- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2-1340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00414-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- BUAB „Rideko“
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Rideko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Orinata“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2002-254/2014 pagal ieškovo BUAB „Rideko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Orinata“, ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuosavybės teisių į lizingo sutartimis perduotą turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą: 1) savivartę puspriekabę BLUMHARDT SAK 40.18/70E (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) greitaeigį mobilųjį kraną PH-OMEGA-S20 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) Iveco Magirus 260E34 6x6 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) Iveco Magirus 26-370 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) Volvo FM-12 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) 20 vienetų 10 kubinių metrų talpos atliekų konteinerių; 7) VW T5 Multivan (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB SEB bankas reikalauti arba priverstinai pasiimti pirmiau ieškinio reikalavimuose aprašytą turtą bei vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis Nr. 2010-080179-02, 2010-080179-03, 2010-080179-04, 2010-080179-05, 2010-0800179-06, 2010-080222-01, 2010-080223-01 (toliau tekste – Lizingo sutartys).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, ieškovo suformuluoto ieškinio reikalavimus, pateiktus įrodymus, taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie tarp šalių vykstančius teisminius ginčus, sprendė, kad ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės siekia užtikrinti ne teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymą, o sustabdyti kito teismo sprendimo vykdymą. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Rideko“ dėl įpareigojimo grąžinti kilnojamąjį turtą 2013 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinė bylą nutraukė, tačiau atsakovui UAB „Rideko“ nevykdant patvirtintos taikos sutarties, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė išduoti ieškovui AB SEB bankas, kaip AB „SEB lizingas“ teisių ir pareigų perėmėjui, vykdomąjį raštą minėtoje civilinėje byloje, kuriuo atsakovas BUAB „Rideko“ įpareigojamas grąžinti ieškovui AB SEB bankui kilnojamąjį turtą: greitaeigį mobilųjį kraną PH-OMEGA-S20 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); savivartę puspriekabę BLUMHARDT SAK 40.18/70E (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Iveco Magirus 260E34 6x6 (turto identifikacinis Nr. WJMF2NPT00C013028); Iveco Magirus 26-370 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Volvo FM-12 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 20 vienetų 10 kubinių metrų talpos atliekų konteinerių; VW T5 Multivan (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įvertinęs aplinkybes, kad nors ir minėta nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra įsiteisėjusi, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių duomenis įsiskolinimo pagal Lizingo sutartis buvimą atsakovui, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB „Rideko“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Orinata“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti AB SEB bankas reikalauti arba priverstinai pasiimti Lizingo sutartimis perduotą turtą bei vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, nurodydamas, jog prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti ne galimai palankaus sprendimo įvykdymą, o sustabdyti kito teismo priimto sprendimo vykdymą, be pagrindo kaip prejudicine vadovavosi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, ir ja nustatytomis aplinkybėmis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013 (CPK 18 str., 279 str. 1 d.);Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertino ieškinyje išdėstytų aplinkybių apie ieškovo tariamo (neteisingai nurodyto) įsiskolinimo atsakovui pagrįstumą. Ieškinyje dėl nuosavybės teisių į lizingo sutartis perduotą kilnojamąjį turtą pripažinimo, buvo pateikta visuma įrodymų, pagrindžiančių ieškovo atsiskaitymą su atsakovu, be to, informacija apie atsakovo ketinimus bet kokiomis priemonėmis nepagrįstai susigrąžinti ginčo turtą, pateikiant teismams klaidingą informaciją apie tariamą ieškovo įsiskolinimą. Buvo pateikti ne tik įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą, bet ir įrodyta, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps visiškai neįmanomu. Ginčas susijęs ne tik su bankrutuojančia bendrove, bet taip pat su bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisėtais ir pagrįstais interesais (maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo ir bendrovės bankroto proceso operatyvumo), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų galimybę papildyti bendrovės pajamas, pvz.: turtą nuomojant ar naudojant kitais ekonomiškai reikšmingais pagrindais; Teismas, turėdamas pareigą tik preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės išnagrinėjo ieškinio argumentus bei patvirtinančius įrodymus, taip pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos (CPK 144 str. 1d., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą, o Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas teisingai padarė išvadą, jog ieškovas siekia iš esmės sustabdyti priimto teismo sprendimo vykdymą. Įstatymas nesuteikia teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų stabdomas kito teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaminėjo fakto, jog minėtoje Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, be kita ko 2014 m. kovo 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas BUAB „Rideko“ naudotis lizinguotu turtu ir įpareigojimas perduoti saugoti turtą iki bylos išnagrinėjimo AB SEB bankui. Nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau pagal CPK 152 str. 1 d. vykdoma skubiai, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios, privalomos vykdyti ieškovui;Nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo. Atskirajame skunde ieškovas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, neteikia jokių įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais, jog atsakovas neva nurodo neteisingus duomenis apie skolos dydį ir nepagrįstai siekia perimti lizinguotą turtą;Atskirajame skunde nepgrįstai teigiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų galimybę papildyti bankrutuojančios bendrovės pajamas, pvz.: nuomojant ar naudojant kitais reikšmingais pagrindais. Kaip žinoma lizinguotas turtas yra atsakovo AB SEB bankas nuosavybė, todėl net ir