Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-408-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
2A-408-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05464-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
Ieškovas
UAB „Piliakalnis“
Atsakovas
„Swedbank“
Trečiasis asmuo
R. S.
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-408-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05464-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Natalijos Cikoto,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentras apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentro ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir dėl kredito sutarties bei susitarimo dėl jos sąlygų pakeitimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pareikštus atsakovui „Swedbank“, AB trečiasis asmuo- R. S. įmonė „Piliakalnis“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, 2013 02 12 surašytame ieškinyje prašydamas pakeisti 2012 12 30 ieškovo ir atsakovo sudaryto susitarimo Nr. 06-145127-IN-10 dėl 2006 06 27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo sąlygas, kuriose numatytas kredito grąžinimo terminas- 2017 08 10, ir nustatyti, kad kredito grąžinimo terminas- 2021 12 31; nustatyti, kad kreditas bus grąžinamas, ieškovui kas mėnesį sumokant įmokas- 17 234,84 EUR nuo 2015 01 01 iki 2021 12 31. 2013 03 05 surašytame ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu 2006 06 27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN ir 2012 12 30 ieškovo ir atsakovo sudaryto susitarimo Nr. 06-145127-IN-10 dėl 2006 06 27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo nutraukimą neteisėtu.

Nurodė, kad 2006 06 27 šalys sudarė kredito sutartį, kurios sąlygos 2011 12 30 buvo pakeistos ir papildytos; 2011 12 30 pasirašytas priedas, kuriame nustatytos kredito grąžinimo dalys ir terminai; ieškovas įsipareigojo iki 2017 08 10 grąžinti atsakovui kreditą- 1 726 025,06 EUR; ieškovas vėluoja mokėti įmokas sutarties priede nustatytais terminais, kadangi iš esmės pakito šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, ieškovui žymiai padidėjo kredito sutarties įvykdymo kaina; taip atsitiko visų pirma dėl Lietuvos Respublikos ūkio ekonominio nuosmukio paveiktų atsakovo ekonominių rodiklių. Taip pat nurodė, kad ieškovas vėlavo mokėti įmokas 2011 12 30 priede nurodytais terminais, laikydamas, kad sutarties vykdymas buvo suvaržytas, prašė pakeisti kredito sutartį ir išdėstyti įmokas nuo 2015 01 01 iki 2021 12 31. Atsakovas šio prašymo nepatenkino, 2013 02 27 raštu nurodė ieškovui, kad 2013 02 20 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ieškovas mano, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi iki sutarties nutraukimo ieškovas pareiškė ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo; nutraukdamas sutartį, atsakovas nesilaikė CK 6.217, 6.218 str. nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-04 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad šalims nebuvo kliūčių, sudarant kredito sutartį, periodinių mokėjimų dydžius, galutinio atsiskaitymo su kredito davėju terminus susieti su šalies ūkio raidos rodikliais. Ieškovui tuo laiku ir tinkamai nepasirūpinus, jis privalo prisiimti visą atsakomybę už sudarytų sutarčių netinkamą vykdymą. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.4. p. įtvirtinta įmokų, jei jos mažesnės nei visa pagal sutartį mokėtina suma, paskirstymo tvarka atitinka CK 6.54 str. įtvirtintą įmokų paskirstymo tvarką. Dėl šios priežasties ši sutarties nuostata nėra neteisėta ar nesąžininga ir dėl jos nėra pagrindo keisti pačią sutartį taip, kaip to siekia ieškovas. Nurodė, kad ieškovo pateiktas 2012 11 16 prašymas atsakovui (I t., b. l. 164, 165,- kopija) gerokai skiriasi nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, šis prašymas nėra konkretus. Be to, kaip nurodyta CK 6.204 str. 3 d., kreipimasis dėl sutarties pakeitimo nesuteikia kreipimąsi pateikusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Šis kreipimasis neįpareigojo atsakovo pakeisti sutartį pagal ieškovo norus. Nėra duomenų, kad ieškovas buvo priverstas sudaryti ginčijamą sandorį. Nurodė, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmų, nutraukiant sutartį, laikyti nesąžiningais (CK 1.81 str. 1 d.), kadangi atsakovas nutraukė kredito sutartį, neturėdamas informacijos apie bylos dėl sutarties