- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- 1-753-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29063-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokatui A. Z., nukentėjusios R. T. atstovei advokato padėjėjai D. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau teistas:
1) 2002 m. kovo 8 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 1 metų laisvės atėmimo bausme, remiantis LR BK 47´ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2004 m. vasario 13 d. Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2004 m. gruodžio 24 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2005 m. gegužės 5 d;
3) 2006 m. lapkričio 21 d. Ukmergės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 750 litų (6 MGL) dydžio bauda, bauda išieškota 2007 m. birželio 11 d.;
4) 2008 m. spalio 31 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. 40 parų arešto bausme,
5) 2009 m. kovo 5 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str., 70 str., laisvės atėmimo bausmės vykdytas atidėtas 1 metams;
6) 2021 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 64¹ str. 1 d. galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, neatlygintinai išdirbti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2021 m. gruodžio 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro. Teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. 2024 m. liepos 28 d. apie 06.33 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. T. metu, tyčia sudavė kieme ant gulto gulėjusiai ir nuo gulto nuverstai ant žemės nukentėjusiajai R. T. ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu ir koja į galvą, kairį petį ir dešinį šoną, tuo padarė nukentėjusiajai R. T. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, skruostuose, dešiniame žande, dešinės akies apatiniame voke ir viršutinio voko vidiniame kampe, nosies nugarėlės srityje, kairės ausies kaušelio srityje, krūtinės dešiniame šone, dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. T. sveikatą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis T. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 28 d. apie 6 val. nuvažiavo pas nukentėjusiąją. Rado jos draugę ir du vyrus. Įtarė nukentėjusios neištikimybę, todėl labai supyko ir pradėjo nukentėjusiąją mušti. Taip elgėsi iš pavydo. Neprisimena kiek smūgių jai sudavė, mušė rankomis ir kojom kaip ir nurodyta kaltinime. Galėjo suduoti ne mažiau 10 smūgių, matė, kad nukentėjusios veidas patinęs. Sužalojimai, kurie konstatuoti specialisto išvadoje, jis nukentėjusiajai galėjo padaryti. Dėl tokio poelgio gailisi, nukentėjusios atsiprašė. Prašo patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:
Nukentėjusioji R. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. P. ji pažįsta maždaug 5 metus. Su juo bendrauja, kai ji grįžta iš Londono (grįžta kas mėnesį ar tai dvi savaites, nes ten paprastai dirba). Jie susitikinėja, tačiau kartu negyvena. 2024 m. liepos 28 d. apie 07.00 val. jai priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), T. P. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Mano, kad taip jis pasielgė pykdamas ant jos, kad į namus ji pasikvietė kitus tris vyrus. Pati T. P. paskambino apie 06.00 val., prašė, kad išprašytų vyrus, kurie nenorėjo išeiti. Iš pradžių T. P. telefonu sakė, kad nevažiuos, po to SMS pranešimuose ją iškeikė, bet vėliau, t. y. apie 07.00 val. jis vis tik atvažiavo. Tuo metu ji buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, kurį vartojo nakties metu bare (duomenys neskelbtini) ir dar grįžusi į savo sodybą. Į kiemą pro vartus T. P. įleido jos draugė R. M.. Apsižiūrėjęs kieme, T. P. ėmė garsiai bartis - varė iš kiemo sodyboje buvusius vyrus, o tada, vyrams dar neišėjus, jis priėjo prie jos, gulėjusios ant gulto su šviesiai pilku pakeliamu stogu ir ėmė ją mušti ir keikti, kad ji - išsitaršiusi, susivėlusi ir, neva, turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Pirmų smūgių jai sudavimo metu ji gulėjo ant nugaros. Priklaupęs prie jos ir palinkęs, T. P. jai