- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- I-4282-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03253-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. I.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Advokatai
- Diana Žalkauskaitė
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas pareiškėjo V. I. skundas (b. l. 1–3), kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014-06-16 sprendimą Nr. (6.5) I-5367; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 3) priteisti 10 846,27 Lt pensijos nepriemokos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio mėnesio senatvės pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui buvo perskaičiuota senatvės pensija, todėl, siekdamas atgauti susidariusią pensijos nepriemoką, 2014-03-27 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris pateikė informaciją apie neišmokėtos pensijos dalį, tačiau atsisakė ją išmokėti ir persiuntė prašymą nagrinėti Fondo valdybai. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą ir skundo padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo šio momento, t. y. turėjo būti laikoma, kad nėra praleistas nustatytas 3 metų skundo padavimo terminas.
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 34–37) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad skundo Fondo valdybai padavimo terminas yra 3 metai. Apie pensijos sumažinimą pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) išmokėjus pirmąją sumažintą pensiją 2010 metų sausio mėnesį – tokiu aiškinimu vadovaujamasi ir nusistovėjusioje teismų praktikoje. Kadangi skundą Fondo valdybai pareiškėjas pateikė 2014-03-27, jį pagrįstai atsisakyta nagrinėti, kadangi praleistas minėtas 3 metų skundo padavimo terminas. Pareiškėjas nei Fondo valdybai, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas yra nepagrįstas.
Atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Administracinę bylą dalyje nutraukti, kitoje dalyje skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014-03-27 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių (b. l. 39), šis pateikė informaciją apie neišmokėtos pensijos dalį, tačiau atsisakė ją išmokėti ir persiuntė prašymą nagrinėti Fondo valdybai (b. l. 38). Fondo valdyba 2014-05-13 sprendimu Nr. (6.59) I-4429 paprašė iki 2014-06-12 pateikti įrodymus dėl termino praleidimo dėl svarbių priežasčių (b. l. 44–46). 2014-06-16 Fondo valdyba sprendimu Nr. (6.5) I-5367 nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą (b. l. 49–50).
Fondo valdybos Vilniaus skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui mokėjo sumažintą senatvės pensiją nuo 2010 m. sausio mėn., kadangi jis Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.
Nagrinėjamu atveju yra privaloma teisės į senatvės pensiją gynimo išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas) ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131.
Ginčo santykiams taikytina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalies redakcija nustatė, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Minėto 3 metų skundo padavimo Fondo valdybai termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Teismų praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, ne kartą pabrėžta, kad šio termino svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis šiose administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A143-1522/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. A602-1401/2014, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. eA-59-143/2015, 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A870-146/2015 ir kt.).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo skundas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo paduotas praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjas nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Vadinasi, nėra pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl 2010–2011 metų pensijos nepriemokos priteisimo ir Fondo valdyba (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paduotą skundą, todėl skundo dalis, kurioje reikalaujama panaikinti Fondo valdybos 2014-06-16 sprendimą Nr. (6.5)I-5131, atmetama kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo (valinis aktas) 2010 m. sausio mėnesio sprendimo perskaičiuoti jo senatvės pensiją ir juo vadovaujantis neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo ikiteismine tvarka nebuvo išnagrinėtas dėl praleisto skundo padavimo termino. Sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus ir kurių pagrindu yra priimtas Fondo valdybos galutinis sprendimas, jis nebeturi galimybės pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Dėl to, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1122-146/2015), bylos dalis, kurioje pareiškėjas reikalauja priteisti iš atsakovės senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. I. (V. I.) skundo dalį, kurioje reikalaujama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-16 sprendimą Nr. (6.5) I-5131, atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį, kurioje pareiškėjas V. I. (V. I.) reikalauja priteisti iš atsakovės senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, nutraukti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.