Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-05-18 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio - profesinio išsimokslinimo, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. viešojoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2011-11-29 apie 20.00 val., viešojoje vietoje prie parduotuvės, esančios Uosių g. 24A, Vilniuje, be priežasties kibo prie G. N., įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, liepė su juo muštis, tuo įžūliais veiksmais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to sugriebė nueinantį G. N. iš nugaros už striukės ir, šiam atsisukus, sudavė kumščiu vieną kartą į nosį, vieną kartą į smakrą, vieną kartą į kaktą, parkritusiam G. N. koja spyrė vieną kartą į kairę ausį, vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į dešinę galvos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. N. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-11-29 apie 20.00 val. su draugu D. D., apsvaigęs nuo alkoholio, buvo prie parduotuvės, esančios Uosių g. 24A, Vilniuje. Būdamas prie parduotuvės, pamatė link parduotuvės einantį iš matymo pažįstamą vyriškį, kaip vėliau sužinojo G. N., kuris į priekį švietė žibintuvėliu tiesiog jiems į akis. Nepamena kaip ir dėl ko prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas, kurio metu jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Konfliktas greičiausiai kilo dėl to, kad jis G. N. papriekaištavo, jog šis švietė jiems į akis žibintuvėliu. Paskui G. N. užėjo į parduotuvę, iš kur neužilgo išėjo. Jis vėl pradėjo kibti prie jo ir konflikto metu sudavė G. N. kumščiu į veidą, kiek sudavė tiksliai smūgių nepamena, nes buvo neblaivus. G. N. parkrito ant žemės, girdėjo dūžtančio butelio garsą. Ar spyrė koja parkritusiam G. N., nepamena. Konfliktas buvo tik tarp jo ir G. N., D. D. į jį nesikišo. Pamena, kad iš parduotuvės buvo išėjusi pardavėja Tatjana, kuri barėsi ant jų. Tuomet jis su D .D. padėjo G. N. atsistoti ir nuėjo nuo parduotuvės. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 42). Papildomai parodė, kad civilinius ieškinius pripažįsta visiškai. Su nukentėjusiuoju susitaikė, bet žalos jam dar neatlygino, kadangi nedirba dėl patirtos kojos traumos. Pažada žalą nukentėjusiajam atlyginti per du mėnesius.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. N. teisiamajame posėdyje parodė (b. l. 92), kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Įvykio dieną nukentėjusysis prisikabino prie jo, norėjo, kad jis jam nupirktų alaus, o jis nesutiko. Tada jis panoro, kad jis su juo muštųsi, bet jis nekreipė dėmesio į jį ir nuėjo. Tada kažkas iš už nugaros sugriebė jį už striukės, o kai jis atsisuko, tai J. S. sudavė jam kumščiu tris smūgius į smakrą, nosį ir kaktą. Nuo smūgių parkrito ant žemės ir užsidengė rankomis veidą, todėl nematė, kas jį spardė. Tuo laikotarpiu jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Su kaltinamuoju susitaikė laisva valia.

Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų iš esmės neneigia, o pateiktų kaltinimų pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, patvirtina:

- 2011-11-30 nukentėjusiojo G. N. protokolas – pareiškimas, kuriame jis pareiškė, kad 2011-11-29 apie 20.00 val. prie maisto parduotuvės, esančios Uosių g. 9, Vilniuje, prie jo be jokios priežasties prisikabino du iš matymo pažįstami jaunuoliai, kurie pradėjo tyčiotis iš jo, mušti. Visą įvykį matė parduotuvės pardavėja vardu Tatjana (b. l. 3);

- išrašas iš policijos įvykių registracijos sistemos, iš kurio matyti, kad G. N. 2011-11-30 kreipėsi į policiją dėl 2011-11-29 įvykio, kurio metu du iš matymo pažįstami vaikinai be jokios priežasties jį sumušė (b. l. 4);

- nukentėjusiojo G. N. nuotraukos, iš kurių matyti įvykio metu jam padaryti kūno sužalojimai – nubrozdinimai kaktos, nosies, paakių, dešinės alkūnės srityse (b. l. 12 – 14);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3633/11 (01), kurioje nustatyta, kad G. N. nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, plati difuzinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje galėjo gautis griūnant, likusieji kūno sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 20 - 22);

- asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, kuriame nustatyta, kad nukentėjusysis G. N. atpažino kaltinamąjį J. S., kaip vaikiną kuris 2011-11-29 apie 20.00 val. prie parduotuvės jį sumušė (b. l. 33 – 34);

- liudytojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-11-29 apie 19.30 - 20.00 val. jis su draugu J. S. buvo prie parduotuvės, esančios Uosių g. 24A, Vilniuje. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Stovėdami juokavo, kalbėjosi, galėjo kalboje pavartoti necenzūriniuos žodžius. Po to, pamatė ateinantį link parduotuvės iš matymo pažįstamą vyriškį, kaip vėliau sužinojo G. N., kuris kelią švietėsi žibintuvėliu, nes buvo tamsu. G. N. žibintuvėliu pašvietė tiesiai į juos, dėl ko J. S. jam papriekaištavo. Nepamena, ar G. N. ką nors atsakė J. S., bet jis nuėjo į parduotuvę, o neužilgo išėjo. J. S. vėl pradėjo prie G. N. kibti, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, kurio metu J. S. sudavė G. N. 2 ar 3 kartus kumščiu į veidą. Nuo smūgių G. N. parkrito ant žemės. Jis girdėjo kaip dužo butelis, sekančią dieną prie parduotuvės matė sudužusį butelį degtinės. Ar J. S. parkritusiam G. N. spyrė koja, nepamena. Pamena, kad iš parduotuvės išėjo pardavėja Tatjana, pradėjo juos barti, pasakė skirstytis. Tuomet jis su J. S. padėjo G. N. atsikelti nuo žemės ir nuėjo savo reikalais. Jis galėjo G. N. ką nors juokais pasakyti ar pavartoti necenzūrinius žodžius, bet su juo nekonfliktavo, jo nemušė, o tik buvo netoliese, kai su juo konfliktavo ir mušėsi J. S. (b. l. 35);

- liudytojos T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-11-29 apie 19.30 val. po darbo išėjo iš parduotuvės, esančios Uosių g. 24A, Vilniuje. Prie parduotuvės matė tris iš matymo pažįstamus vyriškius: J. S., D. D. ir G. N., taip pat matė sudužusį butelį degtinės. Kadangi prie parduotuvės buvo tamsu, tai nepastebėjo, ar G. N. buvo sumuštas ar ne. Prie parduotuvės tą vakarą triukšmo negirdėjo, muštynių nematė. Tik sekančią dieną, kai G. N. atėjo į parduotuvę, tai matė jo veide sumušimo žymes (b. l. 36 - 37);

- kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo nurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta bei jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 43 - 45 ).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta jog kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ideali sutaptis, nes jis viešoje vietoje, būdamas neblaivus, kaip pretekstu savo veiksmams pasinaudodamas menkaverte dingstimi – kilusiu žodiniu konfliktu su nukentėjusiuoju – elgdamasis akivaizdžiai įžūliai, t. y. keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčiodamasis iš nukentėjusiojo ir panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p., b. l. 9). `Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo, jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, neteistas.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. N. pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir šį savo pareiškimą įformino raštu, prašydamas patvirtinti jo susitarimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo termino, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jis jam atleido bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis neteistas, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkių nusikaltimų padarymą, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų teisėtus interesus ir geriau pasiekti bausmės tikslus, - kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 46 - 47).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 89,70 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 29 - 30), o civilinis ieškovas G. N. – 87,50 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 10). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. S. abu civilinius ieškinius pripažino, todėl įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus pagrindžiančius civilinių ieškinių dydžius, civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir J. S. civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinus J. S. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atlyginti 87,50 Lt (aštuoniasdešimt septynių litų 50 ct) dydžio žalą G. N. iki 2012-12-25, bei 89,70 Lt (aštuoniasdešimt devynių litų 70 ct) dydžio žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iki 2013-01-01.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti civilinius ieškinius.

Priteisti iš J. S.: G. N. 87,50 Lt (aštuoniasdešimt septynių litų 50 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimą bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 89,70 Lt (aštuoniasdešimt devynių litų 70 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1) jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).