- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 1-214-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00756-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-214-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00756-2018-2
2019 m. sausio 8 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dešrų skyriaus darbininku, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. T. 2018 m. sausio 3 d., apie 22.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), namuose, buto prieškambaryje smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį A. T., t. y. tyčia abejomis rankomis sugriebė kaklą ir smaugdamas pargriovė ant žemės, taip sukėlė A. T. fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, artimam giminaičiui - mamai V. T. siekiant jį atitraukti nuo brolio, prieškambaryje abejomis rankomis stūmė V. T., dėl ko nukentėjusioji griuvo ant dešiniojo šono ir susitrenkė dešinės rankos dilbį, žastą ir dešinę šlaunį, taip sukėlė V. T. fizinį skausmą.
Be to jis 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 2.00 val., bute, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – motiną V. T., t. y. sugriebęs už abiejų rankų žastų, ją pastūmė, dėl ko V. T. atsitrenkė į batų dėžę, taip padarė savo motinai V. T. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sudavė savo artimajam giminaičiui – broliui A. T., bandančiam apginti motiną, vieną kartą ranka į galvą, sugriebęs brolį už dešinės rankos - ją apdraskė, bei sudavė broliui vieną kartą kumščiu į pilvą, taip padarė savo broliui A. T. poodinę kraujosruvą kaktos vidurinėje dalyje, odos įdrėskimus dešiniame dilbyje ir dešinės plaštakos srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė A. T. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. T., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. sausio 3 d. vakare grįžo į namus, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo mama V. T. ir A. T.. Grįžo neblaivus. Apie 22.00 val. tarp jo ir jo mamos V. T. kilo žodinis konfliktas. Jis mamai pradėjo priekaištauti, kad ji leidžia jo uždirbtus pinigus, pasakė, kad nebenori gyventi. Jis norėjo išeiti iš buto, jo mama ir brolis jam neleido. Jis kumščiu trenkė į svetainės duris, jas sulaužė. Mama atsistojo tarpduryje, kad jis neišeitų. Jis mamą pastūmė nuo durų. Prie jų pribėgo brolis A. T.. Jis broliui abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir jį smaugdamas pargriovė ant grindų. Mama bandė jį atitraukti nuo brolio. Jis savo mamą V. T. abejomis rankomis stipriai pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir stipriai susitrenkė dešinės rankos dilbį, žastą ir dešinę šlaunį. Tada su mama ir broliu susitaikė. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 2.00 val., grįžo į namus, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Jo draugas T. M. pasiliko namo laiptinėje prie buto durų. Į butą ėjo vienas. Prieš tai abu gėrė pas draugą. Jis pradėjo virtuvės baldų stalčiuose ieškoti jam priklausančių pinigų, nes jam pritrūko pinigų alkoholiui. Atsibudusi jo mama V. T. pradėjo ant jo šaukti, kad yra neblaivus, jokių pinigų jam neduos. Liepė išeiti iš buto. Jis norėjo įeiti į mamos kambarį ir ten paieškoti pinigų, tačiau mama jam neleido. Jis savo mamą V. T. sugriebė už abiejų rankų žastų ir ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į batų dėžę. Tuo metu buvo buto koridoriuje. Mama pradėjo šaukti. Iš savo kambario atėjo jo brolis A. T., jis taip pat ant jo pradėjo šaukti. Su broliu buto koridoriuje susiginčijo. Jis vieną kartą kumščiu sudavė broliui A. T. į galvą, pataikė į kaktą. Brolis jam trenkė atgal. Nuo smūgio jis nugriuvo ant grindų. Atsikėlęs nuo grindų jis broliui sudavė vieną kartą kumščiu į pilvą. Smūgis buvo stiprus. Su broliu jie susistumdė. Jis broliui A. T. bandė sugriebti už rankos, taip ją nagais apdraskė. Brolis jį nustūmė į buto koridoriaus kampą. Norėjo, kad jis apsiramintų. Su broliu jie susigrūmė. Jis jį iš už nugaros apsikabino rankomis ir laikė. Mama juos bandė išskirti, tačiau jai nepavyko. Brolis pasilenkė link grindų, norėdamas iš jo ištrūkti. Į butą įbėgo jo draugas T. M.. Jis pradėjo juos skirti. Jį traukė šalin nuo A.. Nematė ar T. M. sudavė smūgius jo broliui A. T.. T. M. jiems liepė nebesimušti ir jį išsivedė iš buto. Jie išėjo. Savo broliui A. T. neturi pretenzijų dėl jo suduotų smūgių jam. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, Gailisi, kad savo veiksmais sužalojo savo mamą ir brolį. Pasižada daugiau nebenaudoti jokio fizinio smurto. Mamos ir brolio atsiprašė. Su jais dabar sutaria gerai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, sąlygos jam išaiškintos (t. 1, b. l. 187-190).
Be kaltinamojo V. T. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Dėl 2018 m. sausio 3 d. nusikalstamos veikos epizodo
Nukentėjusiosios V. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad bute, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), gyvena su dviem sūnumis – V. T. ir A. T.. V. T. piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna piktas ir agresyvus. 2018 m. sausio 3 d. apie 22.00 val. namuose kilo žodinis konfliktas su neblaiviu V. T., kuris pasakė, kad eis žudytis. V. T. susinervinęs trenkė kumščiu į svetainės duris ir jas sulaužė. Ji norėjo užtverti išėjimą iš buto ir neleisti sūnui išeiti iš namų, prieškambaryje V. T. ją pastūmė nuo durų, tačiau jai neskaudėjo. Tuomet A. T. atėjo padėti jai, V. T. puolė smaugti brolį, besmaugiant pargriovė ant žemės. Ji tuomet bandė atitraukti rankomis V. T. nuo A. T.. V. T. ją stipriai abejomis rankomis pastūmė, dėl to ji pargriuvo ant žemės ir stipriai susitrenkė dešinės pusės dilbį ir dešinę šlaunį, juto fizinį skausmą. Tada V. T. namuose sugadino turtą ir per virtuvės langą pasišalino iš namų. Į namus grįžo kitą dieną, atsiprašė jos ir brolio, ji sūnui atleido ir nori su juo taikytis. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ir V. T. pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 33-36).
Nukentėjusiojo A. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad bute, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), gyvena su mama V. T. ir broliu V. T.. V. T. piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna piktas ir agresyvus, namuose daužo daiktus. 2018 m. sausio 3 d. apie 21.00 val. brolis grįžo į namus girtas, ėmė mamai priekaištauti, pasakė, kad nori nusižudyti ir rengėsi išeiti iš namų. Mama neleido išeiti iš buto, tuomet brolis mamą rankomis atstūmė nuo savęs. Jis irgi priėjęs prie durų neleido broliui išeiti. Brolis jį stūmė nuo durų, jis brolį atstūmė nuo savęs. Tada V. T. abejomis rankomis sugriebė jam už kaklo ir ėmė smaugti, smaugdamas pargriovė ant žemės. Mama traukė V. T. nuo jo, tada V. T. atsistojęs stipriai pastūmė mamą, kuri pagriuvo ant žemės ir susitrenkė dešinį šoną. Smaugimo metu jis juto fizinį skausmą. Byloje ieškinio nereiškia, su broliu susitaikė, jam atleido, pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 41-46).
2018 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) esantis butas. Namas yra daugiabutis, butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte, dviejų kambarių su virtuve ir visais patogumais. Įėjus į butą, yra prieškambaris, kuriame ant grindų matyti nuversta eglutė, išmėtyta avalynė ir drabužiai. Kambario į svetainė durys atidarytos, durys rudos spalvos, pagamintos iš kartono, virš durų rankenos matyti skylė. Įėjus į kambarį, matyti jame pastatyta sofa, palei sieną - sekcija. Kambaryje esantys baldai ir kiti daiktais yra tvarkingi. Iš prieškambario patalpos galima patekti į virtuvę, kurioje ant grindų išmėtyti gėlių vazonai, numesta garso aparatūra, išmėtyti virtuviniai indai (t. 1, b. l. 15-20).
Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad namuose triukšmauja pranešėjo brolis, gąsdina sumušti šeimos narius V. T., 24 m. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad smurtas buvo, įtariamasis pasišalinęs. Smurtą patyręs asmuo A. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė stumdantis, draskantis kambaryje, buvo sulaužyta eglutė ir kiti buitiniai daiktai. Smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimai ant A. T. rankų bei kraujosruva ant kaklo (t. 1, b. l. 21-24).
Dėl 2018 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos epizodo
Nukentėjusiosios V. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 2.00 val. nakties į namus grįžo neblaivus jos sūnus V. T. su draugu T. M.. Ji atidarė buto duris. Pamatė prie durų stovintį sūnų V. ir jo draugą T. M.. V. įėjo į butą. T. norėjo eiti paskui, tačiau ji jo į butą neįleido, pasakė, kad jam čia nėra ko veikti. Ji uždarė buto duris, tačiau jų neužrakino. V. pradėjo ant jos šaukti, priekaištauti, kad ji degina šviesą. Jis pradėjo lakstyti po butą. Lakstė tai į virtuvę, tai į buto koridorių. Po to jis pradėjo varstyti virtuvės baldų stalčius kažko ieškodamas. Jai paklausus, ko jis ten ieško, jis jos pareikalavo 150 eurų. Jie namuose darosi remontą, todėl sūnus V. jai davė savo banko kortelę. Ji jam duodavo pinigų, tiek kiek jam reikėdavo. V. ji pasakė, kad girtam jokių pinigų neduos. Kiek pamena, ji stovėjo buto koridoriuje kažkur netoli įėjimo į virtuvę. Jai atrodo V. norėjo eiti į jos kambarį, ji jam neleido. Tada A. ją sugriebė abejomis rankomis už žastų ir pastūmė. Ji nenugriuvo, tačiau atsitrenkė į batų dėžę. Jai skaudėjo ranką, liko mėlynės. Ji labai išsigando, buvo šoko būsenoje. Ji pradėjo šaukti kitą sūnų A., kuris miegojo savo kambaryje. A. su V. miega viename kambaryje. A. yra neįgalus, jam negalima nervuotis. Atėjęs A. pradėjo šaukti ant ., sakė ką jis čia daro. Jie abu susiginčijo. Ji nuėjo į virtuvę išgerti vaistų. Gal tada tuo metu V. ir trenkė A.. Ji to nematė. Virtuvėje išgėrusi vaistų atėjo į buto koridorių. A. su V. ir toliau ginčijosi. Pamatė, kad A. trenkė V.. Kuo jam trenkė, kumščiu ar ranka ir į kokią kūno vietą jam trenkė, kiek kartų ji nežino, nes gerai nematė. Pamatė, kad V. nugriuvo ant grindų. Po to V. su A. susistumdė buto koridoriuje. A. įstūmė . į buto koridoriaus kampą. Ji gerai nematė į kokias kūno vietas ir kiek kartų V. sudavė A., todėl apie tai nieko negali pasakyti. Tada į butą įbėgo T. M.. Kaip ir minėjo ji buvo neužrakinusi buto durų ir galvojo, kad T. jau nebėra. T. M. priėjęs prie jų A. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į petį, galvą. Buvo tikra maišalynė. Ji puolė ginti A.. Ji nuo jo stūmė šalin tiek T. M. tiek sūnų V.. Ant jų šaukė, sakė, kad iškvies policiją. V. jos atsiprašė. Su . jie ilgą laiką nekalbėjo. A. dabar gyvena Panevėžyje. A. visai nebendrauja su V.. . dabar nebegeria, dirba. Žino, kad V. negalima lankytis jos namuose ir su ja bendrauti, tačiau sūnus . pasikeitė, nebegeria ir ji jį priėmė gyventi kartu. Žala jai nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš (t. 1, b. l. 112-115, 118-121).