nuostatų pakeitimo iškėlimą. Teisinių kliūčių atsakovui nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2013 02 20 nebuvo. Prieš sudarydamas kredito sandorį Nr. 06-045127-IN ieškovas, kaip verslo subjektas, privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybes ilgą laiką (iki 2017 08 10) vykdyti iš šio sandorio kilsiančias prievoles. Teismas konstatavo, kad įmokų pagal kredito sutartį Nr. 06-045127-IN mokėjimo terminų praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi kredito davėjas, kitai šaliai laiku nemokant visų sutartyje numatytų įmokų, iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Be to, ilgalaikis (nuo 2012 09 30 iki sutarties nutraukimo dienos- 2013 02 20, III t., b. l. 178- 180) ieškovo sutartinių prievolių nevykdymas davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Ieškovui geruoju nevykdant prievolių, kilusių iš kredito sutarties Nr. 06-045127-IN ir nereaguojant į atsakovo paraginimą, vienašališkas atsakovo kredito sutarties Nr. 06-045127-IN nutraukimas yra teisėtas, atitinkantis kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1. p., 2011 12 30 susitarimo Nr. 06-045127-IN-10 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo kitų sąlygų skirsnio 1 p., CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d., 6.874 str. 2 d. nuostatas, veiksmas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Piliakalnis“ autocentras apeliaciniu skundu (b.l. 73-77, 4 tomas), prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovas sutarties vykdymo suvaržymus grindė tuo, jog Lietuvoje esantis ekonomikos nuosmukis išimtinai palietė ieškovo veiklą bei apsunkino sutarties vykdymą, taip pat sutarties vykdymo suvaržymus lėmė „SAAB“ markės automobilių gamintojo, t.y. pagrindinio ieškovo partnerio, bankrotas. Ekonomikos nuosmukio įtaką ieškovo veiklai patvirtina ieškovo pateikta ataskaita, kurioje nurodyta, kad nuo 2009 m. naujų automobilių rinka patyrė didelį nuosmukį, lizingu įsigyjamų automobilių sumažėjo dvigubai. Šios aplinkybės yra išimtinės ir ieškovas jų numatyti bei planuoti iš anksto neturėjo galimybių. Nurodo, kad Šalių sudaryta sutartis tapo visiškai nepalanki ieškovui, kadangi sutartimi buvo sulygta dėl didelių kredito įmokų bei palūkanų mokėjimo. Dėl šių priežasčių pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra — ieškovui sutartis tapo ne tik kad nepalanki, bet ieškovas prarado galimybę laiku mokėti tokio dydžio kredito įmokas, tuo tarpu atsakovo padėtis pagerėjo, jis įgijo teisę reikalauti tokio paties dydžio palūkanų, kurios buvo sulygtos ekonominio pakilimo metu, o šiuo metu sudarant sutartį būtų ženkliai mažesnės. Taip pat nurodo, jog aplinkybę, kad ateityje ieškovo pajamos išaugs patvirtina byloje esantys įrodymai - elektroniniai laiškai, 2012-06-13 pranešimas spaudai. Taip pat faktą, jog ieškovas deda pastangas padidinti savo pajamas patvirtina byloje pateikta CITROEN įgaliotojo serviso sutartis. Taigi ieškovas deda pastangas padidinti savo pajamas ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo pajamos ateityje padidės. Taip pat nurodo, kad teisiškai nėra svarbi aplinkybė ar ieškovo pajamos ateityje neabejotinai išaugs. Sutarties sąlygos keičiamos tuo tikslu, jog pasikeitus aplinkybėms, šalis turėtų galimybę vykdyti sutartį pagal esamas sąlygas bei aplinkybes. Nurodo, kad CK 6.204 str. 3 d. nenumato kreipimosi į kreditorių dėl sutarties sąlygų pakeitimo turinio, taip pat nenumato, kad kreipimasis turi būti analogiškas būsimo ieškinio turiniui. Taip pat nurodo, kad išvada, jog sutarties sąlygų pakeitimas pagal vienos iš šalių pageidavimus pažeistų sutarčių laisvės principą prieštarauja CK 6.204 str. 1-3 d. įtvirtintoms teisės normoms, suteikiančioms teisę šalims reikalauti pakeisti sutarties sąlygas, kai pasikeitus aplinkybėms sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis vienai iš šalių. 6.204 str. 1-3 d. įtvirtina teisę keisti sutartį pagal vienos iš šalių pageidavimą, kai atsiranda šiame straipsnyje nustatyti pagrindai. Minėtas straipsnis neprieštarauja sutarčių laisvės principui. Nurodo, kad ieškovas nereiškė prašymo atleisti jį nuo pareigos grąžinti kreditą atsakovui. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti sutarties sąlygas - nukelti kredito grąžinimo terminą, tačiau kredito grąžinimo termino nukėlimas jokiu būdu nereiškia, jog kreditas apskritai nebus grąžintas. Priešingai, ieškovas neginčija paskolos gavimo fakto ir įsipareigoja paskolą grąžinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81-89, 4 tomas) atsakovas Swedbank, UAB prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas UAB „Piliakalnis“ sistemingai nevykdė Kredito sutarties sąlygų, kurios sąlygos su UAB „Piliakalnis“ autocentras buvo aptartos individualiai. Individualų Kredito sutarties sąlygų aptarimą taip pat patvirtina ir Kredito sutarties Specialiojoje dalyje numatytos išimtys iš Bendrosios Kredito sutarties dalies. Nurodo, kad iš Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkto, matyti kad apeliantas prisiėmė riziką, kad suėjus kredito, palūkanų ar kitų mokėjimų terminui, UAB „Piliakalnis“ autocentras sąskaitoje bus pakankamai lėšų mokėjimams atlikti. Kaip matyti iš Kredito sutarties 11.2 punkto apeliantas prisiėmė riziką, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ilgiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, ar paaiškėjus konkrečioms aplinkybėms, leidžiančioms manyti, kad UAB „Piliakalnis“ autocentras neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, ar pablogėjus jo finansinei būklei, ar esant kitoms kredito sutartyse nurodytoms aplinkybėms, „Swedbank“, AB įgyja teisę nutraukti kredito sutartį. Pažymėtina, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1 punktas „Swedbank“, AB ir UAB „Piliakalnis“ autocentras susitarimu buvo pakeistas Kredito sutarties Specialiosios dalies Kitų sąlygų 1 punktu, kas dar kartą patvirtinta, kad Kredito sutarties sąlygos dėl rizikos prisiėmimo su UAB „Piliakalnis“ autocentras buvo aptartos individualiai. Nurodo, kad apeliantas neginčijo Kredito sutarties Specialiosios dalies Kitų sąlygų 1 punkto ir Bendrosios dalies 11.2 punkto, todėl negali įrodinėti, kad bet kokių mokėjimų pagal Kredito sutartį vėlavimas daugiau kaip 20 dienų nelaikomas esminiu sutarties pažeidimu. Kadangi UAB „Piliakalnis“ autocentras, būdama savo veiklos profesionalas prisiėmė visas su automobilių pramonės ir automobilių pardavimų pokyčiais susijusias rizikas, apelianto reikalavimas Kredito sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Piliakalnis“ autocentras iki 2012 m. vasario 12 d., kai buvo pasirašytas ieškinys teismui, niekada nebuvo „Swedbank“, AB pateikusi pasiūlymo dėl tokio Kredito sutarties pakeitimo, koks yra nurodytas ieškinio reikalavimuose. Nurodo, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009 UAB „Progresyvus verslas“ vs UAB ,,Baltisches Haus“). Taip pat nurodo, kad vadovaujantis CK 6.217 str. 5 d., vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. „Swedbank“, AB vienašališkai nutraukė Kredito sutartį su apeliantu vadovaudamasis šios Kredito sutarties nuostatomis, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, dėl to šioje proceso stadijoje jau nebėra galimybės ginčytis dėl nutrauktos Kredito sutarties sąlygų modifikavimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog „Swedbank“, AB Kredito sutartį nutraukė teisėtai, vien dėl šios priežasties apelianto reikalavimai dėl Kredito sutarties sąlygų modifikavimo atmesti pagrįstai. Nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų ir/ar prielaidų, patvirtinančių, kad apeliantas galės tinkamai vykdyti Kredito sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis prašo ją pakeisti. Taip pat nurodo, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai yra itin dideli, todėl UAB „Piliakalnis“ autocentras reikalaujami pertvarkymai akivaizdžiai neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, o priešingai – ją suardytų ir grubiai pažeistų kreditoriaus bei jo indėlininkų interesus. Taip pat nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vienos iš CK 6.223 str. reikalaujamų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti apelianto su „Swedbank“, AB pasirašytos Kredito sutarties sąlygas. Be to, šiuo atveju apelianto reikalavimas keisti Kredito sutartį nepateikiant jokių įrodymų dėl galimybės įvykdyti pakeistas Kredito sutarties sąlygas yra nepateisinamas, nes realiai neatitinka pagrindinių teisės principų, įskaitant ir protingumo bei sąžiningumo. Tačiau, kaip matyti iš apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, apeliantas nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nei bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu „Swedbank“, AB nebuvo pateikęs jokio pasiūlymo dėl tokio Kredito sutarties modifikavimo, kokio reikalauja teisminiu keliu. Taip pat nurodo, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1 punktas „Swedbank“, AB ir apelianto susitarimu buvo pakeistas Kredito sutarties Specialiosios dalies 1 Kitų sąlygų 1 punktu, kas dar kartą patvirtinta, kad Kredito sutarties sąlygos dėl rizikos prisiėmimo su apeliantu buvo aptartos individualiai. Nurodo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ir CK 6.204 str. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Kredito sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės atsirado arba apeliantui tapo žinomos tik po Kredito sutarties sudarymo ir kad tų aplinkybių apeliantas Kredito sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Apeliantui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu ar laikotarpiais gali sumažėti paklausa rinkoje, kristi vartotojų perkamoji galia ir pan. Tai yra įprastinė bet kokio verslininko, vykdančio pardavimus, veiklos rizika. Kiekvienas asmuo ar įmonė, elgdamasis apdairiai, privalo prisiimti tik tiek įsipareigojimų, kiek bus pajėgus įvykdyti, taip pat rūpestingai apsidrausti nuo galimų rizikų. Taip pat nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų kokiam tikslui buvo parengta minėta ataskaitą, kokia ją parengusių asmenų kvalifikacija ir pati ataskaita yra nepasirašyta. Nurodo, kad kritiškai vertinant apelianto ieškinio pagrįstumą ir galimybę iš savo veiklos kada nors apskritai grąžinti pradelstas skolas savo kreditoriams, svarbu atkreipti dėmesį ir į 1 aptariamos ataskaitos priedą (23 lapas), iš kurio matyti, kad per savo veiklos periodą nuo 2006 m. iki 2012 m. apeliantas patyrė 1 407 636 litų nuostolio, kitaip sakant, jeigu apeliantas nebūtų vykdęs jokios veiklos, apeliantas būtų sutaupęs 1 407 636 litus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra šalių sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, jog 2006 m. birželio 27 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-045127-IN (su visais pakeitimais ir papildymais), (toliau vadinama Kredito sutartis), kuria UAB „Piliakalnis“ autocentras buvo suteiktas kreditas. Paskutinis sutarties pakeitimas sudarytas 2011 m. gruodžio 30 d. Ieškovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino paskolos laikantis Sutartyje numatyto grafiko. Atsakovas 2012-08-13, 2012-11-02 ir 2013-02-04 raštais pranešė ieškovui apie prievolės pažeidimą ir paprašė padengti įsiskolinimą, tačiau per nurodytą terminą ieškovas skolos nepadengė. Atsakovas nurodė, kad ieškovui nepadengus įsiskolinimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2013-02-20. Ieškovui nepadengus įsiskolinimo, atsakovas 2013-02-20 nutraukė kredito sutartį.

Šalių sudarytos 2006-06-27 Kreditavimo sutarties Nr. 06-045127-IN 11.2.1.1. punktas suteikė bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas daugiau kaip 30 dienų tinkamai neįvykdo kurios nors savo piniginės prievolės Bankui pagal sutartį. Kadangi ieškovas ilgą laiką nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas suteikęs papildomo laiko (daugiau kaip puse metų) kreditoriui padengti savo įsipareigojimus, pasinaudojo kreditavimo sutartimi jam suteikta teise ir 2013-02-30 vienašališkai nutraukė kredito sutartį.

Taigi sprendžiant klausimą, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą prieš terminą, būtina atsižvelgti į ieškovo, kaip kredito gavėjo, padaryto sutarties pažeidimo esmę bei sunkumą.

Nagrinėjamu atveju kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1. punkte šalys susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį prieš 10 kalendorinių dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, tuo atveju, jei kredito gavėjas daugiau kaip 30 dienų tinkamai neįvykdo kurios nors savo piniginės prievolės Bankui pagal sutartį. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka, vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, kas ir numatyta kreditavimo sutarties 11.2.1.1 punkte. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys, susitardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovas, ilgą laiką nemokėdamas bankui pagal sutartį numatytų kredito ir palūkanų įmokų, esmingai pažeidė kreditavimo sutartį. Todėl bankas turėjo pagrindą nutraukti su ieškovu sudarytą kreditavimo sutartį. Kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.

