- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- eI2-1304-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03785-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- UAB „Palink“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palink“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skunde teismo prašo: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas 2019-10-03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) ir administracinę bylą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte pažeidimo nutraukti; 2) tuo atveju, jeigu teismas nustatys, jog nėra pagrindų Nutarimui panaikinti, prašo Nutarimą pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti.
Pareiškėja mano, kad Nutarimas nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos atsakomybės ir paskirdamas ekonominę sankciją, nevertino, kuo pasireiškė pareiškėjos Įstatymo pažeidimas t.y. nevertino kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė. Departamentas pareiškėjos konkrečių veiksmų ir kaltės neanalizavo, nesiaiškino ir neįrodė, kad atitinkami pareiškėjos veiksmai lėmė Įstatymo pažeidimą.
Pareiškėjos teigimu, vertinant, ar buvo pažeisti Įstatyme įtvirtinti reikalavimai, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą ir tik objektyvaus fakto nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas teisės normos pažeidimas.
Pažymi, kad žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus, už šių reikalavimų pažeidimus, nustatytas ekonomines sankcijas, pareiškėja ėmėsi visų įmanomų ir nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias Įstatymo pažeidimui. Pareiškėja, priimdama į darbą naujus kasininkus – pardavėjus, apmoko juos alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai drausdama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja savo paaiškinimuose Departamentui nurodė, kad reguliariai organizuoja mokymus darbuotojams, kuriuose be kita ko yra priminama apie teisės aktuose įtvirtintą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir nurodoma, kad visais atvejais, kai darbuotojams kyla abejonių, jie privalo reikalauti pateikti asmens amžių patvirtinantį dokumentą, o tokio dokumento nepateikus, alkoholį atsisakyti parduoti. Pareiškėja, priimant į darbą naujus kasininkus - pardavėjus, pasirašytinai supažindina juos su vidaus teisės aktais, kuriuose nustatytas griežtas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja techninėmis priemonėmis, t. y. priminimais, atsirandančiais kasos aparate, kiekvieną kartą kasininkui - pardavėjui ketinant patvirtinti bet kokio alkoholinio gėrimo, tabako gaminio ar energinio gėrimo pardavimą, sudarė visas sąlygas kasininkams - pardavėjams nepamiršti vykdyti įsipareigojimą neparduoti alkoholinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja prie kiekvienos kasos yra pakabinusi informacinius pranešimus apie tai, jog alkoholis gali būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų. Pareiškėja su visais vidaus teisės aktais pardavėją R. M. buvo pasirašytinai supažindinusi ir ji ir žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėjos vertinimu, ji atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymą.
Nurodo, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Kasininkė – pardavėja R. M. 2019-07-04 parduodama alkoholinius gėrimus, vadovavosi savo subjektyviu suvokimu apie pirkėjos amžių. Pažymi, kad pirkėjos, kuriai buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, išvaizda pilnai atitiko dvidešimtmečio asmens išvaizdą ir dėl to kasininkei-pardavėjai pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl pirkėjos tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti.
Nurodo, kad pareiškėja padarė visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad teisės pažeidimas nebūtų padarytas. Tačiau ji negali visais atvejais būti tikra, kad reikalavimas nebus pažeistas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir pareiškėja negali pilna apimtimi kontroliuoti savo darbuotojų elgesio, nes darbuotojai sprendimus atlieka savo valia. Pažymi, kad bando atrasti papildomus būdus, kaip užtikrinti didesnę Įstatyme įtvirtinto draudimo laikymosi prevenciją, tačiau mano, jog yra įgyvendinusi visas įmanomas priemones: reguliarus darbuotojų švietimas, informavimas supažindinant su tvarkomis, informacinių pranešimų pakabinimas prie kiekvienos kasos apie tai, jog alkoholis gali būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų, paryškintas pranešimas kasos aparato lange kiekvieną kartą, nuskanavus alkoholinį gėrimą su jame nurodyta data, nuo kurios galima parduoti alkoholinį gėrimą.
