Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektorius 2008 m. gegužės 21 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2007 m. rugsėjo 15 d. apie 13:05 val. vairuodamas automobilį šalutiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir susidūrė. Eismo įvykio metu sugadino abi transporto priemones. Savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių ėsimo taisyklių (toliau – ir KET) 196 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. E 861643 A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt. bauda. 2008 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. E 820075 A. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 250 straipsnio 1 punktą bylą nutraukė.

II.

III.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185², 193², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kitose minėto straipsnio dalyse įtvirtinti specialūs terminai, kurie taikomi nagrinėjant atitinkamas bylų kategorijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje, paskelbtoje leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2 (316–317 psl.), nurodyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra procesinių dokumentų, kurie leistų teigti, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas ir, kad jie būtų išsiųsti pareiškėjui. Vilniaus m. VPK VP EPT 2008 m. kovo 14 d. nutarimu terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pratęstas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3–26162. Iš 2008 m. gegužės 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 861643 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylai, iškeltai A. G. atžvilgiu, suteiktas Nr. 3/5–23832. Šio protokolo dalyje „Duomenys apie pažeidimą“ nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2007 m. rugsėjo 15 d. Teismas padarė išvadą, kad terminai pastarojoje byloje nustatytu procesiniu dokumentu – nutarimu nebuvo pratęsti ir nuobauda paskirta praleidus įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių terminą.

ATPK 13 straipsnio 2 dalis vadovautis administracinių bylų praktika įpareigoja ne tik administracinius teismus, bet ir kitas institucijas, todėl Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai taip pat privalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymais procesinių terminų pratęsimo klausimu ir terminus pratęsti motyvuotais nutarimais, kurie turi būti siunčiami pažeidėjui. Pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Dėl to, kad administracinė nuobauda paskirta praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, terminas nebuvo pratęstas tinkamu procesiniu dokumentu, teismas skundžiamą nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. G. atžvilgiu, nutraukė.

Dėl 2008 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. E 820075 teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 15 d. Lentvario g., Vilniuje, susidūrė automobilis ‚Mersedes Benz 190“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. G. ir automobilis „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Š..

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. Z. teigė, kad eismo įvykio aplinkybių neprisimena, prašė vadovautis byloje pateiktu jo tarnybiniu pranešimu (b. l. 28). Liudytojas G. G. paaiškino, jog išvažiuojant iš šalutinio kelio jis pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių nepastebėjo ir nesuvokė, iš kur netikėtai atsiradęs automobilis „Mitsubichi Lancer“ trenkėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį.

Liudytoju apklaustas ekspertas M. R. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio ir sudarė kliūtį, kuri buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte Nr. 11–3441(07) konstatuota, kad automobilio „MB 190“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio ir sudarė kliūtį – buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šiame akte taip pat nurodoma, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančio 75 km/h greičiu, sustabdymo atstumas susidariusioje eismo situacijoje, važiuojant šlapia asfalto danga buvo apie 65 m (b. l. 22). Kaip matyti iš eismo įvykio protokolo automobilis „Mitsubishi Lancer“ po susidūrimo sustojo 15 m atstumų nuo įvažiavimo į šalutinį kelią krašto (b. l. 25). Atsižvelgiant į nustatytą sustabdymo kelią ir automobilio „Mitsubishi Lancer“ poziciją (atstumą iki sankirtos su šalutiniu keliu) važiuojamojoje dalyje po eismo įvykio, teismas padarė išvadą, kad A. G. pažeidė KET 196 punkto reikalavimus ir šie neteisėti veiksmai buvo vienintelė ir tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis.

Byloje surinktų įrodymų visuma – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktas Nr. 11–3441(07) (b. l. 21–23), eismo įvykio vietos schema (b. l. 25), nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimai (b. l. 29), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. paaiškinimai (b. l. 30), fotolentelės (b. l. 8–9, 31–34), teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai – įgalina teismą daryti nešališką išvadą, kad aplinkybių tyrimo metu A. Š. kaltė dėl eismo įvykio nenustatyta, todėl 2008 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. E 820075 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio pagrindo.

IV.

2008 m. rugsėjo 18 d. Nutarime Nr. E 820075 nurodyta, kad nutarimas „atskirame lape“ (b.l. 1. 17), bet to „atskirojo lapo“ bylos medžiagoje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paprašė teismo, kad teismas išreikalautų paminėtą „atskirąjį lapą“ ir tuo pačiu ir kitus dokumentus, kurių galėjo nepateikti pareigūnai. Teismas šį prašymą atmetė. Taigi, 2008 m. rugsėjo 18 d. Nutarimas nebuvo priimtas.