Pažymėtina, kad atsakovas teisę vienašališkai nutraukti sutartį turėjo ne tik esant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Dėl to, konstatavus, kad sutarties nutraukimo metu buvo sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai, kuriais remiantis sutartis nutraukta, jos nutraukimo teisėtumui konstatuoti nėra reikšmingi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo požymiai. Esant įstatyme ar sutartyje nustatytam pagrindui, kreditorius turi teisę rinktis kelis savo pažeistų teisių gynimo būdus ar vieną jų, tačiau juos įgyvendinti privalo pagal įstatymo ar sutarties nuostatas. Minėta, kad sutarties šalis neturi piktnaudžiauti turima teise, ja naudotis esant vien tik formaliam pagrindui, neatsižvelgiant į kitos šalies interesus.

Byloje, įvertinus faktines jos aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyse nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovui teigiant, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių bendradarbiavimo principo laikymusi, atsiradus sutartyse nustatytam pagrindui atsakovui jas nutraukti. Teismas nustatė, kad byloje atsakovas įspėdavo ieškovą, kad sutartis nevykdoma, tada gaudavo iš ieškovo atitinkamą prašymą. Ieškovo susirašinėjimo medžiaga grindžiama prielaidomis apie galimas gauti pajamas. Pateikta pirminė ribotos trukmės Citroen įgalioto serviso sutartis, nepatvirtina, kad ieškovas yra mokus, šios sutarties galiojimas yra ribotos trukmės, ja keliami įvairūs reikalavimai ieškovui, tačiau nėra garantuojamas klientų srautas, kad stiprintų ieškovo mokumą. Kitokių, pagrįstų objektyviais duomenimis įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas ilgą laiką negebėdamas vykdyti skolinį įsipareigojimą atsakovui galės įvykdyti sutartinį įsipareigojimą atsakovo naudai byloje pateikta nebuvo. Aplinkybė kad bankas atsisakė keisti sutartį jam nepalankiomis sąlygomis negali reikšti atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo.

Dėl ieškovo argumento, kad esant esminiam Kreditavimo sutarties vykdymo aplinkybių pasikeitimui (ekonominei krizei ir „SAAB“ bankrotas) ir esant ieškovo prašymui pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, bankas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, pažymėtina, kad bankas kreditavimo sutarties pagrindu tapo ieškovo verslo finansuotoju, šia sutartimi apibrėžtos jo teisės ir pareigos. Bankas netapo investuotoju ar ieškovui lygiaverčiu projekto dalyviu ir neprisiėmė pareigos bet kokioje situacijoje sudaryti sąlygas, kad finansuojamas verslo projektas būtų tęsiamas, nepaisant to, kad ieškovui nepavyksta pasiekti numatytų rezultatų. Ne bankas, o ieškovas, būdamas projekto įgyvendintoju, prisiėmė riziką dėl priimamų sprendimų ir jų įgyvendinimo operatyvumo, ekonomiškumo, kokybės, o bankas, būdamas finansuotojas, turi priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimi prisiimtos rizikos valdymo. Pagal kreditavimo sutartį banko interesas yra gauti jose numatytą atlyginimą – palūkanas, o ieškovo verslo pelningumas neturi įtakos banko atlyginimui už finansavimą. Dėl to interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad bankas privalo, keisdamas sutarties sąlygas, ieškovui suteikti visą jo prašomą anksčiau nenumatytą ir šalių nesutartą pagalbą projektui įgyvendinti, ieškovui nepateikiant jokio papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo, nepaisydamas išaugančios rizikos negauti sutarto atlyginimo bei patirti nuostolių. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir L. D. v. AB „Citadele“ bankas, bylos Nr. 3K-3-189/2012). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečias šalių bendradarbiavimo aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai. Taigi, kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principą ir buvo teisėti.

Vertinant kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, pažymėtina tai, jog byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas tinkamai ir ne kartą informavo ieškovą apie sutarties netinkamą vykdymą ir galimą nutraukimą. Ieškovas skolos nepadengė ir po sutarties nutraukimo, todėl negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, nes ieškovo padaryti pažeidimai iš esmės pažeidė banko kaip sutarties šalies ir kredito įstaigos teises ir teisėtus lūkesčius.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, dėl to, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kreditavimo sutartį su ieškovu, yra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė-Jankūnienė