Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusios V. L. įgaliotam atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė, įrodymai ir jų vertinimas

1. A. R., 2025 m. sausio 1 d. apie 20.30 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu įpjaudama į A. B. pilvo sritį, padarė pilvo pjautinę žaizdą ir įdurdama į A. B. kairiąją šlaunį, padarė kairės šlaunies durtinę, pjautinę žaizdą, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. B. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Be to, A. R., 2025 m. sausio 11 d. apie 13 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė keturis smūgius kumščiu į V. L. veido sritį, po to įkasdama į V. L. kairės šlaunies pusę, padarė žaizdą kairėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta, todėl vertintini kaip įrodymai baudžiamajame procese.

14. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus teismas kaltinamosios nurodytas įvykio aplinkybes laiko išgalvotomis, tik kaip jos pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus laiko patikimais, kuriuos patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jais remiasi nustatant kaltinamosios kaltę.

15. Apibendrinant išdėstytus įrodymus teismas laiko nustatytu, kad kilusio žodinio konflikto metu A. R. panaudojo fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją A. B., tyčia mosuodama peiliu padarė pjautinius sužalojimus nukentėjusiajai, šiuos veiksmus atliko sąmoningai ir tikslingai, todėl tokia jos veika vertintina kaip tyčinis nežymus A. B. sveikatos sutrikdymas padarytas esant tiesioginei tyčiai iš asmeninių paskatų.

26. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARPF-0150 rodmenimis, kuriuose nurodyta, kad 2025 m. sausio 11 d. A. R. 14:00 val. nustatytas 1,41 promilių neblaivumas, o V. L. 14:02 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 175)

27. Teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta, todėl vertintini kaip įrodymai baudžiamajame procese.

28. Teismas vertindamas surinktų įrodymų visetą ir ištirtas bei patikrintas kitas įvykio aplinkybes vertina, kad nors kaltinamoji savo kaltę neigia, tačiau iš esmės patvirtina esmines įvykio aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas su nukentėjusiąja V. L., kurio metu ji padarė sužalojimus V. L. veido srityje.

29. Kaltinamoji iš esmės neigia tik įkandant nukentėjusiajai padarytą sužalojimą kairės kojos šlaunyje. Teismo vertinimu, nukentėjusioji sužalojimą kojoje pareigūnams nurodė praėjus neilgam laikui po įvykio, papildomos apklausos metu detaliai ir argumentuotai nurodė jo atsiradimo aplinkybes bei nurodė dėl kokių priežasčių iš karto pareigūnams nenurodė sužalojimo kojoje (t. 1, b. l. 108-110). Pagal sužalojimo pobūdį nėra akivaizdžių prieštaravimų, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti kitokiu būdu. Vertintina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai, nors ji įvykio metu ir buvo neblaivi, viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Remiantis tuo teismas laiko įrodytu, kad sužalojimus V. L. kojoje įkandant bei sužalojimus veide suduodant smūgius bei įdrėskiant padarė kaltinamoji A. R..

30. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimai V. L. buvo padaryti tarpusavio konflikto metu, abiems pusėms vartojant alkoholį, ginčijantis, konfliktuojant bei tarpusavyje susistumdant, tai yra iš esmės abi pusės buvo aktyvios ir atliko sąmoningus veiksmus viena kitos atžvilgiu. Tuo tarpu teismas vertina, kad iš esmės sužalojimai užfiksuoti tik ant nukentėjusiosios V. L. kūno (veido, rankos, kojos). Tuo tarpu kaltinamoji A. R. sveikatos sutrikdymu (kūno sužalojimais) nesiskundė, be to, iš peržiūrėto pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašo, akivaizdžių sužalojimų ant A. R. matomų kūno vietų nesimatė. Iš to teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje būtent kaltinamoji A. R. buvo aktyvesnė konflikto dalyvė ir ji savo sąmoningais ir tikslingais tyčiniais veiksmais padarė kūno sužalojimus nukentėjusiajai, kurie nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą esant tiesioginei tyčiai.