Apie 2008 m. rugsėjo 18 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdį nukentėjusiam asmeniui A. G. nebuvo pranešta. Nukentėjusysis apie tai, kad supažindintas su bylos nagrinėjimo laiku ir vieta, nėra pasirašęs savo paaiškinime. Jam nebuvo atsiųstas ir priimtas nutarimas. Įrašų byloje, kad nutarimo nuorašas būtų išsiųstas, nėra. Tokiu būdu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) (toliau - Instrukcija) 45, 82, 83 punktų reikalavimai.

2008 m. gegužės 21 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E 861643 nurodytas bylos Nr.3-26162 yra užbrauktas ir virš jo užrašytas kitas bylos Nr.3/5-23832, bet Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra pažymėta, kad „Ištaisymu tikėti“, ir tai nepatvirtinta nei pareigūno, nei asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, parašais, nurodant pareigūno vardą pavardę ir datą. Tokiu būdu buvo pažeistas Instrukcijos 27 punkto reikalavimas. Be to, Instrukcijos 28 punktas nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui draudžiama duoti pasirašyti neužpildytą ar nevisiškai užpildytą protokolą šiam asmeniui pasirašius, draudžiama protokolą taisyti, braukyti bei papildyti.

Teismo posėdžiui yra pateikta 3-jų skirtingų Administracinio teisės pažeidimo bylų medžiaga: be jau paminėtų dviejų Nr.3/5-23832 ir Nr.3-26162 dar ir Nr.3-23832. Teismui pateikti dokumentai yra neįrišti, nesunumeruoti - todėl visiškai neaišku kurie dokumentai iš kurios bylos. Be to, tokiu būdu sudaromos sąlygos pareigūnams vėl „savo nuožiūra“ šias medžiagas susiūti, kai medžiagos sugrįš iš teismo.

Terminas skirti administracinę nuobaudą pratęstas Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-26162 (b. 1. 19), „skirti autotechninę ekspertizę“ nuspręsta byloje Nr. 3-26162 (b. 1. 24), o teismui pateiktas 2008 m. balandžio 30 d. Ekspertizės aktas Nr.ll-3441 (07) „Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-23832“ (b. 1. 21-23).

Be pagrindo ir neaiškiu būdu atsirado 2007 m. rugsėjo 24 d. Tarnybinis raštas (b. 1. 26), kuriuo buvo nuspręsta bylą papildomai nagrinėti. Be to, šis sprendimas priimtas byloje Nr.3-23832, o nutarimas A. G. paskirti 150 Lt bauda priimtas byloje Nr.3/5-23832.

Abu 2008 m. birželio 4 d. Nutarimai dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 861643 ir Nr. E 820075 yra be motyvų.

ABTĮ įrodinėjimams ir įrodinėjimui skirti ABTĮ 57-64 straipsniai, nustatantys įrodymų sąvoką, įtvirtinantys laisvo įrodymų vertinimo principą, neįrodinėtinas aplinkybes, teisminius pavedimus ir trumpai aptariantys kai kurias leistinas įrodinėjimo priemones: liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimus, eksperto išvadą. Su įrodinėjimo procesu glaudžiai susijęs ir ABTĮ 81 straipsnis, nustatantis administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. įtvirtinantis aktyvų teismo vaidmenį administraciniame procese. Be to, ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis įtvirtina betarpiškumo principą, įpareigojantį teismą betarpiškai ištirti įrodymus byloje, o 82 straipsnio 6 dalis nustato, kokia eilės tvarka tiriami įrodymai teismo posėdyje. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str. 2 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Ir neturi likti nepastebėta tai, kas buvo nurodyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Nebuvo ir nėra jokio pagrindo pakeisti vairuotojų teisinės padėties: A. G. buvo nukentėjęs asmuo, neteisėtai ir nepagrįstai tapo administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, o - A. Š. buvo administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, neteisėtai ir nepagrįstai tapo nukentėjusiu asmeniu.

2007 m. rugsėjo 15 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E 820075 (b. 1. 16) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. dėl pažeidimo paaiškino: „kelias buvo slidus nespėjau sustabdyti“. 2007 m. rugsėjo 15 d. Eismo įvykio protokole Nr. 820075 (b. 1. 25) A. Š. pasirašė, kad „Tvirtinu, kad eismo įvykis įvyko dėl mano kaltės“. 2007 m. rugsėjo 15 d. Tarnybiniame pranešime (b. 1. 27) Vilniaus m. Eismo priežiūros tarnybos viršila A. Z. nurodė, kad „A. Š. paaiškino, kad dėl lietaus ir slidžios kelio dangos nespėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į M. B.“. Teismo posėdžio metu viršila A. Z. paaiškino, kad, „atvažiavę į įvykio vietą, mes iš karto matome kas yra kaltas“, kad „mes niekada nieko neverčiame pasirašyti“.

Technikos mokslų doktrina nustato, kad būtina įvertinti visų eismo įvykio dalyvių veiksmus, nustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kurie KET reikalavimai buvo pažeisti, padarinius bei priežastinį ryšį turi nustatyti teismas, o ne ekspertai, nes pagrindinis šių uždavinys yra nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir eigą, spręsti kitus saugaus eismo ir transporto priemonių eksploatavimo, o ne teisinio pobūdžio klausimus.

KET 53 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; KET 171 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; KET 172 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti, suvaldyti transporto priemonę, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; Kelių eismo taisyklių 173 punktas įpareigoja vairuotoją atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, sulėtinti greitį, ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar ją saugiai apvažiuota nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo: Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui (Baudžiamoji byla Nr. 2K-195/2007, Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.5. (S)).

Šiuo konkrečiu atveju A. Š. pažeidė KET 53, 171, 172, 173, galbūt ir kt., punktų reikalavimus, dėl ko pats prisipažino.

Tai, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo dideliu greičiu, įrodo automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimas: stipriai sužalotas galinis lonžeronas (žr. nuotrauką Nr.l, pateiktą 1-os instancijos teismui).

Automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. galėjo būti ir neatidus. Todėl teismas turėtų pareikalauti, kad būtų pateiktos jo 2007 m. rugsėjo 15 d. nuo 12 iki 14 val. mobiliojo telefono pokalbių išklotinės. Šį prašymą neteisėtai ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė.

Teismas turėtų nesivadovauti 2008 m. balandžio 30 d. Ekspertizės aktu Nr.l 1-3441 (07) „Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.3-23832“ (b. 1. 21-23), o dėl M. R. teismas turėtų priimti sprendimą, vadovaudamasis ATPK 290 straipsniu, ABTĮ 108 straipsniu ar 109 straipsnio 1 dalimi.

Teismo posėdžio metu M. R. tvirtino, kad ekspertas neturi teisės prašyti papildomų įrodymų, kas visiškai neatitinka ATPK 277 straipsnio 4 dalies 2 punkto, pagal kurį ekspertas turi teisę pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga išvadai duoti. Taip pat ekspertas turi teisę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką (ATPK 277 str. 4 d. 3 p.). Neturi likti nepastebėta ir tai, kad M. R. pats rinko papildomus duomenis (įrodymus), kurie negali būti pripažįstami objektyviais. Taip pat vėliau – 2007 m. lapkričio 5 d. - policijos pareigūnai tikrino koks maksimalus leistinas greitis eismo įvykio vietoje, nors tai visiškai nereiškia, kad tas pats maksimalus leistinas greitis buvo ir eismo įvykio dieną (eismo įvykio dieną galėjo būti, pvz., atliekami kelio remonto darbai).

Iš esmės teismui pateikta ne ekspertizė, o tik konsultacija, ką teismo posėdžio metu pripažino ir M. R.. Ir 2008 m. balandžio 30 d. Ekspertizės akte Nr.l 1-3441 (07) nurodoma, kad „Eismo įvykio ekspertizę, neturinčia teismo ekspertizės statuso, padarė Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių tyrimų skyriaus vyresnysis ekspertas M. R.“.

M. R. naudojo 3-jų rūšių duomenis: gautą gerokai vėliau (dėl maksimalaus leistino 90 km/h važiavimo greičio), A. Š. nurodytą automobilio važiavimo greitį (75 km/h), neaišku iš kokio šaltinio ir kaip gautą automobilio gabaritinį ilgį. M. R. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti šaltinio ir kaip gavo automobilio gabaritinį ilgį, kurį naudojo skaičiavimuose, bei patvirtino, kad skaičiavimuose naudojo tik A. Š. nurodytą automobilio važiavimo greitį (75 km/h) - jokių objektyvių duomenų neturi. Naudodami tokius duomenis, pagrįstos ir objektyvios išvados negausime.

M. R. abiejų vairuotojų atžvilgiu elgėsi skirtingai: patikėjo vieno vairuotojo žodžiais ir jo nurodytą greitį naudojo skaičiavimams, o - kito net nepaklausė.

Automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. nurodė, kad pamatė automobilį „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 20-30 metrų iki sankryžos. Automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G. nurodė, kad važiavo 30-40 km/h greičiu tuo metu, kai automobilis „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Š., atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį Lentvario gatvėje. Taip pat automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G. nurodė, kad iki susidūrimo jis pagrindine gatve nuvažiavo 21 metrą (taip užfiksuota Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio ATP bylos Nr.11-1358-662/2008 protokole). Ekspertizės akte 2008 m. balandžio 30 d. Nr.l 1-3441 (07) „Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.3-23832“ automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabaritinis ilgis nurodytas 4,3 m, kurį M. R. surado savo iniciatyva iš šaltinio, kurio nurodyti jis negalėjo.

Atlikę skaičiavimus, matyti, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis yra 89,36 - 107,65 km/h. Todėl automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. Š. teiginys, kad jis važiavo 75 km/h greičiu neatitinka tikrovės.

Važiuojant 90 km/h greičiu, automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Jeigu automobilis „MB 190‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų išvažiavęs į Lentvario gatvę 20 metrų iki automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini), susidūrimas būtų įvykęs nepraėjus nė sekundei ir automobilis „MB 190“ valst. Nr. MVV būtų gavęs smūgį į šoną arba į dešinį užpakalinį sparną nes automobilis įsibėgėja labai lėtai. Šiuo konkrečiu atveju į automobilį „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsitrenkta, nuvažiavus 21 metrą nuo sankryžos. Todėl galima daryti išvadą, kad automobilis „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini), buvo toliau negu 20 metrų iki sankryžos. Automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G. nurodė, kad automobilis „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo 50 metrų iki sankryžos (taip užfiksuota Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio ATP bylos Nr.II-1358-662/2008 protokole). Todėl galima tvirtinti, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. važiavo greičiu didesniu negu 90 km/h, t. y. viršijo leistiną maksimalų greitį bei dar ir dėl to tapo šios avarijos kaltininku.

Automobilis „MB 190“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) susidūrimo metu jau važiavo apie 40 km/h greičiu. Todėl automobiliui „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo konkrečiu atveju visiškai sustoti nereikėjo - jis tik turėjo sumažinti savo judėjimo greitį iki 40 km/h. Ir todėl M. R. visiškai be reikalo skaičiavo „sustabdymo atstumą“. Todėl taip pat kelia abejonių ir parametrai, kuriuos jis naudojo, skaičiuodamas „sustabdymo atstumą“, ir, kurių jis teismo posėdžio metu nepagrindę.

Automobilis „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lentvario gatvės eismo juosta, skirta važiuoti link Vilniaus, nuvažiavo ne mažiau 21 m nuo šalutinio kelio vidurio linijos iki jį pasivijo ir į jo užpakalinę dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki susidūrimo vietos. Neturi likti nepastebėta tai, kad šiuo šalutiniu keliu automobilių judėjimas yra dviem kryptimis (teismui pateikta nuotrauka). Todėl priešingai, negu tvirtina M. R., „sankryžos užapvalinimai, kurie yra didelio užapvalinimo spindulio“, automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorijai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos, nes jis iš šalutinio kelio turėjo išvažiuoti ir važiavo savo juosta, kuri yra pakankamai (per priešingos krypties juostos plotį) nutolusi nuo „sankryžos užapvalinimų“. Be to, automobilis „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai priekine dalimi atsitrenkė tiksliai į automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinę dalį (žr. nuotraukas Nr. 3, 4, 5, pateiktas 1-os instancijos teismui) - abu automobiliai judėjo tiksliai ta pačia kryptimi. M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų, jog A. G. būtų išvažiavęs į priešingą eismo juostą, neturi, bei, kad susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje (taip užfiksuota Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio ATP bylos Nr. II-1358-662/2008 protokole). Todėl visa tai M. R. neduoda jokio pagrindo teigti, „kad prieš automobilių susidūrimą automobilis MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tik įvažiavęs į Lentvario g. eismo juostą skirtą važiuoti link Vilniaus“.

Abu automobiliai važiavo pagrindiniu keliu. Priekyje važiuojantį pagrindiniu keliu automobilį „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasivijo ir atsitrenkė automobilis „Mitsubishi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jei ne automobilis „MB 190“ automobilis „Mitsubishi Lancer“ būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, nes priekyje buvo daugiau automobilių, kurie prieš šviesoforą mažino judėjimo greitį.

M. R. visiškai nenagrinėjo manevro galimybės. Visiškai neįvertinta, kad be staigaus stabdymo, kitas būdas išvengti susidūrimo yra manevras. Eksperimentiniuose vairuotojų reakcijų tyrimuose nustatyta: jeigu kelio važiuojamoje dalyje automobilio eismo juostoje netikėtai pasirodo kliūtis, kad išvengtų susidūrimo, vairuotojai manevruoja ir stengiasi apvažiuoti kliūtį arba automobilį intensyviai stabdo. Vieno ar kito būdo pasirinkimas priklauso nuo vairuotojo įgūdžių (jo darbo stažo ir amžiaus). Labiau įgudę vairuotojai paprastai dažniau manevruoja, o jaunesni, mažiau įgudę - stabdo.

