsakovės tariamai patirti nuostoliai negali būti įtraukti į atlyginimo už servitutą, kuris būtų numatytas ateityje, sumą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų siūloma atlyginimo už servitutą suma, nepagrįstai nurodo, kad būtina atsižvelgti į jai priklausančių komercinių patalpų, esančių pastate, rinkos vertę ir prekybos paskirties patalpų, esančių pirmajame aukšte, nuomos kainą, taip pat atsakovės mokamus kitus mokesčius už komercines patalpas. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga servituto nustatymą laiptinės dalyje, siekiant patekti į gyvenamuosius butus, prilyginti komercinių patalpų pardavimui ar nuomai. Be to, atsakovė pateikė ne ginčo pastato komercinių patalpų nuomos sutartį ir sąskaitą, o kito pastato negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir sąskaitą už nuomą. Vien ši aplinkybė neleidžia remtis atsakovės pateiktais įrodymais, kurie nesusiję su byla. Kitų negyvenamųjų patalpų nuomos kaina negali būti automatiškai prilyginta ginčo pastate atsakovei priklausančių komercinių patalpų nuomos kainai ar dar daugiau – laiptinės dalių a-7 ir a-8 kainai. Šioje byloje nustatant atlyginimo už servitutą dydį apskritai neturėtų būti atsižvelgiama į atsakovei priklausančių komercinių patalpų, esančių ginčo pastate, rinkos kainą ir (ar) jų nuomos kainą. Ieškovai prašo nustatyti servitutą ne atsakovei priklausančiose komercinėse patalpose, o tik laiptinės dalyje, kurią, kaip laiptinę, įvardina pastato kadastro bylos dokumentai ir kurią, kaip laiptinę, naudoja pati atsakovė, siekdama patekti į kitas jai priklausančias patalpas, esančias pastate. Ieškovų prašomo servituto nustatymas esamos laiptinės a-7 ir a-8 dalyse niekaip neapriboja atsakovės vykdomos komercinės veiklos pastate galimybių bei nesumažina atsakovei priklausančių ir tiesioginei komercinei veiklai skirtų patalpų ploto ir teikiamos naudos, kurią atsakovė gauna ar galėtų gauti nuomodama tas komercines patalpas ar vykdydama kitą komercinę veiklą. Vien tik praėjimui skirtų laiptinės patalpų, kuriose ieškovai prašo nustatyti servitutą tai pačiai funkcijai, t. y. tik praėjimui, vertė negali būti prilyginta kitų patalpų, kurios iš esmės skiriasi pagal savo funkciją ir naudojimo paskirtį, t. y. naudojamos tiesioginei komercinei veiklai, vertei. Taigi atsakovės nuosavybės teisių ir komercinės veiklos galimybių pastate suvaržymo mastas dėl ieškovų prašomo nustatyti servituto laiptinės dalyje yra visiškai minimalus ir nesukelia atsakovei iš esmės jokių komercinės veiklos praradimų. Dėl to nėra pagrįsta atsižvelgti ir į atsakovės mokamus mokesčius valstybei, kurie susiję su atsakovės vykdoma komercine veikla pastate (pvz., nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai) ir kurie nėra skirti laiptinės dalių a-7 ir a-8 išlaikymui ir priežiūrai. Pats pastatas, kuriame ieškovai prašo nustatyti praėjimo servitutą laiptinės dalyse a-7 ir a-8, yra įregistruotas viešame registre būtent kaip gyvenamosios paskirties pastatas (daugiabutis gyvenamasis namas), bet ne kaip komercinės paskirties pastatas. Taigi bendrojo naudojimo laiptinė, įrengta šiame pastate, buvo skirta naudoti pagal paskirtį pastate esančius gyvenamuosius butus, o ne vykdyti komercinę veiklą pastate. Ta aplinkybė, kad atsakovė įsigijo privačios nuosavybės teise dalį šios bendros laiptinės kartu su pastate įrengtomis kitomis patalpomis, tarp jų ir komercinėmis patalpomis, nepakeičia ir nepaneigia to fakto, kad laiptinė buvo ir liko pirmiausia kaip daugiabučio gyvenamojo namo dalis ir skirta patekti į šiame pastate esančius butus. Nustačius ieškovų prašomą servitutą ne komercinei veiklai naudojamose patalpose, o būtent esamos laiptinės dalyse a-7 ir a-8, ieškovai neįgis jokios komercinės naudos, nes pačiame ieškovų reikalavime nurodyta, kad servitutas būtų skirtas tik praėjimui ir patekimui į butus, priklausančius ieškovams nuosavybės teise. Ieškovų prašomo nustatyti servituto plotas sudaro tik 