31. Remiantis išdėstytais įrodymais bei nurodytais motyvais, teismas laiko įrodytomis kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. R., 2025 m. sausio 11 d. apie 13 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė keturis smūgius kumščiu į V. L. veido sritį, po to įkasdama į V. L. kairės šlaunies pusę, padarė žaizdą kairėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą, todėl tokia A. R. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (tyčinis fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas).

II. Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

32. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybė nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe epizode dėl sveikatos sutrikdymo V. L. laikytina tai, kad kaltinamoji A. R. nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes pagal byloje nustatytas aplinkybes (po įvykio jai buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas), o tai rodo pakankamą asmens apsvaigimą, kas neišvengiamai turėjo įtakos kaltinamosios nusikalstamiems veiksmams.

33. Sprendžiant kaltinamosios A. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji nusikalsta pirmą kartą, todėl jai parinktina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes bausmės paskirtį atitiktų laisvės apribojimo bausmės su atitinkamais įpareigojimais parinkimas kaltinamajai.

34. Parenkant bausmės dydžius atsižvelgtina į tai, kad buvo padaryti tyčiniai smurtinio pobūdžio, tačiau nesunkūs nusikaltimai, jie padaryti kilusių tarpusavių konfliktų metu. Kaltinamosios atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė epizode dėl V. L. sužalojimo. Kaltinamoji kaip asmenybė charakterizuojama neutraliai (anksčiau neteista, iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebausta, nedirbanti). Taip pat atsižvelgtina ir į veikų padarymo aplinkybes, kad nukentėjusiosioms buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau sužalojimas A. R. padarytas peiliu, kas rodo didesnį veikos pavojingumą, o sužalojimai V. L. keleto smūgių pasekoje. Be to vertinama, kad įvykio situacijai kilti (V. L. epizode) turėjo įtakos ir pačios nukentėjusiosios V. L. neatsargus elgesys vartojant alkoholį ir būnat pakankamai didelio apsvaigimo laipsnio, kuomet rizika konfliktinėms situacijoms yra ženkliai didesnė. Remiantis šiomis aplinkybėmis kaltinamajai parinktini bausmių dydžiai mažesni nei laisvės apribojimo bausmės, galimos skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą vidurkiai. Atitinkamai kaltinamajai skirtinas šiek didesnis bausmės dydis epizode dėl A. B. padaryto sužalojimo šią veiką pagal veikos padarymo aplinkybes laikant pavojingesne.

35. Kadangi kaltinamoji padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jai už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje parenkant dalinį bausmių subendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

36. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė du smurtinius nusikaltimus, juos padarė vieną po kito, vieną iš jų padarė būdama neblaivi, be to, vertintina, kad ji linkusi daryti kitus teisės pažeidimus (po įvykio bausta administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą (t. 2, b. l. 9-11) , todėl siekiant labiau kontroliuoti jos elgesį bausmės atlikimo metu jai skirtina intensyvi priežiūra, bei nustatytinos pareigos bei parinktinos poveikio priemonės, kurios darytų teigiamą poveikį jo elgesiui.

III. Žalos ir kitų proceso išlaidų atlyginimo motyvai

38. Byloje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusiosios A. B. (t. 1, b. l. 45-47) bei V. L. (t. 1, b. l. 120-122, 132-133). A. B. prašo priteisti jos naudai iš kaltinamosios 70 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. V. L. prašo priteisti jos naudai iš kaltinamosios 120 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jų sumokėjimo.

39. Įvertinant nukentėjusiosios A. B. patirtą turtinę žalą, kuri reiškiama dėl sugadintų rūbų (kelnių) 50 Eur ir dėl pirktų medikamentų 20 Eur, bei nukentėjusiosios V. L. patirtą turtinę žala, kuri reiškiama dėl sugadintų rūbų (kelnių ir megztinio) 100 Eur ir dėl pirktų medikamentų 20 Eur atsižvelgtina į sekančias aplinkybes. Vertinama, kad įvykio metu nukentėjusiajai A. B. padarant pjautinę žaizdą kojoje buvo sugadintos jos kelnės (pažeistas kelnių audinys, kelnės suteptos krauju). Padarant sužalojimus V. L. jai per kelnes buvo įkasta į koją, sužalojimai padaryti po drabužiais (rankoje po megztiniu), drabužius tampant bei pažeidžiant jų audinius. Be to, natūralu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios turėjo gydyti sužalojimus ir tam turėjo išlaidų medikamentams (žaizdų perrišimams, skausmo malšinimas ir pan.). Atsižvelgiant į tai jų reikalavimas atlyginti turtinę žalą laikytinas pagrįstu. Nors nukentėjusiosios nepateikė žalą patvirtinančių dokumentų, tačiau vertintina, kad nurodyti patirtų išlaidų ar žalos dydžiai yra protingi, todėl vertintini kaip pagrįsti. Nustačius, kad šią turtinę žalą nukentėjusiosios patyrė dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų, todėl būtent kaltinamajai tenka pareiga atlyginti žalą nukentėjusiosioms, todėl pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilna apimtimi šią žalą (-as) priteisiant iš kaltinamosios pilna apimtimi.

40. Įvertinant nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą atsižvelgiama, kad nukentėjusiosios dėl prieš jas panaudotų fizinio smurto veiksmų, patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymosi ir vykstančio bylos tyrimo, patyrė stresą bei išgyvenimus. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl pats reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

41. Įvertindamas nukentėjusiosios A. B. patirtą neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta naudojant duriančių pjaunančių savybių turintį įrankį, padarytas pjautinis sužalojimas kojoje, šis sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas esant jai savo namų valdoje, kas paprastai asmeniui suteikia didesnį saugumo jausmą. Dėl pjautinio sužalojimo likęs randas nukentėjusiajai sukels neigiamus išgyvenimus ir ateityje. Be to, teismas vertina ir tai, kad kaltinamoji savo kaltės pripažįsta, nukentėjusiosios neatsiprašė ir nesiekė jai suteikti būtiną pagalbą ar atlyginti bent dalį žalos, tuo sukeldama didesnius nukentėjusiojo išgyvenimus ir nepatogumus dėl patirto sužalojimo ir vykstančio tyrimo. Tuo tarpu teismas taip pat įvertinama, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šis sužalojimas jai padarytas ne gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje, padarytas sužalojimas nesukėlė negrįžtamų sveikatos sutrikdymo pasekmių. Be to, vertinama ir tai, kad įvykio metu pati nukentėjusioji (iš jos žodžių) buvo vartojusi nemažai alkoholio, todėl vertintina, kad pačios įvykio aplinkybės jai turėjo sukelti mažiau stresinę reakciją nei blaivam žmogui. Teismo nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į patirtų neigiamų išgyvenimų bei sužalojimų mastą, taip pat atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžius priteistinus panašaus pobūdžio bylose, vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas iki 1500 Eur.

42. Įvertindamas nukentėjusiosios V. L. patirtą neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai veide, tai yra gyvybiškai pavojingoje vietoje bei įkandimas kojoje, kurio gijimas užtruko ilgesnį laiko tarpą bei paliko gijimo randą, kuris nukentėjusiajai sukels neigiamus išgyvenimus ir ateityje. Be to, teismas vertina ir tai, kad kaltinamoji savo kaltės šiame įvykyje nemato, nukentėjusiosios neatsiprašė ir nesiekė jai suteikti būtiną pagalbą ar atlyginti bent dalį žalos, tuo sukeldama didesnius nukentėjusiojo išgyvenimus ir nepatogumus dėl patirto sužalojimo ir vykstančio tyrimo. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina iš esmės ir tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šis sužalojimas padarytas tarpusavio išgertuvių ir kilusio tarpusavio konflikto metu, tai yra iš esmės ir pačiai nukentėjusiajai esant didelei apsvaigimo nuo alkoholio būsenai (2,44 promilės), kas rodo ir pačios nukentėjusiosios neatsakingą, rizikingą ir neapdairų elgesį jai patenkant į konfliktinę situaciją ir išsiprovokuojant konfliktui. Be to, manytina, kad neblaivumas taip pat turėjo sukelti mažiau stresinę reakciją nei blaivam žmogui. Vertintina ir tai, kad padarytas sužalojimas nesukėlė negrįžtamų sveikatos sutrikdymo pasekmių. Teismo nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, patirtų neigiamų išgyvenimų bei sužalojimų mastą, taip pat atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžius priteistinus panašaus pobūdžio bylose, vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas iki 1400 Eur