kumščiu, nepamena, kuriuo, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą ir kitas galvos sritis. Tada atsitraukė, pavaikščiojo po kiemą ir vėl prie jos sugrįžo, mušė, tada vėl atsitraukė, pavaikščiojo, sugrįžo ir vėl mušė. Kadangi tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai labai sunku prisiminti patirto smurto aplinkybes ir tiksliai papasakoti, kiek smūgių, kuo ir į kurias kūno sritis jai buvo suduota, tačiau gali pasakyti, kad jai buvo suduota į veidą ir kitas galvos sritis, kairį petį bei į dešinį šoną - nugarą ir smūgiuota buvo ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu ir koja. Smūgių jai sudavimo metu ji buvo įvairiose padėtyse: iš pradžių gulėjo ant nugaros, vėliau vertėsi ant šono, kad smūgių išvengti, dar vėliau T. P., sugriebęs ją, tik nepamena, už ko, ištraukė iš gulto, o tada dar mušė ją, klūpinčią prie gulto ir sudavė nuo smūgių ant gulto nuvirtus. Kuomet jai buvo suduoti paskutiniai smūgiai, ji ėmė T. P. prašyti, kad jis jai iškviestų "greitąją". Vyras ėmė vaipytis, klausinėti, o kas gi ten jai padaryta, tačiau daugiau nebemušė. Atsikėlė, nuėjo į tualetą, o grįžusi pasakė, kad jis "dingtų" iš čia, nes, neva, ateina jos mama. Tada T. P. ir pasišalino. Suduodamas jai smūgius, T. P. jai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir ją sužalojo, tačiau į policijos pareigūnus ji kreipėsi ne iš karto, dar kelias valandas svarstė, ar pranešti apie patirtą fizinį smurtą ir nusprendė pranešti, kadangi T. P. su ja taip pasielgė ne pirmą kartą. Pirmą kartą jis prieš ją smurtavo maždaug prieš pusantrų metų, tačiau tada ji niekur nesikreipė, o T. P. atsiprašinėjant, jam atleido, bet daugiau jam atleisti neketina. Po to, kai tą pačią dieną apie pietus ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu iš paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai, medikų pagalbos ji atsisakė, nes nemanė, kad pagalba jai reikalinga. Kai atvyko pareigūnai ir jai buvo išduota užduotis atlikti teismo medicinos tyrimą, pamanė, kad tyrimo atlikimo metu bus atliekami kokie tai tyrimai. Tačiau 2024 m. liepos 29 d. nuvykusi pas teismo med. ekspertą sužinojo, kad yra fiksuojamos tik vizualiai matomos kraujosruvos, todėl tą pačią dieną kreipėsi į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo atliktas rentgeno tyrimas ir nustatytas trijų šonkaulių lūžis bei tą pačią dieną ligoninės siuntimu vyko į Kauno klinikas, kur jai buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, tačiau dėl blogos savijautos gydytojų išvadų ji nesulaukė. Ji įsitikinusi, kad draugė R. M. matė prieš ją panaudotą fizinį smurtą ar bent jau pirmus jai suduotus smūgius. Nors po šio įvykio draugė sakė, kad smurto nematė, tai paneigia vaizdo įrašas, užfiksuotas jos sodybos kieme įrengta vaizdo kamera. Šį įrašą pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Planuoja pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos (1 t. b. l. 44-47, 48-51).
Liudytoja R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. T. yra jos tolima giminaitė, o bendrauja su ja maždaug 8 metus. Žinojo, kad R. T. turi draugą T. P., kurį ji taip pat pažįsta. 2024 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, su R. T. buvo bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Prie jų stalelio buvo prisėdę trys nepažįstami vyrai, kurių duomenų nežino, jei jie ir sakė savo vardus, jų nepamena. Buvo gerokai apsvaigusi, bet žino, kad barui dar neužsidarius, tiksliau laiko nepamena, ji iškvietė taksi automobilį ir visi nuvažiavo į R. T. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Jonavos rajone. Kuri buvo valanda, kai į sodybą atvyko, neprisimena. Mano, kad alkoholio jie daugiau nebevartojo, nes ir taip buvo gerokai apsvaigę. Nepamena, kuriuo metu pastebėjo, kad R. T. guli kieme ant gulto su stogeliu. Buvo jau šviesu, laiko nežino, kai R. T. ėmė kalbėti, kad tuoj atvažiuos jos "bernas" T.. Kad prieš tai būtų buvusi kalba, jog į svečius atvažiavę vyrai turėtų išeiti, o jie išeiti atsisakinėtų, tokio dalyko ji neprisimena. Ar R. T. pati išsikvietė T. P., ar jis pats panoro atvažiuoti, nežino, pokalbių telefonu negirdėjo. Sėdėdama prie namo, pamatė atvažiuojantį T. P. automobilį ir nuėjo prie vartų, kad T. P. įleisti. T. P. kieme kiek pavaikščiojo, pasidairė, o tada priėjo prie gulto, ant kurio gulėjo R. T.. Neprisimena, ar jis pritūpė, ar tik palinko jos link, o tada pamatė, kad jis kumščiu, kuriuo, nepasakys, smogė gulinčiai R. T.. Gulto stogelis buvo nuleistas, todėl ji nematė ir negalėjo matyti, į kur T. P. moteriai sudavė. Mano, kad tada jis sudavė vieną smūgį, tuomet ėmė vaikščioti ir šaukti, varė vyrus lauk. Šie ir išėjo, pro vartus juos išleido ji. Ji neprisimena, kad būtų mačiusi daugiau T. P. R. T. suduotų smūgių, gal ir matė, bet nepamena, todėl negali nieko kategoriškai tvirtinti. Tuo metu ji (R. M.) vis dar buvo gerokai apsvaigusi, be to, T. P. prieš R. T. panaudotas fizinis smurtas ją labai išgąsdino, sujaudino ir, kiek pamena, ji ėmė blaškytis po kiemą, nežinodama, ką daryti. Policijos pareigūnų nekvietė, nes bijojo T. P.. Šį žmogų žino kaip labai agresyvų, nesivaldantį. Be to, maždaug prieš tris metus jis smurtavo ir prieš ją (R. M.), buvo sugriebęs už kaklo, manydamas, kad kviečia pareigūnus, tačiau ji nei į medikus, nei į pareigūnus nesikreipė, jam atleido, nors jis net neatsiprašė, be to, prieš kelis metus T. P. smurtavo ir prieš R. T., tačiau ji taip pat jam atleido. Todėl pareigūnų ir nekvietė, nes nežinojo, ar R. T. pagalba bus reikalinga ir bijodama kištis į jų tarpusavio santykius. T. P. dar būnant kieme, ji iš sodybos teritorijos išėjo. Neprisimena, kaip grįžo į namus Jonavoje. Praėjus kelioms valandoms, jai paskambino R. T. ir pasakė, kad apie patirtą fizinį smurtą ji informavo policijos pareigūnus ir šiuo metu jie yra jos namuose. Netrukus po pokalbio telefonu, atvažiavo į jos namus. Matė, kad R. T. veidas buvo sutinęs, nubrozdintas, su kraujosruvomis, be to, R. T. skundėsi skausmais šone. Sakė, kad visus šiuos sužalojimus jai padarė T. P.. Po šio įvykio T. P. ji nematė. Kiek žino, R. T. su šiuo vyru santykių nebepalaiko (1 t. b. l. 113-116).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad 2024 m. liepos 28 d. apie 12.50 val. R. T. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad šiandien ryte ją namuose sumušė draugas. Pridėta pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (1 t. b. l. 24-26).
2024 m. liepos 28 d. protokolu- pareiškimu nustatoma, kad pareiškėja R. T. pranešė, kad 2024 m. liepos 28 d. apie 07.00 val., kad būnant sodyboje, (duomenys neskelbtini), draugas - T. P., žodinio konflikto metu sumušė rankomis suduodamas smūgius jai į veidą, galvą, bei spyrė į įvairias kūno vienas (1 t. b. l. 1-11).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. liepos 28 d. apžiūrėtas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas ir jame stovintis gultas-guolis su stogeliu. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t. b. l. 30-38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. T. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, skruostuose, dešiniame žande, dešinės akies apatiniame voke ir viršutinio voko vidiniame kampe, nosies nugarėlės srityje, kairės ausies kaušelio srityje, krūtinės dešiniame šone, dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veido, kairės ausies ir krūtinės dešinio šono sritis, mažiausiai 7 (septyniais) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-07-28. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. R. T. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b. l. 79-81).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 4 vaizdo įrašai iš kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūno pokalbis su R. T., kuri paaiškino, kad draugas T. P. ją mušė kumščiais ir koja į veidą, šonus. Moters veidas patinęs, matomos fiziniam smurtui būdingos žymės. Atlikus R. T. asmens blaivumo testą nustatyta, kad ji – blaivi (0,00 ‰) (1 t. b. l. 27-29).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta USB atmintinė su vaizdo įrašu, 2024 m. rugpjūčio 6 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiosios R. T..
