Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algirdo Remeikos, Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir pagal priešpriešinį R. L. skundą nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam V. L., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam ir nukentėjusiajam pagal priešpriešinį V. L. skundą R. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria baudžiamosios bylos procesas dėl V. L. privataus kaltinimo skundo, kuriuo jis kaltina R. L. padarymu nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, o R. L. priešpriešiniu skundu prašo patraukti V. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 416 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, t. y. susitaikius proceso dalyviams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. L. 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą, patraukti R. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti už tai, kad jis 2015 m. sausio 7 d., laikotarpyje tarp 12.30 val. iki 13.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, pagriebdamas abiem rankom V. L. už drabužių atlapų, patampė, kojos keliu spyrė į pilvą, kelis kartus trenkė jį į sieną bei sutrenkė jo galvą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškėjas V. L. iš nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens R. L. prašė priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Jonavos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ir priešpriešiniais skundais tuo pačiu nusikalstamų veikų padarymu kaltinami asmenys V. L. ir R. L. teisiamojo posėdžio protokole savo parašais patvirtino, kad susitaiko, baudžiamosios bylos procesą dėl V. L. privataus kaltinimo skundo, kuriuo jis kaltino R. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o R. L. priešpriešiniu skundu prašė patraukti V. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutraukė.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą R. L. gynėja advokatė Inesa Arbočienė prašo V. L. apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti galioti ir priteisti R. L. naudai iš V. L. bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, nes susitaikymo protokole nėra išreikšta tikroji V. L. valia, tuo tarpu R. L. ir jo gynėja prašė skundą atmesti, motyvuodami tuo, kad iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas šalims išsamiai ir tinkamai išaiškino teises ir pareigas, todėl skundžiamą nutartį apeliantas neabejotinai suprato.

V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 407 straipsnį, baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. Šioms byloms yra taikomas specialus procesas, numatytas BPK XXX skyriuje, kurio 413 straipsnio 1 dalis įpareigoja teisėją šaukti nukentėjusįjį ir (ar) jo teisėtą atstovą, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį sutaikinti, jeigu nėra šio kodekso 412¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą. To paties straipsnio 2 ir 5 dalyse numatyta, kad taikinamasis posėdis prasideda teisėjo pranešimu apie nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ir kvietimu susitaikyti, jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teismo funkcija privataus kaltinimo bylose – pirmiausia siekti konfliktuojančius asmenis sutaikyti, t. y. atkurti teisinę santarvę racionaliausiu keliu. Kitas baudžiamojo proceso tikslas – nustatyti, ar įtariamas, kaltinamas asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir, jeigu yra pagrindas, teisingai jį nubausti – yra įgyvendinamas tik jeigu sutaikyti nepavyksta. Tačiau pirmiausia, teismas turi būti aktyvus siekiant šalis sutaikyti, tuo pačiu ir tinkamai nustatyti, ar yra pagrindas perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kita vertus, galimybė kaltintojui ir asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas privataus kaltinimo procesas, susitaikyti išlieka iki pat baigiamųjų kalbų pabaigos (BPK 416 straipsnio 1 dalis). Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir jo tolesnis vykdymas priklauso nuo nukentėjusiojo valios, todėl nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju, procesas nutraukiamas (BPK 416 straipsnio 3 dalis). BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, jog baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos padarymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad taikinamojo posėdžio metu V. L. ir R. L. susitaikymo nepavyko pasiekti, todėl nukentėjusiojo V. L. skundas bei nukentėjusiojo R. L. priešpriešinis skundas 2015 m. vasario 27 d. (nutartyje – 2014 m.) nutartimi buvo perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje 2015 m. balandžio 13 d., išklausius kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų paaiškinimus, liudytojų parodymus, V. L. gynėjas advokatas Tomas Damulis paprašė teismo padaryti pertrauką suteikiant galimybę proceso dalyviams pasikalbėti. Po pertraukos tiek V. L., tiek R. L. pareiškė, kad susitaikė ir tai patvirtino savo parašais (b. l. 55, 59). Apeliantas V. L. neginčija, kad ant šio dokumento jis pats pasirašė, todėl abejonių dėl jo parašo tikrumo nekyla. Tačiau apeliantas nurodo, kad susitaikymo protokolą jis pasirašė verčiamas advokatų. Visgi, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija nei iš posėdžio protokolo, nei iš posėdžio garso įrašo tokių aplinkybių nenustatė. Priešingai, akivaizdu, kad pats V. L. teisiamajame posėdyje teismą informavo apie susitaikymą ir pats tai patvirtino savo parašu. Be to, pažymėtina, kad tekste, po kuriuo pasirašė V. L. ir R. L., be kita ko, nurodyta, jog „pretenzijų vienas kitam neturi“. Su tokiomis susitaikymo sąlygomis pasirašytinai sutiko abu, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti tiek žodžiu, tiek raštu išreikšta proceso dalyvių valia. Jokių požymių, kad tokį sprendimą V. L. priėmė ne laisva valia, nenustatyta, todėl jam pareiškus, jog jie su R. L. susitaikė, teismas galėjo priimti vienintelį BPK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą sprendimą – bylos procesą teismo nutartimi nutraukti. Taigi, nors po skundžiamos nutarties paskelbimo V. L. pozicija pasikeitė, tai nekeičia skundžiamos nutarties esmės, nes BPK nenumato galimybės atšaukti susitaikymą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo V. L. skundą bei nukentėjusiojo R. L. priešpriešinį skundą yra pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą R. L. gynėja advokatė Inesa Arbočienė prašo priteisti R. L. naudai iš V. L. bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 7 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2733 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. L., išlaidas apeliacinėje instancijoje sudaro 40,53 Eur. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinį skundą teismui surašė pats apeliantas, o Kauno apygardos teismo posėdžiuose Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus koordinatoriaus paskirtas advokatas Eugenijus Senovaitis nedalyvavo, taigi spęsti dėl šių išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir pagal priešpriešinį skundą nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

R. L. gynėjos advokatės Inesos Arbočienės prašymą priteisti R. L. naudai iš V. L. bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.