43. Byloje pateikti duomenys, kad nukentėjusiosios dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos kompensavimo avansu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sprendimų dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (ikiteisminio proceso Nr. 01-1-00241-25) (t. 1, b. l. 79-83, 191-193) nukentėjusiosioms išmokėta kiekvienai po 1400 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija. Vertinant tai, kad nukentėjusiosioms dalis neturtinės žalos jau yra kompensuota, todėl joms priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas kompensuotos neturtinės žalos dalimi ir priteistina nukentėjusiajai A. B. iš kaltinamosios likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, tai yra 100 Eur (1500 Eur – 1400 Eur = 100 Eur). Tuo tarpu nukentėjusiajai V. L. pripažinta pagrįsta neturtinės žalos suma lygi jai kompensuotos avansu neturtinės žalos dydžiui, todėl jai neturtinė žala nepriteistina.

44. Nukentėjusiosios V. L. ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo laikytinas pagrįstu, nes įstatymas numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti prievolę privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Vertinant tai, kad skolininkui prievolė padengti žalą atsirastų tik nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl žalos neatlyginus nuosprendžio įsiteisėjimo dieną, palūkanos priteistinos bei skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

45. Nukentėjusioji A. B. prašo priteisti jos atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiąją šios bylos procese atstovavo advokatas Irmantas Ruželė ir nukentėjusioji už atstovavimo paslaugas atstovui sumokėjo 1000 Eur (t. 2, b. l. 147). Byloje taip pat pateikta teisinių paslaugų sutartis, kurioje nurodyti teisinių paslaugų įkainiai (t. 2, b. l. 148). Nurodyti atstovavimo paslaugų įkainiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymų maksimalių dydžių. Be to, vertintina, kad atstovavimo išlaidų dydį sąlygojo bylos nagrinėjimas iš esmės dėl pačios kaltinamosios užimtos pozicijos ir detalaus įrodymų tyrimo. Laikytina, kad pagal bylos nagrinėjimo laiką ir atliktų įrodymų tyrimo apimtį, susidariusios atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl byloje konstatavus, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusioji patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, iš kaltinamosios priteistinos nukentėjusiosios turėtos atstovavimo išlaidos pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

46. Proceso išlaidas šioje byloje taip pat sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (55,81 Eur). Taip pat proceso išlaidas šioje byloje sudarė nukentėjusiajai V. L. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 555,66 Eur (2025 m. rugsėjo 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 150)). Laikytina, kad tokias proceso bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas sąlygojo bylos nagrinėjimo laikas, taip pat ir kaltinamosios užimta pozicija dėl nusikaltimo aplinkybių ir poreikis detaliai tirti nusikaltimo aplinkybes, kviesti ir apklausti liudytojus, rengti ne vieną teisiamąjį posėdį, todėl visos byloje susidariusios proceso išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamosios Valstybei pilna apimtimi.

47. Daiktinis įrodymas – CD laikmena paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nuspren džia:

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus A. B. sveikatos sutrikdymas) ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis;

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus V. L. sveikatos sutrikdymas) ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. R. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (3 mėnesius laisvės apribojimo), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis

A. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nustatyti šias pareigas:

būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra;

per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pražios, o ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo; 100,00 Eur (vienas šimtas eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų;

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 (vienas šimtas dvidešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo;

Valstybei 55,81 Eur (penkiasdešimt penki eurai 40 ct) proceso išlaidų ir 555,66 Eur (penki šimtai penkiasdešimt penki eurai 66 ct) nukentėjusiajai V. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje A. B. ir V. L. ieškinius atmesti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad Valstybei priteistos proceso ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752. Mokant įmoką už proceso išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5662“. Mokant įmoką už antrinės teisinės pagalbos išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5630“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.