galiojant prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, be atsakovo sutikimo ieškovas negalėtų nuomoti ar kitaip perduoti turtą naudoti tretiesiems asmenims. Po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Rideko“ bankroto administratorius nepriėmė sprendimo tęsti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos bei neperėmė lizinguoto turto. Šis turtas negali būti naudojamas bankrutuojančios įmonės veikloje. Argumentai, kad atsakovui susigrąžinus lizinguotą turtą būtų pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai ir viešasis interesas, yra aiškiai nepagrįsti;Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui pripažinti nuosavybės teisę į lizinguotą turtą, kadangi leistų neteisėtai naudotis turtu ir gauti pajamas iš jo naudojimo. Šiuo atveju pakankamos ir pagrįstos laikinosios apsaugos priemonės būtų turto areštas, kadangi neprieštarautų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas, kaip ginčo turto saugotojas, grąžintų turtą ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui reikalauti arba priverstinai pasiimti lizinguotą turtą bei vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis. Kaip matyti iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių bei LITEKO teikiamos informacijos ieškovą ir atsakovą sieja finansinio lizingo santykiai. Kaip žinia, finansinės nuomos (lizingo) sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.567 str.). Kadangi šiuo atveju pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui nuosavybės teisės į lizinguotą kilnojamąjį turtą, todėl pagal CPK 144 str. 1 d. prasmę laikinųjų apsaugos priemonių tikslas būtų lizinguoto turto savininko atžvilgiu eliminavimas grėsmės, susijusios su šio kilnojamojo turto išsaugojimu. Taigi, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, siekiant ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas lizinguoto turto disponavimo apribojimas, o ne draudimas atsakovui (lizingo davėjui) pasiimti ginčo turtą kaip teigia ieškovas tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškovas esmės siekia sustabdyti kito teismo priimto sprendimo – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013 vykdymą. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytomis teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad nepagrįstai, kaip prejudicine, buvo vadovaujamasi minėta neįsiteisėjusia nutartimi bei toje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kaip žinia tik įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi prejudicinę reikšmę (CPK 18 str., 279 str.). Nors minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis neįsiteisėjusi, tačiau įvertinus tai, kad tiek nagrinėjamos bylos, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-839-553/2013 yra betarpiškai susijusios, t. y. ginčai kildinami tų pačių Lizingo sutarčių pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tirtus ir nustatytus faktus vertinant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir pripažino, kad ieškovas neįrodė poreikio taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.).
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertino aplinkybių dėl galimai tariamo (neteisingai) nurodomo ieškovo įsiskolinimo atsakovui dydžio. Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos ieškiniu prašoma pripažinti nuosavybės teisę į lizinguotą kilnojamąjį turtą. LITEKO duomenimis tarp ieškovo ir atsakovo vyksta teisminiai ginčai dėl kreditorinio reikalavimo dydžio pagal Lizingo sutartis (civilinė byla Nr.B2-1718-153/2014), Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2002-601/2014 dėl nuosavybės teisės pripažinimo į lizinguotus kilnojamuosius daiktus ir įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013 dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog klausimas dėl ieškovo įsiskolinimo dydžio bus nagrinėjamas sprendžiant byloje ginčą iš esmės, t. y. ištyrus bylos duomenis bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžiant ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė šiuo aspektu.
Atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės išnagrinėjo ieškinį bei įvertino įrodymus, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, tik preliminariai vertino ieškovo pareikštus reikalavimus, taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nesprendė ir nevertino pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Kaip teisingai atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su bankrutavusios įmonės kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais, nes lizinguotą turtą nuomojant ar naudojant kitais ekonomiškai reikšmingais pagrindais, būtų galimybė papildyti bendrovės pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. spalio 25 d. (civilinė byla Nr. B2-700-153/2014). Nors ĮBĮ ir numato, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.), tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų apie tai, jog po bankroto bylos iškėlimo įmonė toliau verstųsi ūkine-komercine veikla, o lizinguotas turtas galėjo būti naudojamas iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-839-553/2013, kuria buvo uždrausta BUAB „Rideko“ naudotis lizinguotu turtu, įpareigojant perduoti saugoti turtą iki bylos išnagrinėjimo AB SEB bankui. Akivaizdu, jog net ir ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui pripažinus nuosavybės teisę į lizinguotą kilnojamąjį turtą, nebus naudojamasi juo nei pagal tiesioginę paskirtį, nei kitokiu būdu iš esmės, priteistas turtas vadovaujantis ĮBĮ 33 str. nuostatomis turės bus realizuotas ir už jį gautos lėšos bus naudojamos atsiskaitymams su įmonės kreditoriais arba perduotas kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad, vertinant ieškovo bei jo kreditorių interesą plačiąja prasme – siekį gauti lėšų už galimai ateityje įgysimą turtą ir iš jų atsiskaityti su kreditoriais, t. y. maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo ir bendrovės bankroto proceso operatyvumo, ginčo turto perleidimas atsakovui (savininkui) jo nepaneigs, nes ieškovas savo teises tokiu atveju galės apginti ir kitais būdais, pvz.: reikalauti atlyginti tretiesiems asmenims perleisto turto vertę (CK 1.137 str., 1.138 str. 6 p.). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad galimai tokio ieškovo reikalavimo tenkinimą (dėl nuostolių atlyginimo) galėtų apsunkinti atsakovo turtinė padėtis ar kitos reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinio teismo nuomone, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, netinkamai bei neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, todėl nėra pagrindas naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Įvertinus tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą.