Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
1A-35-606/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27995-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
T. K., ir A
Advokatai
Daiva Ivanauskaitė
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-606/2016

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27995-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.1.8.1.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Vidai Kaubrytei,gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš T. K. ir A. K. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 289,95 Eur G. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), G. P. priklausančio gyvenamojo namo koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra T. K. asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam G. P. į nosį ir nukentėjusiajam nukritus ant grindų bendrai kartu pastarajam tyčia spyrė ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į kairės pusės šoną, tuo padarė nukentėjusiajam G. P. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, masyvią nosies ir kairės akiduobės kraujosruvą, veido odos nubrozdinimus, krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvo sumušimą ir taip G. P. sveikatą sutrikdė nesunkiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba pakeisti ją laisvės apribojimu. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, augina (duomenys neskelbtini) mėnesių dukrą, todėl paskyrė per griežtą bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo T. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nusikaltimo, už kurį jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jo kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba pakeisti ją laisvės apribojimu.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką T. K., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad už padarytą nusikalstamą veiką T. K. paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą, tačiau mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę – teisiamas ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, seniūno charakterizuojamas patenkinamai. Teismas vertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir konstatavo esant nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad T. K. nusikalto praėjus trumpam laikotarpiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir pagrįstai konstatavo, jog tai rodo, kad T. K. nesitaiso, T. K. anksčiau skirtos bausmės pakankamos įtakos nepadarė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja T. K. už padarytą nusikaltimą skirti realią laisvės atėmimo bausmę jos dydį nustatant mažesnį negu BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pažymėtina, kad nuteistojo T. K. padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Nuteistasis nusikalstamą tyčinę veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas veikas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad T. K. anksčiau teistas net devynis kartus, paskutinį kartą 2010 m. lapkričio 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo, 2014 m. vasario 25 d. paleistas atlikus bausmę. Akivaizdu, jog T. K. naują nusikalstamą tyčinę veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad nuteistasis praėjus vos šiek tiek daugiau nei metams laiko po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis, ir reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką skirdamas griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šią aplinkybę teismas, kaip matyti, įvertino ir skiriant nuteistajam bausmę, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jos dydį. Laikytina, jog nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konkrečiai ir nepasisakė, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau neabejotinai šią aplinkybę įvertino pripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismų praktikoje kaltės pripažinimas ir nuoširdus apgailestavimas dėl padarytos veikos apima ir kaltininko atsiprašymą nukentėjusiojo asmens.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis augina (duomenys neskelbtini) mėnesių dukrą.

Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas taipogi atmestinas. Bylos duomenimis, kaip minėta, nustatyta, kad T. K. iš įkalinimo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas 2014 m. vasario 25 d. Akivaizdu, jog T. K. turėjo visas sąlygas ir realią galimybę gyventi normalų visuomenei priimtiną gyvenimą, auginti, kaip jis apeliaciniame skunde teigė, vaiką, tačiau praėjus truputį daugiau nei metams laiko po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos (t. 1, b. l. 129), padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė, nusikalstamo gyvenimo būdo nesiekia keisti, ir yra linkusi nusikalsti asmenybė.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis bei jo gynėja prašė nuteistajam T. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kolegija pažymi, kad apeliantui taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, pagrįsto pagrindo nėra. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, T. K., būdamas dar jauno amžiaus, yra teistas devynis kartus, šiuo atveju teisiamas jau dešimtą kartą, naują tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš itin svarbų įstatymu saugomą objektą, vertybę – žmogaus sveikatą, padarė ne tik esant neišnykusiam teistumui, bet ir praėjus tik metams laiko po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei veikiant bendrininkų grupe. Šie duomenys pagrįstai taipogi suponuoja nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu, pažeisdamas įstatymo normas, nusikalsdamas pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. K. gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Minėta, kad apylinkės teismo buvo nustatyta nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai buvo viena iš sąlygų pritaikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, esant kitoms aptartoms aplinkybėms, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti T. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam T. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam T. K. bausmės rūšį ir dydį, Baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę.

Teismo paskirtoji T. K. laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui, yra žymiai mažesnė negu BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjai Dalia KursevičienėDalius Jocys