Nukentėjusiojo A. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., apie 01 val. jis nuėjo miegoti. Jo mama V. T. jau miegojo kitame kambaryje. Jos brolis V. T. buvo išėjęs pas draugus. Daugiau namuose nieko nebuvo. Miegodamas jis išgirdo triukšmą. Girdėjo kaip mama pykstasi su jos broliu V. T.. Brolis reikalavo mamos duoti jam pinigų. Vienu metu jis išgirdo, kaip mama pradėjo kviesti jį. Atsikėlęs jis pamatė buto koridoriuje stovinčią mamą su broliu. Brolis ir toliau reikalavo mamos duoti jam pinigų, o mama jam vis sakė, kad jų neduos. Tada V. nuėjo į virtuvę ir pradėjo darinėti spintelių stalčius kažko ieškodamas. Brolis visada būdamas girtas reikalauja mamos pinigų. Jis broliui liepė išeiti iš namų. Jis buvo neblaivus. Mamai sakė kviesti policiją, tačiau ji nekvietė. Galvojo, kad brolis apsiramins ir išeis. Brolis iš namų išeiti nenorėjo. Su broliu jie susiginčijo. Abu buvo buto koridoriuje, kur tuo metu buvo jo mama jis nepastebėjo. Žodinio konflikto metu V. jam pirmas sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, pataikė į kaktą. Smūgis buvo stiprokas, pajuto skausmą, kaktoje atsirado mėlynė. Jis gindamasis broliui V. T. trenkė atgal. Nenorėjo, kad brolis jį daugiau muštų. Buvo šoko būsenoje, todėl tiksliai nepamena, kur jis jam trenkė. Jam atrodo, kad jis jam kumščiu vieną kartą trenkė į pilvą. Brolis nugriuvo ant grindų buto koridoriuje. Jis broliui pasakė, kad iškvies policiją. Brolis nenusiramino ir atsikėlęs nuo grindų vėl prie jo puolė. Tada brolis sudavė jam vieną kartą kumščiu į pilvą. Smūgis buvo stiprus, jam skaudėjo. Jie susistumdė. Brolis jam bandė sugriebti už rankos, taip jis apdraskė jam dešinę ranką. Pajuto skausmą. Apdraskytas vietas jam skaudėjo. Jis brolį nustūmė į buto koridoriaus kampą, esantį prie vonios durų. Norėjo, kad jis apsiramintų ir daugiau nebesimuštų. Jie susigrūmė, brolis jį apsikabino iš už nugaros ir laikė jo rankas. Mama juos bandė išskirti, tačiau jis jai liepė nesikišti. Sakė, kad susitvarkys pats. Jis priekiu pasilenkė link grindų, nes norėjo iš jo išsilaisvinti. Kai jis buvo pasilenkęs pajuto vieną smūgį į galvos plaukuotąją dalį. Nuo suduoto smūgio pajuto nedidelį skausmą. Kadangi buvo pasilenkęs, jis nematė kas jam vieną kartą sudavė į galvos plaukuotąją dalį. Daugiau jokių smūgių niekur nepajuto. Jis išsilaisvino iš brolio. Brolį jis nustūmė šalin nuo savęs. Jam pasakė, kad dingtų iš čia. Kai brolį jis nustūmė nuo savęs tik tada pamatė, kad prie buto durų stovi brolio draugas T. M.. Negali pasakyti kas jam trenkė į galvos plaukuotąją dalį jo brolis V. T. ar jo draugas T. M.. Jis to pats nematė. Negali pasakyti ir kuo trenkė, delnu ar kumščiu. Girdėjo, kad po suduoto smūgio jo mama sakė T. dink. Tačiau tuo metu T. prie jų stovinčio jis nematė. T. pasakė V. "einam". Tada V. jį ir paleido, jis iš jo ištrūko. Kaip ir minėjo T. M. jis pamatė tik stovintį prie buto durų, pats nematė, kad jis būtų prie jų stovėjęs tada kai brolis jį laikė. Brolis su T. M. išėjo iš namų. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Atvykusiems tyrėjams mama pasakė, kad jam trenkė ir T. M.. Jis pasakė, kad to pats nematė. Nežino kodėl T. M. atėjo į butą, gal jis norėjo išsivesti jo brolį V. T.. Pats to nematė, todėl tikrai negali pasakyti. Su T. M. nebendrauja, nėra su juo konfliktavęs. Jis nematė kaip jo brolis V. T. pastūmė mamą. Apie tai nieko negali papasakoti. Mama jam tik sakė, kad ji neleido jo broliui įeiti į jos kambarį. Tada brolis jai sugriebė abejomis rankomis už žastų ir ją pastūmė. Matė, kad mamai ant dešinės rankos buvo mėlynė. Civilinio ieškinio byloje jis nereikš (t. 1, b. l. 136-139, 143-146).
