Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-20 · Administracinė byla Nr. A-442-2384-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
A-442-2384-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00424-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos
Trečiasis asmuo
Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai
Advokatai
Tomas Bogdanskis
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442-2384/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00424-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Tomui Bogdanskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. T1-81 dalį, kuria sudaryti Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetai.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta sudaryti penkis savivaldybės tarybos komitetus: Finansų, investicijų ir verslo, Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų bei Kontrolės. Šilalės rajono savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Ginčijamo akto 2 dalimi patvirtinta, jog Liberalų ir centro sąjungos narys V. A. skiriamas į Finansų, investicijų ir verslo bei Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komitetus, tarybos narys R. V. - į Finansų, investicijų ir verslo bei Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetus, Krikščionių partijos narys A. D. - Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetus, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė L. K. - Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų (2.1.- 2.4. punktai) bei Kontrolės (2.5. punktas) komitetus. Likusieji tarybos nariai priklauso vienam kuriam nors iš aukščiau išvardintų komitetų (be Kontrolės komiteto). Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas numato, kad tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės) komiteto nariu. Tvirtino, kad minėta ginčijamo sprendimo dalis bei komitetų sandara, kai keturi tarybos nariai priklauso dvejiems komitetams (be Kontrolės komiteto), prieštarauja paminėtai nuostatai bei kitoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms – Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2, 6 punktams, taip pat pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės principą. Pažymėjo, kad teisėtas savivaldybės tarybos komitetų formavimas, užtikrinantis ir pačios savivaldybės tarybos veiklos, ir priimamų sprendimų savivaldybės bendruomenei rūpimais klausimais teisėtumą, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas ir reikalingas visiems Šilalės rajono savivaldybės gyventojams.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko.

Nurodė, kad visi savivaldybės tarybos komitetai buvo sudaryti laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Teigė, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte įtvirtinta pareiga savivaldybės tarybos nariui būti bent vieno komiteto (be Kontrolės komiteto) nariu, tačiau šios pareigos negalima suabsoliutinti ir laikyti, kad tarybos narys privalo būti tik vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu ir negali būti kelių savivaldybės komitetų nariu. Pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Seimo veiklą reglamentuojančiose Konstitucijos nuostatose aiškiai nustatyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą. Atkreipė dėmesį į tai, kad tokia pati kaip Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte numatyta nuostata yra įtvirtinta ir naujame Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, kuris patvirtintas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-187 (toliau – ir Reglamentas). Šio Reglamento 108 ir 229.2 punktai numato, kad kiekvienas tarybos narys privalo būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Naujai patvirtintas Reglamentas yra galiojantis, jo nuostatų panaikinti nėra prašoma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo reikalavimą ir pareiškėjo prašymo argumentus pažymėdamas, jog Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto norma yra imperatyvi.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – panaikino Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-1 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalies 2.1, 2.2, 2.3, 2.4. punktus, kitą pareiškėjo prašymo dalį dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-1 2 dalies 2.5 punkto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad savivaldybės tarybos veiklos rezultatai neabejotinai aktualūs visai Šilalės savivaldybės bendruomenei, o ginčijamo akto dalimi patvirtinti komitetai kompetentingi spręsti įvairias, šiai bendruomenei aktualias problemas, todėl sprendė, kad pareiškėjo reikalavimo pobūdis atitinka siekiamo apginti viešojo intereso instituto turinį. Nustatė, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 2011 m. gegužės 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo”, kurio 2 dalies 2.1.