Teismo posėdžio metu M. R. negalėjo tiksliai atsakyti: 1. ar maksimalus leistinas 90 km/h važiavimo greitis, kuris buvo 2007 m. lapkričio 5 d., kai policijos pareigūnai tikrino, buvo ir eismo įvykio dieną – 2007 m. rugsėjo 15 d., 2. kodėl diskriminuoja kito automobilio vairuotoją ir nepaklausė (nepaprašė policijos pareigūnų, kad paklaustų) jo, kokiu greičiu judėjo jo vairuojamas automobilis susidūrimo metu?, 3. kokiu tikslu jis suskaičiavo „sustabdymo atstumą“ ?, 4. nuo kokio iki kokio dydžio A. Š. turėjo sumažinti savo automobilio judėjimo greitį šiuo konkrečiu atveju?, 5. kodėl jis šiuo konkrečiu atveju nenagrinėjo manevro galimybės?, 6. ar judėjimas šalutiniu keliu yra dviem kryptimis? ir kt. klausimus.

Eksperto išvada nėra objektyvi, svari, ji nepagrįsta visapusiško objektų ištyrimo rezultatais, mokslinėmis, techninėmis žiniomis, yra šališka. Todėl Ekspertizės akte M. R. padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kurios pagrįstos tik prielaidomis.

Į Administracinio teisės pažeidimo bylą dokumentai pakliuvo iš niekur, neaišku kam adresuoti, neaišku kada surašyti ir įteikti: pvz., A. Š. paaiškinimas (b. 1. 29) atspausdintas, bet neaišku nei kada surašytas, nei kam adresuotas ar įteiktas ir pan. Be to, asmenys, apgadinę savo ir kito automobilius, yra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų pateikiami jiems žinomų reikšmingų bylos aplinkybių paaiškinimai turi būti tikrinami ir vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurių šiuo konkrečiu atveju M. R. net neprašė.

Teismas turėtų nurodyti pareigūnams tinkamai sutvarkyti administracinių bylų medžiagas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena automobilio „MB 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. G. atžvilgiu negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), o A. Š. pažeidė KET 53, 171, 172, 173, ir kt., punktų reikalavimus, dėl ko pats prisipažino - todėl jam turi būti paskirta administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Neturi jokios reikšmės šiai bylai apelianto argumentas, jog apeliantas nesurado atskirame lape surašyto 2008 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. E820075, kuriuo buvo nutraukta administracinė byla nukentėjusiajam asmeniui A. Š. - šis nutarimas yra bylos 18 lape.

Proceso metu apeliantas buvo iškėlęs versiją, kad automobilio Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Dėl to, nebuvo įmanoma pamatyti atvažiuojančio automobilio Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ši asmens versija bylos nagrinėjimo policijoje bei pirmosios instancijos teisme metu, remiantis rašytiniais bylos įrodymais bei Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, buvo paneigta, kaip neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Institucijos nuomone, policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas eismo įvykio vietoje savo nuomonių dėl eismo įvykio „kaltininko“ neteikė, kadangi pagal policijos patrulių veiklos instrukcijos (VŽ, 2003 m. kovo 5 d., Nr. 23-985) 114 punktą tai daryti draudžiama. Vertinti surinktus rašytinius ir vaizdinius įrodymus privalo bylą nagrinėjantis ir byloje procesinį sprendimą priimantis pareigūnas, kuriam įstatymas suteikia minėtas galias.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3441(07), eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimais, fotolentelėmis ir, remiantis šiais įrodymais, padarė išvadą, kad A. G. pažeidė KET 196 punkto reikalavimus ir šie neteisėti veiksmai buvo vienintelė ir tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis, o A. Š. kaltė dėl eismo įvykio nenustatyta, todėl 2008 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. E 820075 yra teisėtas ir pagrįstas.

ABTĮ 79 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Iš teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. protokolo turinio matyti, kad teismas teismo posėdžio metu rašytinių įrodymų, kuriais remiantis priėmė 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį, netyrė.

Šis pažeidimas pripažintinas esminiu procesiniu pažeidimu ir yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2008 m. kovo 14 d. nutarimą dėl termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo ir spręsti ar nutarime nurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris nevertintinas kaip rašymo apsirikimas ir tuomet spręsti ar nepraleistas ATPK 35 straipsniu nustatytas terminas nuobaudai skirti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.