Liudytojo T. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad tikslios dienos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 2.00 val. nakties su draugu V. T. nuėjo į jo namus, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Prieš tai jie baliavojo pas draugą. V. norėjo grįžti į namus ir dėl kažko pasikalbėti su mama. Jis į butą nėjo ir pasiliko stovėti namo laiptinėje. Stovėjo netoli buto durų. V. T. vienas nuėjo į butą. Stovėdamas namo laiptinėje jis išgirdo triukšmą sklindantį iš V. T. buto. Išgirdo kaip V. T. koliojasi su broliu A. T.. Išgirdęs trenksmus suprato, kad jie susimušė. Jis įbėgo į butą. Buto koridoriuje pamatė, kaip V. su A. mušasi. Jų mama stovėjo buto koridoriuje netoli jų. Tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad jie vienas su kitu grūmėsi. Nematė, kuris kuriam ir kiek kartų trenkė. Viskas vyko labai greitai. Jis prie jų pribėgo. Abu skyrė vienas nuo kito, kad nebesimuštų. V. tempė nuo A.. Jis atsistojo tarp jų į vidurį. Liepė nebesimušti. Jie vis tiek norėjo toliau abu muštis, ėjo vienas link kito. Jis stovėdamas tarp jų, stūmė juos vienas nuo kito ir liepė nebesimušti. Gal juos skirdamas ir netyčia galėjo pataikyti ranka A. T.. V. T. jis išsitempė iš buto, kad jie nebesimuštų (t. 1, b. l. 157-160).
2018 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini) yra mūrinis, daugiabutis. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo laiptinės pirmajame aukšte. Butas dviejų kambarių, virtuvės, su vonia ir tualetu. Buto prieškambaryje prie sienos kabykloje sukabinti rūbai, ant grindų sudėta avalynė. Dar matyti išmėtyti kvepalų buteliukai, batai. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 85-89).
Policijos pareigūno 2018 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad V. T. sūnus V. T. stumdė savo mamą, todėl brolis A. T. puolė ginti savo mamos ir pats gavo į galvą iš kumščio. V. T. nustatytas 3,07 promilių girtumas. V. T. sunkiai orientavosi aplinkoje, nebuvo galima susikalbėti (t. 1, b. l. 90, 91).
Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad garso įraše 2018-09-09_01-41-48_25.03 užfiksuota, kaip A. T. sako, jog grįžęs girtas brolis V. T. pradėjo pulti ant mamos, jis ją gynė (t. 1, b. l. 99-103).
Specialisto išvada Nr. G 1176/2018(05), iš kurios matyti, kad V. T. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje. Dėl nustatytų sužalojimų V. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 127).
Specialisto išvada Nr. G 1169/2018 (05), iš kurios matyti, kad A. T. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos vidurinėje dalyje, odos įdrėskimai dešiniame dilbyje ir dešinės plaštakos srityje. Dėl nustatytų sužalojimų A. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 153).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo V. T. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis V. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytų dviejų skirtingų konfliktų metu namuose smurtavo prieš savo artimus giminaičius – brolį A. T. ir motiną V. T., t. y. 2018 m. sausio 3 d. naudodamas smurtą prieš savo artimus giminaičius, sukėlė jiems fizinį skausmą, o 2018 m. rugsėjo 9 d. naudodamas smurtą prieš savo artimus giminaičius, nežymiai sutrikdė jų sveikatą ir sukėlė jiems fizinį skausmą. Todėl V. T. abi veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis 140 straipsnio 2 dalį neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 11-13). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis V. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 9-10), administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 6-8), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 5), dirbantis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminus už abu padarytus nusikaltimus trumpesnį ir artimą šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką V. T. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmės, teismo vertinimu, yra pakankamos tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo V. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 2.25 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.50 val. (2 paros) (t. 1, b. l. 167-170).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 61-63, 192-194) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. sausio 3 d. epizodas) laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 9 d. epizodas) laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti V. T. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 2.25 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 14.50 val. (2 paras), ir laikyti, kad V. T. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.
Išaiškinti V. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.