Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-576-633/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
1-576-633/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14068-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
E. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-576-633/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14068-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., gynėjui advokatui J. K., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 5 nepilnamečius vaikus išlaikytinius (pati nė vieno neauginanti), vidurinio išsilavinimo, darbinga visiškai, nedirbanti – registruota bedarbe Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista : 1) 2013 m. spalio 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 2 mėn. viešų darbų po 40 val., 2) 2016 m. vasario 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 d., 64¹ straipsnio 1 dalį, - 1 m. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m.; 2016 m. liepos 21 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta realiam bausmės atlikimui (bausmes atlikusi, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji E. A. 2019 m. balandžio 6 d. apie 19.20 val. prie Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. P. Cvirkos g. Nr. 3 namo esančios sporto ir poilsio aikštelės, kitų pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje – viešoje vietoje, dėl savo neblaivumo ir jai neįtikusios nukentėjusios aprangos dingstimi prikibo prie gatve ėjusios M. P., įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė konfliktą, tyčia įsikibo rankomis į M. P. plaukus, ją tąsydama už plaukų, pargriovė ant žemės bei perdrėskė kairiąją ausį, tuo sukeldama nukentėjusiai fizinį skausmą, taip pat sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamoji E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamoji E. A. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kalta pagal jai pareikštą byloje kaltinimą prisipažįstanti visiškai, kad labai gailisi, pergyvena dėl savo poelgio, dėl bylos esmės toliau paaiškino, jog nusikaltimo įvykio metu ji, eidama į namus Kybartų m. P. Cvirkos gatve, pasivijo priekyje jos ėjusią tik iš matymo pažįstamą nukentėjusiąją, dėl savo neblaivumo (jautusi apsvaigimą) ji prikibo prie jos - tyčia garsiai ėmė piktintis jai neįtikusia nukentėjusios apranga, bendra išvaizda, tačiau tai buvo tik pretekstas. Nukentėjusiai bandant ją apraminti ir išvengti konflikto, ji ėmė ją, nukentėjusią, viešai keikti, ragino ją muštis, nukentėjusiai atsakius, jog to nedarys, nes netoliese aikštelėje žaidžia jos ir sesers vaikai, ji, kaltinamoji, tyčia įsikibo abiem rankomis į nukentėjusios plaukus, tęsė ir lenkė jos galvą žemyn, kol ši ant nugaros nugriuvo ant žemės, o ji užkrito ant viršaus, toliau viena kitą tąsė už plaukų, ko pasekmėje ir jai buvo išrautas jų kuokštas, jas netrukus išskyrė nukentėjusios motina ir sesuo. Po kelių dienų kelis kartus sutikusi nukentėjusią ji vis bandė nuoširdžiai ją atsiprašyti, tačiau nukentėjusi jos nesiklausė. Dėl įvykio labai pergyvena, daugiau nebevartoja alkoholio, juo ir taip nepiktnaudžiauja, ieškosi darbo, pasižada nebenusikalsti.

3. Tokias pačias kaltinamosios fizinio smurto prieš nukentėjusiąją vietos, pobūdžio (sugriebimo už plaukų, jų tąsymo, pargriovimo ant žemės), jų atlikimo pašalinių konfliktui asmenų, tame tarpe keleto mažamečių vaikų, akivaizdoje, taip pat fizinio skausmo nukentėjusiai šiais veiksmais sukėlimo aplinkybes byloje yra patvirtinę ir nukentėjusioji M. P. (b. l. 18-19) bei tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos V. K. (b. l. 34-35) bei S. Z. (b. l. 37-38), atitinkamai nukentėjusios motina ir sesuo, kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas Vilkaviškio r. Kybartų m. P. Cvirkos gatvėje, greta prie gyvenamo namo Nr. 3 įrengtos sporto ir poilsio aikštelės, kuri randasi maždaug 50 m. atstumu nuo pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės, kairėje pusėje, arčiau gatvės pastatytos sūpynės, toliau – sporto aikštelė, jos pagrindas – žolė, kitoje P. Cvirkos gatvės pusėje yra gyvenamieji namai (b. l. 9-12).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

5. Kaltinamoji E. A. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jai pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jos parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, buvo nuoseklūs per visą bylos procesą, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros rezultatais – punktas 4), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

6. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji dėl savo neblaivumo ir iš esmės chuliganiškų paskatų – pačios išgalvota dingstimi, tyčia prikibo prie gatve ėjusios nukentėjusios, viešai fiziškai smurtavo prieš ją, abiem rankomis įsikibdama į jos plaukus, tąsydama ir pargriaudama nukentėjusiąją ant žemės, tuo jai sukėlė fizinį skausmą bei taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė. Į jos elgesį po nusikaltimo įvykio, tame tarpe ir pastangas atsiprašyti nukentėjusiąją ir su ja susitaikyti, itin kritišką požiūrį į savo poelgį teismo bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

7. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog prie nukentėjusios prikibo, fizinį smurtą prieš ją nusikaltimo įvykio metu viešai vartojo būtent kaltinamoji ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sugriebė abiem rankomis už plaukų, tąsė, perdrėskė ausį ir pargriovė ant žemės) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas ir neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajai tuo sukėlimas, tai darant dar ir mažiausiai keturių pašalinių konfliktui asmenų (iš jų 2 mažamečių vaikų) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamoji įžūliai elgėsi viešoje visiems erdvėje (gatvėje), greta centrinės miesto gatvės, gyvenamųjų namų ir sporto bei poilsio aikštelės prieigose, girdint ir matant mažiausiai keturiems pašaliniams konfliktui asmenims, tame tarpe ir mažamečiui nukentėjusios sūnui, nuo kaltinamosios pavartoto fizinio smurto nukentėjusioji nugriuvo, be to, čia (viešoje gatvėje) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (tiek aplinkinių namų gyventojų, tiek atsitiktinių praeivių), kuriems tokie kaltinamosios veiksmai neabejotinai būtų kėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamoji nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiosios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

8. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai E. A. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas ja pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu : kaltinamoji nenaudojo jokių pagalbinių priemonių ar įrankių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, fizinis smurtas nesukėlė realių neigiamų padarinių nukentėjusios sveikatai (jos nesutrikdė), jis nebuvo nei stiprus, nei intensyvus, ilgą laiką trukęs ar pan., įvykio metu pagal bylos duomenis pati kaltinamoji realiai taip pat ne ką mažiau nukentėjo, nes dėl aktyvios nukentėjusios gynybos neteko kuokšto savųjų plaukų. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, labai aiškiai persveria kaltinamosios veikos pavojingumą didinančios iš esmės chuliganiškų paskatų aplinkybės svorį ir reikšmę skirtinos bausmės individualizavimui. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusios fizinei sveikatai (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo laike su pačių kaltinamosios nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios E. A. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės patenkinamai : viena vertus, minėta, kad kaltinamoji teismo teisiama 3-ąjį kartą, visais atvejais už smurtines nusikalstamas veikas, ankstesni teistumai neišnykę ir nėra panaikinti (nusikaltimų recidyvas), paskutiniojo teistumo atveju po nesėkmingos probacijos realiai atliko laisvės atėmimo bausmę (b. l. 62-64), tačiau kita vertus, kaltinamoji dar jauno amžiaus moteris, turi net 5 nepilnamečius vaikus, nors pati jų neaugina, tačiau turi prievolę prisidėti prie jų išlaikymo, yra labai nuoširdi ir atvira, išgyvena dėl savo neteisėto poelgio, siekė ir bandė atsiprašyti nukentėjusią ir su ja susitaikyti, ieškosi darbo registruodamasi Užimtumo tarnyboje, po nusikaltimo įvykio atsisakė alkoholio, yra motyvuota jo nebevartoti ir ateityje, dirbti, iš to gyventi bei prisidėti prie vaikų išlaikymo. Kaltinamosios elgesys po nusikaltimo įvykio, įskaitant teismo procesą, neteikia pagrindo teismui spręsti, jog kaltinamoji yra visiškai susiformavusi nusikalsti asmenybė, kad ir nagrinėjama nusikalstama veika būtų buvusi ne iš esmės atsitiktine, tačiau dėsninga jos nuostatų, gyvensenos ir elgsenos pasekme. Pastarosios išvados nepaneigia ir per paskutinius 3 metus kaltinamajai 4 administracinių nuobaudų paskyrimo (b. l. 56-61) aplinkybė, mat šios nuobaudos jai buvo paskirtos už veikas, nesusijusias nei su smurtiniu elgesiu, nei su piktnaudžiavimu alkoholiu ar pan. psichiką veikiančiomis medžiagomis.

10. Teismas kaltinamosios E. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta : a) jos nuoseklų ir visišką prisipažinimą kalta, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti visas esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, tame tarpe ir jos teisinę padėtį byloje sunkinančias (pvz., jos neblaivumą), kas rodo itin didelį kaltinamosios nuoširdumą, atvirumą bei kritiką savo poelgiui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) savanoriškus (savo iniciatyva) realius bandymus (pastangas) nukentėjusiąją atsiprašyti ir su ja susitaikyti, taip siekiant atlyginti/kompensuoti pastarosios dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą, taip pat visiškai su ja susitaikyti, taip pašalinant konfliktų su ja ateityje recidyvo riziką (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad : a) ji nagrinėjamą naują tyčinį nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdama neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius 2 tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), b) ji nusikalto būdama neblaivi, apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, jos pačios pripažinimu, turėjo lemiamos įtakos jos nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Toliau teismas sprendžia, jog esant ženkliai mažesniam nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, nustačius po dvi atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų atsakomybę naudai, konstatavus ne tik neigiamus, tačiau ir teigiamus kaltinamosios asmenybės aspektus, tame tarpe ir pozityvų jos elgesį po nusikaltimo įvykio, kaltinamajai paskirtina ne griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo, tačiau švelnesnė, nors taip pat susijusi su trumpesniu laisvės jai atėmimu arešto bausmė, kartu jos dydį (trukmę) nustatant kiek didesnį nei įstatymo sankcijos vidurkis (52 paros), nagrinėjamu atveju – 60 parų. Aukščiau individualizuota ir skiriama kaltinamajai bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamosios veikos pobūdžiui, tiek ir jos pačios pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Teisme bylą išnagrinėjus pagreitintu procesu, kaltinamajai nuosekliai prisipažįstant visiškai kalta ir dėl to teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jos atžvilgiu taikytinos BPK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė jai sumažintina 1/3 dalimi, tai yra iki 40 parų arešto. Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajai faktinio pagrindo byloje nenustatyta. 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ (toliau – įstatymas) kaltinamosios E. A. atžvilgiu taip pat negali būti taikomas, kadangi ji nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė jau po 2018 m. spalio 1 d., be to, būdama recidyvistu (įstatymo 8 str. 8 p., 14 str. 2 d.).

12. Kaltinamajai E. A. byloje dar ikiteisminio tyrimo stadijoje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės pastarasis nuosprendis, jam įsiteisėjus ji panaikintina. Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti ją 60 (šešiasdešimčia) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę E. A. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis