- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 2-353-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07713-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- Z. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Egidijus Milašius
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, nedalyvaujant atsakovo Z. K. atstovui advokatui Egidijui Milašiui, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovui Z. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui Z. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6119,09 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kaune 2008 m. balandžio 10 d. dėl Z. K., vairavusio transporto priemonę Mitsubishi Eclipse, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta T. V. priklausanti transporto priemonė Audi 100. Minėto eismo įvykio metu Z. K. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Mitsubishi Eclipse, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Audi 100 sugadinimo ir atlygino T. V. transporto priemone Mitsubishi Eclipse, padarytą žalą, išmokėdama 6119,09 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui kompensavo išmokėtą 6 119,09 Lt draudimo išmoką. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino ir šiuo metu ieškovui skolingas 6119,09 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad išmokėtos draudimo išmokos dydis yra per didelis, nes sugadinta transporto priemonė Audi 100 nebuvo nauja, o remonto kainos buvo nepagrįstai didelės. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, jog išmokėta draudimo išmoka per didelė. Neprašė skirti ekspertizės nuostolių dydžiui nustatyti.
A. Z. atstovas advokatas Egidijus Milašius atvyko į 2012-06-11 teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be teismo leidimo pasišalino, todėl, vadovaujantis CPK 155 str. 2 d., laikytina, kad atsakovo Z. K. atstovas advokatas Egidijus Milašius nedalyvavo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-04-10 dėl Z. K., vairavusio transporto priemonę Mitsubishi Eclipse, be valstybinio numerio (b.l. 6), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (b.l. 5). Z. K. vairuojama transporto priemonė Mitsubishi Eclipse, be valstybinio numerio, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.
TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. jei išmoka sumokėta kaltininkui padarius žalą Lietuvos Respublikoje naudojant neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Taigi, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras.
Ieškovas, gavęs AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialo reikalavimą sumokėti 6119,09 Lt transporto priemone Mitsubishi Eclipse, be valstybinio numerio, padarytą žalą, sumokėjo draudikui jo išmokėtas draudimo išmokas - iš viso 6119,09 Lt (b.l. 24) ir pateikė pretenzijas atsakovui Z. K. dėl 6119,09 Lt žalos atlyginimo (b.l. 25, 26). Atsakovas žalos neatlygino, todėl ieškovas prašo žalą priteisti iš atsakovo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys, žala. Civilinė atsakomybė atsiranda esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2008-04-10 dėl Z. K., vairavusio transporto priemonę Mitsubishi Eclipse, be valstybinio numerio (b.l. 6), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (b.l. 5). A. Z. veiksmai sukėlė autoįvykį, būtent dėl jo neteisėtos veikos (Kelių eismo taisyklių 159, 53 p. pažeidimų), atsakovo vairuojama transporto priemonė susidūrė lygiareikšmių kelių sankryžoje su kita transporto priemone (b.l. 5), dėl šių veiksmų atsirado žala. Priežastinį ryšį tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos įrodo 2009-10-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma (b.l. 5). CK 6.248 str. 2 d. nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Atsakovo kaltė nagrinėjamu atveju pasireiškė neatsargumu, kadangi, atsižvelgiant į žalos atsiradimo aplinkybes, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nustačius visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, spręstina, kad atsakovas Z. K. yra atsakingas už padarytą žalą, todėl privalo ją atlyginti TPVCAPD įsatymo 23 str. 1 d., CK 6.263, 6.270, 6.280 str.).
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja TPVCAPD įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010). Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal TPVCAPD įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone Mitsubishi Eclipse, be valstybinio numerio (b.l. 6), kurios valdytoju autoįvykio metu buvo atsakovas Z. K. (b.l. 5). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.). Taigi, atsakovas Z. K. autoįvykio metu buvo neįvykdęs įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovas Z. K. turėjo suvokti apie atitinkamą automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Neapdraustą automobilį naudodamas, atsakovas pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jeigu atsakovas Z. K. būtų jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jo civilinė atsakomybė būtų perkelta draudikui, tačiau atsakovui neįvykdžius šios pareigos atsakovui atsirado pareiga kompensuoti AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialo išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui.
Teismas laiko nepagrįstais atsakovo Z. K. argumentus dėl per didelės išmokėtos draudimo išmokos dydžio, bei nepagrįstai didelių apgadintos transporto priemonės Audi 100 remonto kainų. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsakovas neprašė byloje skirti ekspertizės nustatyti apgadintai transporto priemonei Audi 100 padarytą žalą. Atsakovas ir jo atstovas duomenų, kurie paneigtų pateiktus rašytinius įrodymus apie transporto priemonei Audi 100 padarytą žalos dydį, teismui nepateikė.
Ieškovas sumokėjo išmoką AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialui, pagal TPVCAPD 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, (kai žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė) (b.l. 24). Todėl pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį jis turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo Z. K., neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, atlygintų žalą – grąžintų išmokėtą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso teise tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas, iš atsakovo ieškovui priteistina 6119,09 Lt nuostolių atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 184,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 27) (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,26 Lt (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 6119,09 Lt (šeši tūkstančiai vienas šimtas devyniolika litų 9 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius.
Priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 184,00 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius.
Priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 24,26 Lt (dvidešimt keturi litai 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.