-2.5 punktuose patvirtino komitetų sudėtis. Ginčijamas sprendimas pasirašytas Šilalės rajono savivaldybės mero J. G., jame nurodyta apskundimo tvarka, visas sprendimas paskelbtas savivaldybės tinklalapyje. Pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto norma yra imperatyvi (privaloma) ir taikant loginį, teleologinį bei įstatymų leidėjo ketinimų teisės aiškinimo metodus, akivaizdu, kad įstatymo leidėjo aptariamoje nuostatoje nurodyta išimtis (be Kontrolės komiteto) leidžia teigti, kad tarybos narys, tiek būdamas, tiek nebūdamas Kontrolės komiteto nariu, dar gali būti vieno kurio nors tarybos komiteto nariu, o ne dviejų, trijų ir pan., komitetų nariu. Pabrėžė, kad priimant ginčijamą spendimą galiojo ne atsakovo nurodomas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-187, o Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-394 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, kuris atitinkamų komitetų sudarymo tvarkos, leidžiančios tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės) savivaldybės tarybos komiteto nariu, nereglamentavo. Ginčijamu sprendimu nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos nariai V. A. įeina į Finansų, investicijų ir verslo ir Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komitetus, R. V. – į Finansų, investicijų ir verslo ir Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitetus, A. D. – į Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetus, L. K. – į Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetus, t. y. kad vienas ir tas pats savivaldybės tarybos narys yra dviejų komitetų nariu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas patvirtino komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) sudėtis pažeisdamas minėtas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 23 straipsnio 2 punkto nuostatas bei nesilaikydamas tuo metu galiojusio tarybos veiklos reglamento tvarkos reikalavimų, todėl ginčijamo akto 2 dalies 2.1. - 2.4 punktai pripažintini neteisėtais, t. y. prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams. Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-81 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalies 2.5 punkto pažymėjo, kad ginčo dėl Kontrolės komiteto sudėties nėra, ši sprendimo dalis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir pagrindo jos naikinti nėra.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. vasario 18 d. nutarime ir konstatavęs, jog konstituciniai vietos savivaldos principai yra atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo pagal įstatymo apibrėžtas ribas ir valstybės interesų derinimo. Remiasi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 11 straipsniu bei 12 straipsniu ir teigia, jog komitetas – tai savivaldybės tarybos veiklos forma. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais. Todėl akivaizdu, jog niekas negali varžyti savivaldos teisės, tame tarpe ir tarybos nario teisės dalyvauti vietos savivaldoje bet kokia veiklos forma, tame tarpe ir būti komiteto ar kelių komitetų nariu. Pažymi, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeisti įstatyme įtvirtinti komitetų sudarymo principai, taip pat kad draudimo vienam tarybos nariui būti kelių komitetų nariu nėra. Mano, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje yra įtvirtinti ne imperatyvūs draudimai tarybos nariams būti kelių komitetų nariais, o imperatyvios nuostatos, apibrėžiančios tarybos narių pareigas, t. y. pareigą tarybos nariui būti bent vieno komiteto nariu. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, kas prieštarauja šio straipsnio tikslui. Šilalės rajono savivaldybės meras yra gavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos raštą Nr. (Tl)-SD- 473 „Dėl nuomonės“, kuriame nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip imperatyvi nuostata, nustatanti, kad savivaldybės tarybos narys privalo būti tik vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo reikalauti ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kuris patvirtintas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-187, 108 ir 229.2 punktų, numatančių, kad kiekvienas tarybos narys privalo būti bent vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, panaikinimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio nuostatas nesustabdydamas nagrinėjamos bylos, nes Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys V. J. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo padavęs skundą dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. Tl-81, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, motyvuojant, be kita ko, tuo, jog savivaldybės tarybos nariui Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas bei panaikinta ir šioje administracinėje byloje ginčijama atsakovo sprendimo dalis. Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su atsakovo pateiktu Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimu, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šios teisės normos atitikimo Konstitucijai.