- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- I2-1591-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02609-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Marija Ulbienė
dalyvaujant pareiškėjos A. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. P. atstovei advokatei Marijai Ulbienei,
2020 m. lapkričio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu prašydama:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 31 d. sprendimą Nr.21R2-119(AG2-84/13-2019) dalyje, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjos patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 26 d. rašto Nr.(8.6)-D3-P-1279r-2596 „Dėl adreso nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus;
2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr.(8.6)-D3-P-1279r-2596 „Dėl adreso nesuteikimo“;
3) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą žemės sklypui, kuris suformuotas pagal teritorinio planavimo dokumentus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog 2019 m. liepos 15 d. prašymu dėl adreso suteikimo kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama suteikti numerį adreso objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra pareiškėjos šeimos turtas. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-1279r-2596 nurodė, kad tam, jog sklypui būtų suteiktas adresas, reikia sudaryti detalųjį planą.
Pareiškėja teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 16S-272 grąžino natūra 0,0400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio, kaip atskiro sklypo, kadastro duomenys nustatyti 2013 m. vasario 27 d. pagal šios institucijos atliktus kadastrinius matavimus bei duomenis, kurie įstatymo nustatyta tvarka suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendime grąžinti natūra 0.0400ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), numatyta, jog šiame sklype galima pastatų statyba, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Teigia, kad tai yra atskiras žemės sklypas, turintis suskaičiuotą savo dydį (0.0400 ha), turintis dalį adreso ((duomenys neskelbtini)), tokiu adresu yra šis žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre, ir tik neturi numerio, kaip skaitmeninės sklypo vietos išraiškos. Pilnas adresas, kuris iš dalies jau suteiktas sklypą suformavus, yra būtinas, nes reikalingas prižiūrint ir tvarkant sklypą. Priešingu atveju Palangos miesto savivaldybei atsiranda pagrindas taikyti atsakomybę už šio žemės sklypo nepriežiūrą.
Nurodo, kad sklypo suformavimo teritoriniai dokumentai, tokie kaip sklypo planas, sklypo dydis, sklypo vieta, sklypo kadastriniai duomenys, kadastro numerio suteikimas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus sprendiniai, įtvirtinantys teritorinius planavimo dokumentus bei jų duomenis, pagal kuriuos grąžintini sklypai, laikytini teritorinio planavimo dokumentais, prilygstantys detaliajam planui, pagal kurį suteikiamas pilnas adresas.
Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr.(8.6)-D3-P-1279r-2596 atsisakė suteikti adresą, dėl to pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuri skundą atmetė. Komisija darė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių bei netinkamai taikė įstatymą, kas turėjo esminės reikšmės neteisėtai išvadai. Komisija, konstatuodama, kad ginčui reikšmingi duomenys apie žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre ir tol, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, yra laikomi teisingais ir teisėtais. Pareiškėjos nuomone, Komisija netinkamai taikė įstatymo aktus, nes aktai numato, kad adresų objektais gali būti žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 21R2-119(AG2-84/13-2019) yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, įsigilino į klausimo esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, 4.1, 4.2 punktų nuostatos aiškiai reglamentuoja, kad adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais bei žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, 1 punktu, numeriai suteikiami sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba. Pareiškėjos žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas - bendro naudojimo teritorijos. Vadovaujantis 1995 m. balandžio 23 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 60 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto sprendiniais, pareiškėjos žemės sklypas pažymėtas kaip želdynų teritorija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime nurodė, kad iš esmės sutinka su pareiškėjos A. P. patikslinto skundo reikalavimais, juos palaiko ir prašo patenkinti pareiškėjos skundą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė pareiškėjos skundą tenkinti, pakartojo skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad šalia esančiam žemės sklypui yra suteiktas adresas. Pareiškėjai priklausančios teritorijos naudojimo būdas nurodytas – bendro naudojimo teritorija. Sklypas suteiktas atliekant kadastrinius matavimus. Pareiškėjos atstovei nesuprantama, kodėl vienam žemės sklypui galima suteikti adresą, o kitam negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti, kadangi skundžiamas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas. Paaiškino, kad pareiškėjai buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, specialusis planas patvirtintas 2017 metais. Buvę savininkai galėjo dalyvauti teritorijų planavimo procese, teikti pasiūlymus. Dėl pasiūlymų informacija nustatyta tvarka yra viešinama internete. Dar 2019 metais pareiškėjai buvo paaiškinta, kad šiai teritorijai galioja specialusis planas, kuris detalizuoja bendrąjį planą, konkrečiai nurodant, koks yra žemės sklypo naudojimo būdas, t. y. šiuo atveju kitos paskirties bendro naudojimo teritorijos. Skundžiamas sprendimas priimtas teisėtai, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2019 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (8.6)-D3-P-1279r-2596 „Dėl adreso nesuteikimo“, kuriuo nurodyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nebus suteikiamas, kadangi jam nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį būtų leidžiama pastatų statyba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAI), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau - ir VSĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Adresų formavimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 „Dėl numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. IV-178 redakcija) patvirtintas Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statybą suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas (toliau - ir Numerių suteikimo tvarkos aprašas) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 ,Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas (toliau - ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai A. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Viešajame registre įregistruoto Žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Žemės sklypo įregistravimo pagrindas 2015 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 16SK-150-(14.16.110) (b. l. 49).
Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą „Dėl adresų suteikimo (keitimo)“, kuriuo prašė suteikti numerį adreso objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68).
2019 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (8.6)-D3-P-1279r-2596 „Dėl adreso nesuteikimo“ pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nebus suteikiamas, kadangi jam nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį būtų leidžiama pastatų statyba. Raštu informavo, kad adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendimus planuojama statyti pastatus bei žemės sklypai su juose esančiais pastatais. Numeriai suteikiami žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba. Teisiniu skundžiamo pagrindu nurodyti Taisyklių 4.1 ir 4.2 punktai, Numerių suteikimo tvarkos aprašo 1 punktas (b. l. 29).
Pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 26 d. rašto Nr. (8.6)-D3-P-1279r-2596 „Dėl adreso nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 21R2-119(AG2-84/13-2019) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 11).
Nagrinėjamu atveju, tikrinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu įvertinti, ar Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės 2019 m. liepos 26 d. sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Kaip minėta, pareiškėja į teismą kreipėsi nesutikdama su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-1279r-2596 „Dėl adreso nesuteikimo“ kuriame nurodyta, jog žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nebus suteikiamas, kadangi jam nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį būtų leidžiama pastatų statyba. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės reikia nustatyti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė žemės sklypui suteikti adresą tuo pagrindu, jog jam nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs skundžiamą atsakovės raštą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus byloje skundžiamą raštą, nenustatyta. Teismas, įvertinęs skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, sprendžia, jog ginčijamas raštas pagrįstas teisės normomis, objektyviais duomenimis, aiškiai motyvuota, kodėl žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nebus suteikiamas. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti ginčijamą raštą taip pat nėra. Aptartų skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pati pareiškėja.
Pareiškėja skunde nurodo, kad suformuotas žemės sklypas faktiškai turi adreso dalį, tačiau neturi numerio. Pareiškėjos manymu, sklypo suformavimo dokumentai, sklypo planas, sklypo dydis, sklypo vieta, sklypo kadastriniai duomenys, kadastro numerio suteikimas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai, įtvirtinantys teritorijų planavimo dokumentus bei jų duomenis, pagal kuriuos grąžintini sklypai, laikytini teritorijų planavimo dokumentais, prilygstančiais detaliajam planui, pagal kuriuos suteikiamas pilnas adresas.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalį, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatose įtvirtinta, jog gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).
Vyriausybė, įgyvendindama Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1030 1.2 punktu įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją parengti ir patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Vykdydamas šį pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtino Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą. Šio Aprašo 1 punkte nurodyta, kad numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.
Bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta nustato Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092. Adresų formavimo taisyklės yra privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio). Adresų formavimo taisyklių 4.1 punkte nurodyta, jog adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais, o 4.2 punkte – žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas.
Numerių suteikimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, jog numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Aprašo 4 punktas nustato, jog patalpoms ir butams suteikti numeriai nurodo patalpos ar buto vietą konkrečiame pastate.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis VĮ Registro centro duomenimis, naudojimo paskirtis viešajame registre įregistruota - kita, naudojimo būdas - bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinyje nurodyta, kad pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, pagal naudojimo būdą – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorija – tai teritorija, skirta bendram viešam naudojimui, kur pagal pobūdį gali būti: botankos ir zoologijos sodai (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi įrengti botanikos, zoologijos sodai ar šiai veiklai esami arba numatomi statyti statiniai), kapinės (žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai), urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, vadovaujantis 1995 m. balandžio 23 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 60 patvirtinto Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto sprendiniais, pareiškėjos žemės sklypas yra pažymėtas kaip želdynų teritorija. Tokiame sklype pastatų statyba nenumatoma.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau minėta, VĮ Registro centro duomenimis žemės sklypo naudojimo paskirtis viešajame registre įregistruota - kita, naudojimo būdas - bendrojo naudojimo, šie duomenys nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais ir teisėtais.
Byloje nustatyta, jog VĮ Registrų centre įregistruotam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, o tokiuose sklypuose pastatų statyba nenumatoma, todėl šis žemės sklypas nepatenka į adresų objektų sąrašą. Teismas konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiame sprendime nurodė, jog šiam žemės sklypui adresas nebus suteikiamas, kadangi jam nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį būtų leidžiama pastatų statyba.
Teismas sutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad žemės sklypas nepatenka į adresų objektų sąrašą, tačiau žemės sklypo naudojimo reglamentai gali būti pakeisti. Tik juos pakeitus, t. y. nustačius paskirtį ir/ar naudojimo būdą tokį, kuris leistų pastatų statybą, pareiškėja įgytų teisę kreiptis į atsakovę dėl adreso suteikimo žemės sklypui iš naujo. Kokiu būdu tai turėtų būti padaryta - rengiant naują detalių į planą, keičiant galiojantį ar supaprastinta tvarka kreipiantis į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą, Komisija nepasisakė, nes žemės sklypo naudojimo reglamentų nustatymas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas.
Remiantis nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma, spręstina, jog atsakovės 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. (8.6)-D3-P-1279r-2596 ,,Dėl adreso nesuteikimo“, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 21R2-119(AG2-84/13-2019) yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos A. P. patikslintą skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.