9,25 kv. m. Toks nedidelis servituto plotas niekaip negali ir nesuteiks jokios papildomos naudos ieškovams, kuri galėtų būti įvertinta pinigine išraiška ir sudarytų pagrindą didinti atsakovei mokėtiną atlyginimą už servituto nustatymą. Bendrojo naudojimo laiptinės, kuri buvo įrengta pastate siekiant patekti į ieškovų butus ir kitas patalpas, vėlesnis privatizavimas ir dėl to atsiradęs poreikis nustatyti servitutą laiptinės dalyje, niekaip negali būti traktuojamas kaip galintis sukelti kokius nors komercinės veiklos nuostolius ir praradimus atsakovei, ypač kai atsakovė, įsigydama laiptinės dalį, matė ir žinojo, kad tai yra būtent laiptinės patalpa ir kad ši laiptinė veda ir į kitus pastato aukštus bei yra vienintelė galimybė patekti į butus, esančius pastato antrajame ir trečiajame aukštuose. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad gretimame pastate yra įrengti laiptai iš pastato išorės, savaime niekaip negali sudaryti pagrindo šioje byloje taikyti analogiją. Kiekvienas servituto nustatymo atvejis turi būti vertinamas individualiai pagal konkrečios bylos aplinkybes. Atsakovės minimas gretimas pastatas su išoriniais laiptais nėra net įrašytas į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą. Taigi priešingai nei ginčo pastatas šioje byloje, atsakovės minimas gretimas pastatas su išorine laiptine neturi nustatytų jokių vertingųjų savybių ir nėra saugomas kaip kultūros paveldo objektas. Taigi gretimo pastato išorinė laiptinė neturi jokios sąsajos su šia byla.

4. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neprašo teismo apginti jų pažeistų teisių dėl kokio nors atsakovės padaryto pažeidimo praeityje, nuo kurio padarymo būtų galima skaičiuoti ieškinio senaties terminą, bet prašo suteikti jiems naują daiktinę teisę – servitutą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neįtvirtinta jokių terminų reikalavimas nustatyti servitutą pareikšti teisme. Taikyti ieškinio senatį nėra jokio pagrindo, nes jokia ieškinio senatis net nėra prasidėjusi ir šis institutas apskritai servituto nustatymo teisiniuose santykiuose netaikytinas. Kita vertus, į teismą dėl servituto nustatymo kreiptis galimybė yra, kai savininkai nesusitaria dėl servituto nustatymo. Šiuo atveju šalys nuo 2023 metų susirašinėjo dėl galimybės naudotis laiptine, bandė susitarti, bet nepavyko. Nuo pastarojo bandymo geranoriškai susitarti, kuris nedavė jokio rezultato ir būtent dėl to ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl servituto nustatymo, praėjo tik vieneri metai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas, Departamentas) išvadoje nurodyta, kad fasado keitimas fasadinėje namo pusėje negalimas, nes papildomo įėjimo įrengimas lango vietoje pažeistų namo vertingąsias savybes. Galimybė įrengti laiptus yra galima tik atlikus architektūrinius, istorinius – ikonografinius tyrimus, kurie patvirtintų, įrengtus vėlesnių nei pirminio pastato pastatymo metu, buvusių angų/įėjimų užmūrijimus. Ieškovai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Atodangos“, kurios specialistai atlieka kultūros paveldo objektų tyrimus bei kitus susijusius darbus, prašydami informuoti, ar yra galimybė atlikti išvadoje nurodytus tyrimus, kokia būtų jų kaina ir atlikimo terminai. Tačiau ieškovams buvo pateiktas atsakymas, kad nėra jokių prielaidų, kad toje vietoje būtų buvusi laiptinė, o tyrimas būtų patikrinamasis su greičiausiai neigiamu atsakymu. Be to, atsakyme ieškovams nurodyta, kad nepaisant to, koks bus atsakymas, atliktini veiksmai yra tokie patys: norint vykdyti ardomuosius tyrimus kultūros paveldo objekte, reikia surinkti archyvinę ir ikonografinę medžiagą, parengti tyrimų projektą, jo pagrindu gauti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, atlikti tyrimus natūroje ir parengti tyrimų ataskaitą. Jei tyrimų ataskaitoje bus konstatuota, kad išorės laiptų nėra buvę (kas labiausiai tikėtina), jų projektuoti nebus galima, nes toks sprendinys