Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. Kauno apylinkės teismo 2016-04-08 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir nubaustas 1880 Eur bauda. A. U. nubaustas už tai, kad 2016-01-07, 10.05 val., (duomenys neskelbtini), VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai A. P. ir R. R. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimą, kurio metu įmonės patalpose nustatytas dirbantis – kraunantis medienos atraižas – T. K., kuris, remiantis VSDFV duomenimis, nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. K. pateikė VDI nustatytos formos rašytinį paaiškinimą, kuriama nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku nuo sausio 4 d., nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės vadovu telefonu, sutarė dėl pilnos darbo dienos, minimalaus darbo užmokesčio, taip pat nurodydamas, kad patikrinimo metu krovė medienos atraižas, o į darbą atėjo 8 val. ryto. Šiais veiksmais A. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d., ir 6 p. reikalavimus.

Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. ATPK 286 str. reikalavimų neatitinka ir apylinkės teismo priimtas nutarimas. Skundžiamame nutarime pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės aprašytos analogiškai, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Nutarime konstatuota, kad yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad T. K. dirbo darbą, t. y. realiai atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas, kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepranešta VSDFV. Tokiu būdu A. U., nesudaręs darbo sutarties, pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 3, 6 p. reikalavimus. Taigi teismas, formuluodamas galutinę išvadą, nepasisakė apie esminę pažeidimą kvalifikuojančią aplinkybę – leidimą dirbti. ATPK 41³ str. yra išdėstyta blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to, sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties elementų, būtina vadovautis DK. DK 98 str. 3 d. nurodyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ta pati įstatymų leidėjo formuluotė „leidę dirbti“ yra pakartota ir DK 99 str. 3 d., kurioje yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol su juo nėra pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Dėl to administracinėje byloje turi būti konstatuota, kad darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ str.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. DK, reglamentuojančio darbo teisinius santykius, 98 str. 1 d. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2, 3 ir 5 p. nustatytų reikalavimų.

Skundžiamu nutarimu A. U. pagal ATPK 41³ str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku dirbo T. K., A. U. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. U. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudaręs darbo sutarties su pagalbinio darbuotojo funkcijas bendrovėje atlikusiu T. K. ir nepranešęs apie jo įdarbinimą VSDFV, pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 3, 6 p. nuostatas. Tokie A. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį.

Skunde A. U. neneigia paties fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. K. dirbo nelegaliai. Tačiau A. U. teigia, kad jis leidimo pradėti dirbti T. K. nebuvo davęs, T. K. dirbti pradėjo savavališkai, todėl, nesant jo veiksmuose vieno iš ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių – tyčios, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8, 12 d. būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. A. U. neneigė, kad už darbuotojų priėmimą į darbą, jų atleidimą yra atsakingas jis. Kitiems asmenims bendrovėje tokia teisė nėra suteikta. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido T. K. nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose ir šiuo konkrečiu atveju A. U. valia įdarbinti T. K. pagalbinio darbininko pareigose buvo išreikšta susitariant su T. K. dėl esminių su darbo santykiais susijusių klausimų (darbo pobūdžio, laiko, apmokėjimo už darbą) ir sudarant sąlygas asmeniui dirbti sutartą darbą, kai nėra sudaryta darbo sutartis ir apie asmens įdarbinimą nepranešta VSDFV. A. U. teiginiai, kad T. K. dirbti pradėjo savavališkai, be jo leidimo, yra nelogiški, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skunde dėstomi argumentai ir apelianto subjektyvus teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, interpretavimas skundžiamame nutarime padarytų išvadų teisingumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo teismo priimtą nutarimą naikinti.

Skundą nagrinėjantis teismas nepagrįstu laiko ir A. U. skundo argumentą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, o skundžiamas nutarimas – reikalavimų, įtvirtintų ATPK 286 str. ATPK 260 str. 1 d. nurodyti bendrieji reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad esminės aplinkybės, susijusios su padarytu pažeidimu ir jį padariusiu asmeniu yra nurodytos aiškiai ir konkrečiai. Protokole nurodyta pažeidimo data ir vieta, pažeidimo esmė, pažeidimą padaręs asmuo, teisės aktų normos, kurias asmuo savo teisei priešingais veiksmais pažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes atitinka ir papildo administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių galima suprasti, koks konkrečiai pažeidimas buvo padarytas ir kokiais veiksmais jis pasireiškė. Pats A. U., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad pažeidimo esmė jam yra aiški, dėl pažeidimo savo kaltės nepripažįsta. Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ATPK 260 str. numatytų reikalavimų neatitinka, tačiau aiškiai nenurodo, kokie, jo vertinimu, protokolo trūkumai laikytini esminiais, sutrukdžiusiais bylą teisme išnagrinėti išsamiai ir priimti teisingą sprendimą. Skundžiamame nutarime ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai A. U. veiksmuose atskleisti tinkamai, aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais buvo pažeistos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, motyvuotai pasisakyta dėl apelianto kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apylinkės teismo priimtas nutarimas, priešingai, negu teigiama skunde, atitinka reikalavimus, įtvirtintus ATPK 286 str., yra motyvuotas, pagrįstas, dėl visų esminių su padarytu pažeidimu susijusių aplinkybių jame pasisakyta. Skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo įrodymų vertinimu ir nutarime padarytomis išvadomis, jų dar kartą nekartoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, pripažindamas A. U. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas aiškino ir taikė tinkamai, procesinių pažeidimų nepadarė. Nuobauda paskirta teisinga. Naikinti skundžiamą nutarimą ar jį keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.