Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Byla Nr. ATP-422-190/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
ATP-422-190/2015
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-01075-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Administracinė byla Nr. ATP-422-190/2015Teisminio proceso Nr. 4-39-3-01075-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padariusiu pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir jam skirta 610 EUR (šešių šimtų dešimties EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad jis, 2014-10-22 apie 19.20 val. Tabariškių k., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 7,14 punktuose nustatytus reikalavimus vairavo transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy”, v.n. (duomenys neskelbtini) įtariamai neblaivus, neblaivumo patikrinimo vengė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 7, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2-371/2015 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pažymi, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kad transporto priemonės nevairavo, automobilį vairavo R. D., kuris, pamatęs priekyje stovintį pasienio pareigūnų tarnybinį automobilį, sustojo, išlipo ir išėjo skambinti pažįstamiems, kad atvežtų jo vairuotojo pažymėjimo. Tada jis (A. S.) iš galinės sėdynes persėdo į vairuotojo, nes gale buvo daug daiktų, todėl sėdėti buvo nepatogu. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojai M. P. bei M. A..

Teismas, anot apelianto, nepagrįstai vadovavosi pasienio ir policijos pareigūnų parodymais, nes jie neturi pirmumo bei svarumo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti pareigūnų P. Vilkoičio ir S. Jušinskos parodymus, kad būtent jis (A. S.) vairavo automobilį, nes šių liudytojų parodymuose yra akivaizdūs prieštaravimai, nes P. Vilkaitis parodė, kad automobilyje buvo trys asmenys, o S. Jušinska – keturi.

Šalies argumentai

A. S. teigia, jog yra neaišku, už kokį administracinės teisės pažeidimą jis yra patrauktas atsakomybėn, nes neblaivumo patikrinimo vengimas yra suprantamas kaip transporto priemonės vairavusio asmens atsisakymas nuo neblaivumo patikrinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis transporto priemonės patikrinimo metu nevairavo (tai patvirtina ir byloje apklausti liudytojai M. A., M. P.), todėl jo atsisakymą nuo neblaivumo patikrinimo negalima priskirti prie administracinio teisės pažeidimo įvykdymo fakto.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutarimu pagrįstai pripažino A. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Apylinkės teismas, pripažindamas, kad būtent A. S. vairavo automobilį “Subaru Legacy”, pagrįstai nesivadovavo pažeidėjo, o taip pat jo draugų M. P. bei M. A. teisme duotais parodymais. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis automobilio nevairavo, o tik persėdo iš galinės į vairuotojo sėdynę yra nelogiška ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija bei siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo, o taip pat liudytojų jo draugų M. P. ir M. A. parodymai yra paneigiami teisme apklaustų pareigūnų P. Vilkoičio ir S. Jušinskos, o taip pat Ž. Voinič parodymais. Liudytoja S. Jušinska parodė, kad ji su P. Vilkoičiu patruliuodami automobilį “Subaru Legacy”, judantį link jų tarnybinio automobilio, pamatė 50 m atstumu, iki jiems sustabdant minėtą automobilį, jis sustojęs nebuvo ir iš jo niekas neišlipo (b.l. 36-37). P. Vilkoitis parodė, kad sustabdžius automobilį kilo įtarimas, kad jo vairuotojas, t.y. būtent A. S. yra neblaivus, o į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė Ž. Voinič teisme parodė, kad vienas tarp automobiliu važiavusių asmenų buvo blaivus, tačiau paklausus, kodėl jis nevairavo, šis atsakė, kad A. S. norėjo pasirodyti, jog vairuoja automobilį (b.l. 54-55). Taigi, iš P. Vilkoičio ir S. Jušinskos parodymų matyti, jog jie automobilį sustabdė, o ne privažiavo prie jau sustojusio. Tai, jog P. Vilkaitis teisme parodė, kad automobilyje buvo trys asmenys, o S. Jušinska – keturi asmenys, neduoda pagrindo pripažinti jų parodymų neteisingais ir nepatikimais, nes minėti pareigūnai teisme apklausti praėjus 2 mėnesiams po įvykio, todėl kažkuris šią aplinkybę galėjo ir primiršti, nes ji nėra esminė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareigūnai, sustabdę ir atvykę į įvykio vietą, galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus apelianto atžvilgiu, o liudytojai M. P. ir M. A., kaip jau minėta aukščiau, yra A. S. draugai, dėl ko gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės, negali besąlygiškai vadovautis jų parodymais. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog ne A. S. vairavo automobilį, byloje nėra. Apeliacine instancija atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir teisme nurodė, kad iš A. S. burnos sklido alkoholio kvapas ir jis atsisakė tikrintis blaivumą, todėl A. S. iškelta versija, kad jis automobilio nevairavo, o tik persėdo dėl patogumo į vairuotojo vietą šiam išlipus, nėra logiška, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis galimai buvo išgėręs, nes atsisakė tikrintis blaivumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog būtent A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Vladislavas LenčikasNuorašas tikras