Pažymi, kad ėmėsi visų priemonių, siekdama užkirsti kelią Įstatymo pažeidimui. Tačiau, kasininkė-pardavėja R. M. priėmė neteisingą sprendimą, atliko blogą situacijos vertinimą būtent alkoholinio gėrimo pardavimo metu. Tai reiškia, kad pareiškėja galėjo padaryti tik vieną papildomą efektyvų veiksmą, jog nebūtų parduotas alkoholinis gėrimas asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų - pastatyti šalia kasininkės-pardavėjos R. M. dar vieną darbuotoją, kuris atliktų papildomą situacijos, galimą pirkėjo amžiaus vertinimą, ir tokiu atveju pareiškėja negalėtų būti tikra, jog nebūtų padaryta žmogiška klaida. Pažymi, kad tokia priemonė nebūtų protinga, proporcinga ir prieštarautų protingo asmens sąvokai, verslo logikai ir pareiškėjos, kaip darbdavės, kultūrai. Pažymi, kad pareiškėja objektyviai neturi iki galo efektyvių priemonių, kaip konkrečią akimirką, darbuotoją, turintį didelę darbo patirtį, visą reikiamą informaciją apie alkoholio pardavimo tvarką, priversti atlikti teisingą situacijos vertinimą. Pažymi, kad ji negali daryti įtakos asmens valiai, sąmoningumui kitaip nei tik per prevenciją, švietimą ir darbuotojų nuobaudų skyrimą. Pareiškėja kasininkei-pardavėjai R. M. įteikė 2019-07-15 pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo už antrą (vienarūšį) darbo pareigų pažeidimą. Pareiškėja alkoholinių gėrimų pardavime dalyvauja iki konkretaus veiksmo atlikimo ir po jo, tačiau pačio pardavimo atlikimo metu gali dalyvauti tik netiesiogiai. Mano, kad Departamento pozicija, kad jei priemonės užkirsti kelią alkoholio pardavimui asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, yra neefektyvios, tai imtasi ne visų būtinų priemonių-, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams bei principui, jog teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja skunde neginčija paties alkoholinių gėrimų pardavimo asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, fakto, tačiau prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba sumažinti baudą. Departamento nuomone, skundas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone, todėl daro išvadą, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.
Pažymi, kad išsami Departamento pozicija yra išdėstyta ginčijamame Nutarime ir prašo teismo, vadovautis Nutarime išdėstyta Departamento pozicija. Departamento teigimu, pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir vertintini kritiškai. Pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 punkto nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.
Remiasi LVAT praktika, kurioje pažymėta, kad tabako ar alkoholio gaminius parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą bet kurio asmens ar jis yra sulaukęs 18 metų, ar nėra jo sulaukęs. Įstatyme nustatytas kriterijus - kai kyla abejonių - reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent mažiausiai abejonei, reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Nurodo, kad nėra reikšmingas pardavėjos subjektyvus vertinimas, ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Tokiu būdu pardavėjas - įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais (alkoholiniais gėrimais), privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkantį elgesio modelį, kad tabako gaminiai (alkoholiniai gėrimai) nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų. Daro išvadą, kad jaunas alkoholinio gėrimo pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis, asmens amžių liudijantis dokumentas. Akcentuoja, kad Įstatymas už jame nustatytų reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka, bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) nustatyta tvarka. Paaiškina, kad už tą patį Įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo.
Pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2005-03-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/205 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad jos veiksmuose nėra kaltės ir Departamentas, kaip atsakomybę taikanti institucija, turi įrodyti kaltę. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu, bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma Įstatymo reikalavimų visa šių reikalavimų apimtimi. Todėl kiekvienu atveju Departamentas turi visapusiškai įvertinti, ar konkretus subjektas savo veiksmais prisidėjo prie tokių faktinių aplinkybių sukūrimo, kai yra pažeidžiamas minėto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo draudimas. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam kaip 20 metų pareiškėjo vardu ir interesais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, pardavimo fakto neginčija ir pareiškėja. Daro išvadą, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad alkoholinių gėrimų pardavimas pirkėjui D. A. buvo pareiškėjos diskrecija.
Pareiškėjai, kaip licencijų turėtojai, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už pažeidimą. Departamento pozicija neprieštarauja teisės teorijoje suformuluotai elgesio taisyklės pažeidimo sudėties sampratai. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjos dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Tai, kad aptariami alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, patvirtina skundžiamame nutarime išvardinti duomenys ir byloje esanti medžiaga. Pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų. Pardavėja teigė, kad pirkėją įvertino, kaip sulaukusį 20 metų, tai reiškia, kad ji privalėjo tikrinti paprašyti asmens liudijantį dokumentą, to nepadariusi objektyviai neįsitikino pirkėjo amžiumi, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Akcentuoja, kad alkoholio produktai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla, kuri turi būti vykdoma itin atsakingai.