prieštarautų nustatytoms kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms. Tokiu atveju bus privalu atstatyti ardomųjų tyrimų metu pažeistų vietų apdailas ir perdažyti visą fasadą. UAB „Atodangos“ specialistai nurodė, kad lauko laiptų paieška nėra nei racionalus, nei profesionalus sprendimas. Todėl naujų laiptų įrengimas negali būti vertinamas kaip galima objektyvi, teisinga ir proporcinga alternatyva ieškovų prašomam nustatyti servitutui esamos daugiabučio namo vidaus laiptinės dalyje, kuri užima tik 9,25 kv. m ir kuri nuo pat namo pastatymo buvo įrengta kaip bendrojo naudojimo laiptinė bei visada faktiškai naudojama kaip bendrojo naudojimo laiptinė ir kurioje nereikia atlikti jokių statybos ar kitų darbų siekiant ją toliau naudoti kaip laiptinę. Naujų laiptų įrengimo galimybė daugiabučio namo išorėje neturėtų būti vertinama, nes tai nesuderinama su imperatyviais teisės aktų reikalavimais. Laiptų įrengimas net jeigu ir būtų įmanomas lemtų tai, kad būtų ardoma ir pertvarkoma šio namo bendroji konstrukcija – išorės siena, būtų naikinamas ir esamas bendrojo naudojimo laiptinės langas bei kiti bendrojo naudojimo objektai, taip pat nebebūtų galimybės naudoti pagal paskirtį esamos dalies vidaus bendrojo naudojimo laiptinės bei būtų papildomai užstatomas ir žemės sklypas, kuriame yra daugiabutis namas. Taigi įrengiant tokius naujus laiptus būtų pažeistos visų šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, nes būtent jiems priklauso šio namo bendrojo naudojimo konstrukcijos ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Tokių laiptų įrengimas net nebūtų galimas be daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Taip pat būtų pažeistos ir žemės sklypo savininko bei kitų žemės sklypo valdytojų ir naudotojų teisės ir teisėti interesai atliekant tokius naujų laiptų statybos darbus šiame žemės sklype. Žemės sklypo savininko sutikimas naujų laiptų įrengimui žemės sklype taip pat yra privalomas. Tokie darbai pažeistų dar ir viešuosius interesus, trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai nesutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovė dėl servituto patirs kokių nors nuostolių ar negaus komercinės veiklos pajamų. Atsakovė negalėjo įgyti ir neįgijo jokių teisėtų lūkesčių, kad galės naudoti laiptinės dalį (a-7 ir a-8) komercinei veiklai. Atsakovė nuo pat laiptinės įsigijimo 2004 metais net negalėjo naudoti šios laiptinės dalies jokiai komercinei veiklai ir to negalėjo daryti būtent dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų (CK 4.82–4.85 straipsniai). Servituto nustatymas nesukuria jokių naujų ar papildomų atsakovės nuostolių ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovų prašomo nustatyti servituto ir tariamų atsakovės nuostolių. Todėl laiptinės galimos rinkos kainos vertinimas ar greta šios laiptinės esančių kitų atsakovei priklausančių patalpų nuomos kaina neturi reikšmės šioje byloje nustatant atlyginimo už servitutą dydį. Nors laiptinės dalis a-7 ir a-8 yra privati atsakovės nuosavybė ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip dalis atsakovės valdomų prekybos patalpų, bet laiptinė a-7 ir a-8 faktiškai ir toliau yra sujungta su likusia daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptine. Ji nėra atskirta jokiomis pertvaromis, nesudaro jokios atskiros patalpos. Ši laiptinė, įskaitant laiptinę a-8-7 ir a-8, yra vienintelė laiptinė daugiabučiame name, skirta patekti į ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančius butus. Laiptinės dalis savo verte net negali prilygti pagrindinių prekybos patalpų, priklausančių atsakovei, esančių tame pačiame daugiabučiame name vertei. Laiptinė a-7 ir a-8 neturi įtakos jokiai atsakovės vykdomai prekybos veiklai daugiabučiame name, ji negali būti naudojama jokiai savarankiškai prekybos ar kitai komercinei veiklai. Todėl šios laiptinės tolesnis naudojimas kaip laiptinės negali sukelti jokių atsakovės prekybos veiklos nuostolių