5 minučių 39 sekundžių trukmės vaizdo įraše užfiksuotas sodybos kiemas ir jame stovintis gultas. Prie gulto prieina vyras, vilkintis juodos spalvos drabužius (T. P.), pritūpia prie jo arba palinksta ir akimirką vaizdo įraše nėra matomas, o kitas vyras ir moteris (R. M.) eina link greta stovinčių krėslų. Atsitiesęs, juodus drabužius vilkintis vyras (T. P.) lyg ketina atsitraukti, tačiau vėl palinksta prie gulto ir daro ne mažiau kaip du judesius į priekį, gulto stogelis ima judėti – panašu, kad smūgiuoja kumščiu, tačiau į kur, nesimato. Tada atsitraukia, žiūrėdamas į vyrą, prisėdusį greta ant krėslo, rodo ištiesta ranka sodybos vartų link. Šis atsistoja, prieina arčiau namo, po to skubiu žingsniu nueina vartų link, o juodus drabužius vilkintis vyras (T. P.) vėl pritūpia prie gulto, ar atlieka kokius nors veiksmus, nesuprantama. Netrukus po to jis atsistoja ir eina į namą, tuojau pat sugrįžta ir pritūpia prie gulto. Pritūpęs jis juda, tačiau kokius veiksmus atlieka nesimato – vaizdą užstoja gulto šoninės dalys ir stogelis. Atsitraukęs, vyras (T. P.) eina prie namo, iš kurio tuo metu išeina dar du vyrai. Vienas iš jų, vyrui, vilkinčiam juodai, priartėjus, į viršų iškelia abi rankas. Vyrams nueidinėjant, juodus drabužius vilkinti vyras (T. P.) grįžta prie gulto, pritūpia, tada palinksta į gulto vidų – tuo metu matosi tik ištiesta jo kairė koja. Tamsiaplaukė moteris (R. M.) stoviniuoja priešais gultą, stebi situaciją, po to, palengva bėgdama, pasitraukia. Jai atsitraukus, juodus drabužius vilkintis vyras (T. P.) iš gulto ištraukia moterį (R. T.). Šiai klūpint ant kelių ir į žolę remiantis abiem rankomis, vyras (T. P.) kaire koja jai spiria į kairį šoną – moteris nuvirsta už gulto ir įraše nėra matoma. Spyrio metu nuo kairės vyro pėdos nukrenta šlepetė. Ją įsispyręs, vyras eina moters link ir įraše taip pat nėra matomas. Tamsiaplaukė moteris (R. M.) vis dar kieme, eina žiūrėdama gulto stovėjimo vietos kryptimi. Po labai trumpo laiko tarpo vyras (T. P.) atsitraukia nuo gulto, eina prie namo ir vėl grįžta prie gulto, palinksta, nėra matomas. Akimirkai atsitiesia ir vėl palinksta. Vėl atsitiesia ir vėl palinksta, matoma, jog spiria, tačiau į kur, nesimato. Tada atsitraukia, nuo stalo paima butelį, vėl palinksta link gulto, atsitiesia, skėsčioja rankomis ir ant stalo pastato butelį, vėl palinksta, ką daro, nesimato. Atsitiesęs, atsitraukinėja, panašu, kad kažką sako, tada vėl sugrįžta, palinksta link gulto, gulto stogelis ir pats gultas ima siūbuoti (04.45 min. įrašo laiku). Parbėga tamsiaplaukė moteris (R. M.), pro šonines duris įeina į namą. Vyras atsitraukia, tamsiaplaukė moteris išeidinėja iš namo pro tas pačias duris ir nuskuba link vartų. Atsitraukinėdamas ir eidamas namo link, vyras (T. P.) dešine ranka kažką nubraukinėja nuo kairės rankos (dilbio-plaštakos) ir įeina į namą, po akimirkos vėl grįžta prie gulto, panašu, kad ištiesęs į šonus abi rankas, kažką kalba, skėsčioja rankomis ir vėl palinksta. Apžiūros metu fotografuota, sustabdytų kadrų vaizdai pateikiami fotolentelėje (b. l. 85-93).
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo R. T.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai R. T. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.79-81).
Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė R. T. pareiškė 4 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 19-21).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Teisiamojo posėdžio metu R. T. ir T. P. pateikė Taikos sutartį, kurioje susitarė dėl žalos atlyginimo ir prašo ją patvirtinti. Taikos sutartyje nurodė: (duomenys neskelbtini)
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
T. P. padarė nesunkią, tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (1 t., b. l.167-172), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą (1 t. b. l. 147-153), T. P. VšĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi pas gydytoją psichiatrą (duomenys neskelbtini). Darbdavio ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Dalinai atlygino padarytą žalą. Užsiregistravo Jonavos socialinių paslaugų centro organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurioje dalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai - 1) Elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija ir 4 kūno kamerų vaizdo įrašais,
2) USB laikmena su įvykio vaizdo įrašu – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.
1) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti T. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 1) Elektroninę laikmeną (CD kompaktinė plokštelė su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija ir 4 kūno kamerų vaizdo įrašais,
2) USB laikmeną su įvykio vaizdo įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.