Departamentas nesutinka su pareiškėjos prašymu sumažinti paskirtą baudą. Departamentas nenustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pareiškėjai skundžiamu nutarimu paskyrė minimalią baudą. Departamento nuomone, nėra pagrindo mažinti paskirtą ekonominę sankciją daugiau nei paskirta minimali bauda, pareiškėja neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant baudą mažesnę nei minimalią. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes yra preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Departamento nuomone, pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kad 289 Eur bauda pareiškėjai, kuri valdo parduotuvių tinklą, yra per didelė. Priimant Departamento Nutarimą materialinės ir procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, todėl dėl šių priežasčių naikinti ginčijamą Departamento nutarimą nėra pagrindo.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2019-07-04 Klaipėdos AVPK vykdė prevencinės priemonės planą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės Klaipėdos m. sav., Klaipėdos r. sav. ir Kretingos r. sav.“ Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininko 2019-07-04 Pavedimu atlikti kontrolinį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos AVPK rėmėjai D. A. buvo pavesta atlikti kontrolinį pirkimą prekybos centre „Iki“ esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – PC „Iki“). Vykdomos prevencinės priemonės metu, Klaipėdos AVPK rėmėja D. A., PC „Iki“ 2019-07-04 PC „Iki“ nupirko 1 vnt. 0,75 talpos alkoholinio putojančio vyno „Bosca“, 7,5 laipsnių stiprumo, šis faktas buvo užfiksuotas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus 2019-07-04 Kontrolinio pirkimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas E. D. 2019-07-09 Tarnybiniu pranešimu informavo Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos vadą apie nustatytą Įstatymo pažeidimą. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo pranešta, jog PC „Iki“ pardavėjai pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 168 straipsnio 3 dalį.
Klaipėdos AVPK 2019-08-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ Departamentui pateikė 2019-07-04 vykusios prevencinės priemonės metu surinktą medžiagą dėl ekonominių sankcijų taikymo UAB „Palink“. Patikrinimo medžiagoje yra Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto E. D. 2019-07-09 Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytas nustatytas pažeidimas, PC „Iki“ pardavėjos – kasininkės R. M. paaiškinimas, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininko 2019-07-04 Pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus 2019-07-04 Kontrolinio pirkimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo medžiagoje taip pat yra 2019-07-09 R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai skirta bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.
Departamento Tabako ir alkoholio skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. 2019-08-26 surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vadovaudamasis Klaipėdos AVPK 2019-08-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), Departamento medžiaga konstatavo, kad UAB „Palink“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduota 2003-06-04), jai priklausančiame prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., alkoholinius gėrimus pardavė jaunesniam kaip 20 metų. 2019-07-04 apie 13.45 val. Bendrovės parduotuvėje, Bendrovės darbuotoja R. M., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiai pirkėjai D.A. (gim. 2000-01-14), pagal kasos kvitą Nr. 247/680910#0003 už 3,69 Eur pardavė vieną butelį putojančio fermentuoto alkoholinio gėrimo „Bosca“ (0,75 l talpos, 7,5 proc. alk. tūrio). Tokiu būdu Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, draudžiančias Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
Departamentas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą, pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė minimalią 289 Eur baudą.
Pareiškėja neginčija alkoholinio gėrimo pardavimo jaunesniam negu 20 metų asmeniui fakto ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, motyvuodama, kad Departamentas neįrodė pareiškėjos kaltės. Pareiškėjos vertinimu, konkretus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pareigos turinys nėra atskleidžiamas, todėl ūkio subjektas turi laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pardavėja R. M. su visais vidaus teisės aktais buvo pasirašytinai supažindinta, žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, pareiškėja atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, užtikrinančius Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
Departamentas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad pareiškėja yra atsakinga už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą, jos teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jos darbuotojų veiksmų.
Alkoholio kontrolės įstatymas 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-577/2014).