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Pareiškėjas nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. Tl-394 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, kurio 154 punkte nurodyta, jog keli savivaldybės tarybos komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Sprendimai tokiame posėdyje priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Šiuo atveju dėl neteisėtai sudarytų savivaldybės tarybos komitetų neaišku, kuriam savivaldybės tarybos komitetui bendrame komitetų posėdyje atstovauja tie savivaldybės tarybos nariai, kurie priklauso keliems savivaldybės tarybos komitetams ir kaip jie balsuoja tokiame posėdyje. Be to, keturi tarybos nariai, kurie yra paskirti kelių komitetų nariais (be Kontrolės), atstovauja Šilalės rajono savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą, todėl galima teigti, jog savivaldybės tarybos opoziciją atstovaujantiems asmenims nebuvo sudarytos lygiavertės galimybės pasirinkti prioritetinį komitetą, kuriame jie norėtų ir galėtų dirbti pagal savo išsilavinimą ir kompetenciją. Pažymi, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys V. J. tuo pačiu klausimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą anksčiau nei prokuratūra, tačiau teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė šį prašymą nurodydamas, kad V. J. nėra tinkamas subjektas, turintis šiuo klausimu teisę kreiptis į teismą. Teismas dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo sprendime nepasisakė, iš esmės ištyrė tik pareiškėjo V. J. paskyrimo atitinkamo komiteto nariu teisėtumą. Todėl nors V. J. šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, galėtų pasisakyti tik dėl subjekto tinkamumo, o nusprendęs, kad subjektas tinkamas, bylą perduotų nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui iš naujo. Todėl pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo su atsakovo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka.

Pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu ir jokių išimčių šioje teisės normoje įstatymų leidėjas nepadarė. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą Vyriausybės atstovas atlieka tiek išankstinę, tiek paskesnę (vėlesnę) savivaldybės kolegialių administravimo subjektų priimamų teisės aktų priežiūrą. Todėl ir tais atvejais, kai Vyriausybės atstovas nepateikia išankstinių pastabų dėl sprendimų projektų, jis ir vėliau gali nustatyti savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų prieštaravimus aukštesnės galios teisės aktams ir motyvuotu teikimu siūlyti svarstyti šių teisės aktų pakeitimo ar panaikinimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas ginčija Šilalės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. T1-81 dalį, kuria sudaryti Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetai. Jis nurodė, jog atsakovas, tvirtindamas savivaldybės tarybos komitetų sudėtį, kai kuriuos savivaldybės tarybos narius paskyrė į kelis komitetus (be Kontrolės komiteto), tuo pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatas, kurios, pareiškėjo nuomone, draudžia savivaldybės tarybos nariui būti daugiau kaip vieno komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) nariu.

Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas nustato, kad savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, kurioje buvo sprendžiamas šioje byloje ginčijamo administracinio akto teisėtumas pagal kito pareiškėjo skundą, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatas, konstatavo, jog ši įstatymo norma nustato savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Teismas pažymėjo, kad šią įstatymo normą nėra pagrindo aiškinti kaip draudžiančią tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, nes šios bylos faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokių objektyvių kriterijų, kurie konstituciškai pagrįstų ir pateisintų galimybę nukrypti nuo esamo precedento, suformuluoto administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatoms, nes šiame punkte nėra įtvirtintas draudimas savivaldybės tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, todėl pripažinti ginčijamą administracinį aktą prieštaraujančiu aukštesnę galią turinčiam teisės aktui nėra jokio teisinio pagrindo.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, jog Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas draudžia savivaldybės tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, neteisingai aiškino šią teisės normą ir nepagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą bei panaikino Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-1 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalies 2.1, 2.2, 2.3, 2.4. punktus.

Nors apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti visą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau motyvų dėl ko turėtų būti panaikinta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria prašymas dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-1 2 dalies 2.5 punkto panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė. Kadangi Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas nedraudžia savivaldybės tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-1 2 dalies 2.5 punkto panaikinimo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo dalis paliekama nepakeista.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, patenkindamas iš dalies pareiškėjo prašymą dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T1-1 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo” 2 dalies 2.1, 2.2, 2.3, 2.4. punktų panaikinimo, pažeidė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, o minėta pareiškėjo prašymo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro prašymą atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArūnas SutkevičiusDainius RaižysVirginija Volskienė