ar turėti neigiamos įtakos atsakovei priklausančių prekybos patalpų vertei. Prekybos patalpos turi atskirą pagrindinį įėjimą ir jų aptarnavimui skirtas kitas patalpas, kurios tarpusavyje sujungtos tam skirtais atskirais praėjimais, koridoriais, kuriuose ieškovai neprašo nustatyti servitutų. Ieškovai nesutinka, kad atsakovės mokama nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų laikoma patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidomis, nes tai yra neteisinga ir neatitinka nei servituto, nei atsakovės nuostolių dydžio nustatymo principų – šis valstybės nustatytas mokestis neturi jokio priežastinio ryšio su kokiais nors atsakovės tiesioginiais nuostoliais dėl servituto nustatymo. Iš atsakovės nurodytų 396,34 Eur išlaidų sumos atėmus 261 Eur nekilnojamojo turto mokesčio sumą, gaunasi 135,34 Eur. Šią 135,34 Eur sumą padalinus iš 414,63 kv. m ir padauginus iš ieškovų butų bendro ploto – 179,19 kv. m, gaunasi 58,49 Eur. Todėl ieškovai, siūlydami mokėti 60 Eur atlyginimą už servituto nustatymą, siūlo net didesnę sumą nei nurodo pati atsakovė. Ieškovai nesutinka su atsakovės pateiktoje ataskaitoje nurodyta pozicija, kad 9,25 kv. m ploto laiptinės dalies, t. y. patalpų a-7 ir a-8, rinkos vertės negalima atskirai įvertinti ir kad jų vertė prilygsta atsakovei priklausančių prekybos patalpų vertei. 9,25 kv. m ploto laiptinė yra tik pagalbinė patalpa, skirta praėjimui ir skirtingai nuo kitų atsakovės pagrindinių prekybos patalpų, kuriose tiesiogiai vykdoma prekybos veikla, patalpose a-7 ir a-8 nėra ir negali būti vykdoma jokia prekybos ar kita su prekyba susijusi veikla. Atsakovės pateiktoje ataskaitoje pateikta visa eilė klaidingų ir tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių dėl 9,25 kv. m ploto patalpų (a-7 ir a-8) funkcinio ryšio su kitomis patalpomis, jų aprūpinimo inžineriniais tinklais ir naudojimo paskirties.

5. Atsakovė IĮ „Du broliai“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien ieškovų nerimo, jog atsakovė gali užblokuoti vienintelį praėjimą į ieškovams priklausančius butus, nepakanka, be kita ko, įvertinus tai, kad atsakovė niekada tokių veiksmų neatliko ir siekė tik išimtinai teisinėmis priemonėmis išspręsti atsakovei nuostolingą situaciją, siūlydama kaimynams įvairius sprendimo būdus. Ieškovai eilę metų nieko atsakovei nemokėję, atsisakę kompensuoti net išlaidas už naudojimąsi atsakovės turtu, nusprendė pabandyti teismine tvarka įteisinti savo ketinimus užsitikrinti galimybę ir toliau naudotis atsakovės turtu mokant menkavertę tik 60 Eur per metus siekiančią kompensaciją už komercinių patalpų, kurių rinkos vertė, nustatyta net masinio vertinimo būdu siekia 778 000 Eur, taip siekdami neterminuotai, nesant pagrindo suvaržyti atsakovės teises. Atsakovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis 275,74 kv. m bendro ploto prekybos paskirties negyvenamąsias patalpas – komercines patalpas nuo R-3 iki R-10, nuo 1-1 iki 1-6, 9-1, 9-2, a-3, a-7, a-8, a-9, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė šias patalpas įsigijo 2004 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš buvusios jų savininkės, nuosavybės teises į patalpas įgijusios 2001 m. gegužės 1 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties ir 2004 m. sausio 15 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Nėra jokių duomenų apie patikslintame ieškinyje minimus bendros laiptinės privatizavimo sandorius. Jokių valdymo, naudojimo ir disponavimo suvaržymų ar trečiųjų asmenų, išsaugančių teisę naudotis patalpomis, pasikeitus jų savininkui, patalpų įsigijimo metu įregistruota nebuvo ir nėra. Atsakovė sumokėjo nustatytą kainą už visą įsigytą komercinių patalpų plotą, neišskiriant jokios patalpų dalies. Atsakovė viena pilnai apmoka visas komercinių patalpų išlaikymo išlaidas už elektrą, šildymą, komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant namo administratoriaus priskaičiuojamas išlaidas, kurios skaičiuojamos nuo viso 275,74 kv. m bendro patalpų ploto. Ieškovai vieną iš jiems priklausančių butų nuomoja, o trečiasis asmuo savo butą taip pat nuomoja. Ieškovai bei jų nuomininkai ir trečiojo asmens nuomininkai patekimui į antrajame aukšte esančius ieškovų butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir trečiajame aukšte esantį trečiojo asmens butą neatlygintinai naudojasi 9,25 kv. m bendro ploto atsakovei priklausančių komercinių patalpų dalimi, kurių išlaikymo išlaidas pilnai apmoka tik atsakovė. Atsakovė paprašė kaimynų kompensuoti jai patalpų išlaidų dalį, proporcingą nuosavybės teise valdomam jų butų plotui, kurias paskaičiavo iki 2022 m. gruodžio 31 d., atitinkamai, ieškovams – 2 686,56 Eur (43,22 proc.), o trečiajam asmeniui – 3 249,72 Eur (52,28 proc.). Likusią 4,5 proc. patalpų išlaidų dalį pasilikdama sau. Ieškovai ir trečiasis asmuo atsisakė padengti jiems tenkančią sumą. Atsakovė priėmė sprendimą už naudojimąsi patalpomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatyti 25 Eur + PVM (30,25 Eur) / kv. m dydžio nuomos mokestį per mėnesį, kuris už 9,25 kv. m bendro ploto patalpas sudarė 279,81 Eur/mėn. Atitinkamai, ieškovams, kaip butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams būtų nustatytas 120,93 Eur/mėn. nuomos mokestis, o trečiajam asmeniui – 146,28 Eur/mėn. Tačiau kaimynams netiko nei pasiūlymas nuomotis, nei pasiūlymas pasirūpinti alternatyviu patekimu į butus, nei pasiūlymas įsigyti patalpas. Ieškovas tik pasiūlė atsakovei sumokėti už patalpas kainą, kuri mažesnė už vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, todėl tokia kaina atsakovei netiko. Nėra teisinio pagrindo nustatyti servitutą, nes yra galimybė ieškovams normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiais butais pagal paskirtį, taip pat nuomoti savo butą nenustačius servituto, t. y. tiek įsirengiant alternatyvų patekimą į butus, tiek šalių interesus derinant nuomos sutartimi ar svarstyti dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo už šalių suderintą kainą. Servituto nustatymas nepagrįstai apribotų atsakovės nuosavybės teisę į patalpas ir pažeistų ieškovų bei atsakovės interesų balansą, bendruosius civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir proporcingumo principus. Ieškovai nepagrindė, kad siekdami įgyti servituto teisę į atsakovės patalpas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog galėtų savo butais tinkamai naudotis, neapribodami atsakovės nuosavybės teisių ir interesų. Nepaisant to, kad ieškovai teigia, jog pastato architektūra, jo fasado elementai, erdvių išplanavimas yra vertingosios pastato savybės, kurios negali būti naikinamos, keičiamos, kitaip žalojamos, tačiau pastato savybės jau buvo keistos, nes trečiasis asmuo išsikėlė namo stogą ir įsirengė balkoną savo bute. Yra įmanoma įrengti įėjimą į butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš lauko įrengiant laiptus į antrą pastato aukštą. Šalia ginčo pastato esančiame kitame name yra įrengtas panašus patekimas į patalpas, esančias kito pastato (duomenys neskelbtini) antrajame aukšte. Ieškovai iš esmės prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, t. y. tik sutinka iš dalies prisidėti prie patalpų, kurioms prašo nustatyti servitutą, eksploatavimo ir priežiūros sąnaudų, proporcingų jų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotui. Patalpos neturi individualios elektros ir šildymo apskaitos, nes yra atsakovės nuosavybės teise valdomų komercinių patalpų dalis ir yra apskaitomos kartu su kitomis atsakovės patalpomis ar jų dalimi. Todėl patalpos nėra ir objektyviai negali būti aptarnaujamos kaip pastato bendro naudojimo patalpa. Ieškovų siūlomas atlyginimas už servitutą yra neteisingas, neadekvatus ir nesąžiningas. Ieškovai prašo nustatyti neterminuotą servitutą atsakovės patalpose, kurias ji galėtų naudoti komercinei veiklai vykdyti. Be to, servituto nustatymas sumažintų atsakovės komercinių patalpų vertę.