Byloje neginčijamai įrodyta, ir pareiškėja šių aplinkybių neginčija, kad 2019-07-04 apie 13.45 val. pareiškėjai priklausančiame prekybos centre, adresu Vingio g. 14, Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., pareiškėjos darbuotoja R. M. alkoholinius gėrimus pardavė asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, t.y. D.A. (gim. 2000-01-14), pagal kasos kvitą Nr. 247/680910#0003 už 3,69 Eur pardavė vieną butelį putojančio fermentuoto alkoholinio gėrimo „Bosca“ (0,75 l talpos, 7,5 proc. alk. tūrio). Pažymėtina, kad atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam nei 20 metų.
Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas neparduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl Alkoholio kontrolės įstatymo numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik asmenims sulaukusiems 20 metų, pareiškėjos pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti jaunesniems kaip 20 metų asmenims. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nors pareiškėjos teiginiai, kad ji imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos atsakomybės tuo atveju, kai įstatymo nuostatos pažeidžiamos.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, yra imperatyvaus pobūdžio. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, t.y. atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teismo vertinimu, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Pareiškėjos atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą reikšmės neturi, kaip pareiškėja (jos darbuotojas) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų, tuo labiau, kad pareiškėja turi teisę reikalauti dokumento, įrodančio asmens amžių, tačiau akivaizdu, kad Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisė asmuo.
Pareiškėjos darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo nepakankamai efektyvios. LVAT yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT administracinė byla Nr. A15-39/2005). Vadinasi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-1038/2009; Nr. A858-1561/2010).
Kaip jau buvo minėta, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi ši įstatymo nuostata nustato teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens dokumentus ir pareigą iš asmens, kuris atrodo jaunesnis nei 25 metai pareikalauti asmens dokumentą, o jei dokumentą atsisakoma pateikti nustatoma pareiga atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi pareiškėjo darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip, kad šiuo atveju bando pasiteisinti pareiškėja, teigdama, jog jo pardavėjai atrodė, kad perkantis asmuo yra vyresnis nei 20 metų, o reikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti įstatymo pažeidimo.
Pareiškėjos argumentai, jog ji nėra kalta dėl savo darbuotojos R. M. veiksmų (alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui), nors Įmonė ir atliko eilę veiksmų, siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi UAB „Palink“ (priimant į darbą naujus kasininkus-pardavėjus, jie apmokomi alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai draudžiant parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, jie pasirašytinai supažindinami su UAB „Palink“ vidaus teisės aktais, kuriuose nustatytas griežtas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, remiamasi UAB „Palink“ techninėmis priemonėmis, t. y. priminimais, atsirandančiais kasos aparate), nepaneigia fakto, kad alkoholiniai gėrimai asmeniui nesulaukusiam 20 metų buvo parduoti. Be to, yra atmestini ir pareiškėjos argumentai, jog darbuotojai pirkėjos išvaizda apsipirkimo metu nesukėlė jokių abejonių, kad pirkėjas galėtų būti nesulaukęs 20 metų, t. y. pirkėjas pardavėjai pasirodė turintis 20 metų, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai įpareigoja asmens jaunesnio negu 25 metai asmens dokumento pareikalavimo, parduodant alkoholinius gėrimus, ko, ginčo atveju, Įmonės darbuotoja nepadarė.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., 2012 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2387/2012), kad Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai įtvirtina teismo teisę skirti mažesnę, nei atitinkamose Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatose nustatyta minimali baudą, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 dalis nustato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Ginčo atveju Departamentas nenustatė Įmonės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pareiškėjai Nutarimu paskyrė minimalią sankcijos ribose nustatytą baudą.
Teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai paskirta bauda turėtų būti sumažinta daugiau negu Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta minimali sankcija. Teismo vertinimu pareiškėjas neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant baudą mažesnę nei minimalią. Argumentai, kad pareiškėja darbuotoją informavo pasirašytinai, ėmėsi techninių priemonių užtikrinant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi, toje pareiškėjos parduotuvėje pažeidimas padaromas pirmą kartą, pareiškėjos sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelaikytinos ypatingomis priežastimis, kad minimali bauda būtų sumažinta. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo įvykdytas socialiai jautresnės grupės – nepilnamečių asmenų – atžvilgiu, pareiškėjai pritaikyta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo dar labiau mažinti pareiškėjai paskirtą minimalią 289 Eur baudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skunde ir atsiliepime dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.