Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-342 2005m. Teisejas A.Milinis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. birželio 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios E. T. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu penkeriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. T. nuteista už tai, kad 2004 m. rugpjucio 19 d. apie 16.50 val. budama apsvaigusi nuo alkoholio, savo bute, esanciame (duomenys neskelbiami), tarpusavio ginco su O. M. metu, peiliu sudave viena smugi O. M. i krutine ir tuo padare jam durtini – pjautini kiaurymini kaires krutines puses sužalojima su dešinio širdies skilvelio pažeidimu, kas sukele nukentejusiojo O. M. mirti, tai yra tycia ji nužude.

Apeliantes nuomone, atsižvelgiant i tai, kad ji prisipažino, del padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pati praneše policijai, iškviete greitaja pagalba, palaidojo nukentejusiji, anksciau teista nebuvo, turi 5 mažamecius vaikus, kurie, paskyrus jai tokia ilga laisves atemimo bausme, labiausiai nukentes. Ji negales ju auginti, aukleti, taip pat ji praras buta ir kartu gyvenamaja vieta, kur gyventu jos vaikai. Yra pagrindas jai skirti švelnesne bausme.

Teismo posedyje apeliacine tvarka prokuroras praše atmesti nuteistosios apeliacini skunda, gyneja praše tenkinti nuteistosios apeliacini skunda.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagristai pripažinta irodyta, kad E. T. tycia nužude N. M. . Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. Kadangi D. T. tiesioginiu smugiu i gyvybiškai svarbia kuno vieta padare nukentejusiajam mirti sukelusi kuno sužalojima, todel teismas teisingai nusprende, kad jos veikoje yra tycine kalte. Teismas pagristai pripažino, kad nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tycia ir nuosprendyje išsamiai atskleide E. T. subjektyviosios puses turini, pakankamai ivertines esminius ir reikšmingiausius duomenis.

Iš nuteistosios E. T. parodymu matyti, kad ivykio diena su O. M. švente jauniausios dukros gimtadieni. Sveciuose buvo sugyventinio draugas H. T. . Gere alu, namine degtine. Begeriant tarp jos ir sugyventinio O. M. kilo konfliktas. Jis pradejo priekaištauti jai del jos dukros, kuri buvo ne sugyventinio, šia pravardžiavo visokiais žodžiais ir tuomet puole mušti E. T. , sudave jai i kairi skruostikauli prie akies, trenke i galva. Prasidejus konfliktui, H. T. išejo namo. Sugyventinis ir toliau ja muše, stvere jai už rubu, tampe po kambari, jinai pradejo šaukti, sugyventinis ja paleido. Tada ji nubego i virtuve, uždarydama paskui save kambario duris, iš stalciaus paeme virtuvini peili ir, laikydama rankoje peili, grižo atgal i kambari. Peili paeme tikslu pagasdinti sugyventini. Atidariusi kambario duris, su peiliu rankoje iejo i vidu, pamate, kad sugyventinis eina link jos ir, kai jis priejo prie jos, ji dure jam su peiliu, tuo metu negalvojo, i kuria vieta dure. Kai idure, atsitrauke ir peilis likos jos rankoje. Vel grižo i virtuve, ten pamate, kad peilio galas kraujuotas, peili imete i stalciu ir nubego atgal i kambari. Ji pamate, kad sugyventinis stovi susiemes kaire ranka krutine, ir iš leto krenta. Pamaciusi krauja, nubego kas kaimyne V. R. iškviesti greitosios medicinos pagalbos. Pati sugrižo namo, uždejo sugyventiniui ant žaizdos skudureli, paemusi iš stalciaus ta pati peili, paslepe po vonia.

Visos šios ivykio situacija apibudinancios aplinkybes rodo, kad smugis i krutine buvo neatsitiktinis, o valingas veiksmas. E. T. po sumušimo noredama pagasdinti sugyventini nuejo i virtuve, paeme iranki (peili), sugrižo atgal i kambari ir sudave smugi i gyvybiškai svarbia kuno sriti (kaire krutines puse). Teismas, remdamasis šiais objektyviais bylos duomenimis bei aplinkybemis, apibudinanciomis nuteistosios elgesi tuoj po padaryto kuno sužalojimo (iškviete greitaja medicinos pagalba, ant žaizdos uždejo tvarsti) išsamiai ir teisingai atkleide E. T. subjektyviosios puses turini, ir teisingai nusprende, kad suduodama tokio pobudžio smugi O. M. , nuteistoji suvoke savo veiksmu pavojingumo laipsni, numate pavojingas gyvybei pasekmes. Teismui nenustacius jos tycioje siekimo atimti gyvybe, pagristai laikyta, kad ji veike netiesiogine tycia (LR BK 15 str. 3 d.).

E. T. niekada neparode, kad N. M. mirtinai sužalojo gindamasi nuo jo. Taip pat ji niekada neparode, kad po to, kai ja paleido N. M. , buvo iškilusi gresme, jog jis tes fizini smurta jos atžvilgiu.

Tad nuteistosios parodymais apibudinta situacija neprilygsta butinajai ginciai ar jos ribu viršijimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo E. T. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d., taciau, jai skirdamas istatymo sankcijoje numatyta mažiausia bausme, visiškai neapsvarste galimybes, ar bausmes tikslai nebus pasiekti paskyrus švelnesne, negu istatymo sankcijoje numatyta, bausme, nors nuosprendžiu konstatavo treju salygu, numatytu LR BK 62 str. 2 d., buvima.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu objektyviai nustatytos trys E. T. atsakomybe lengvinancios aplinkybes: prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi del padarytos veikos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.); nusikalstama veika padare del fizines prievartos, kuri buvo naudojama jos atžvilgiu (LR BK 59 str. 1 d. 5 p.); nusikalstama veika padare budama ribotai pakaltinama (LR BK 52 str. 1 d. 11 p.).

Teismas taip pat iš bylos duomenu nustate, kad E. T. išlaiko penkis mažamecius vaikus.

LR BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali už kiekviena nusikalstama veika paskirti švelnesne, negu istatymu numatyta, bausme ir tuo atveju, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatymu numatytos bausmes nebutu kam prižiureti.

Iš byloje esancio gimimo liudijimo išrašo Nr. 381 matyti, kad E. T. yra B. T. , gimusios (duomenys neskelbiami), motina, duomenu apie teva šiame dokumente nera (2 t. 23 b.l.). Gimimo liudijimo iraše Nr. (duomenys neskelbiami) pažymeta, kad E. T. yra motina O. T. , gimusio (duomenys neskelbiami), tevu nurodytas tulas N. T. (2 t. 24 b.l.). Gimimo liudijimo išraše Nr. (duomenys neskelbiami) parašyta, kad E. T. yra motina R. T. , gimusios (duomenys neskelbiami), tevu nurodytas tulas A. T. (2 t. 25 b.l.). Iš gimimo liudijimo išrašo Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad E. T. yra motina A. T. , gimusio (duomenys neskelbiami), tevu nurodytas velgi N. T. (2 t. 26 b.l.). Gimimo liudijimo išraše Nr. (duomenys neskelbiami) parašyta, kad S. T. , gimusios (duomenys neskelbiami), motina yra E. T. , tevas N. T. (2 t. 27 b.l.). Iš bylos duomenu žinoma, kad keturiu vaiku tevas buvo N. M. .

Jonavos rajono savivaldybes administracijos (duomenys neskelbiami) seniunijos charakteristikoje nurodyta, kad E. T. augina penkis vaikus (2 t. 22 b.l.). Liudytoja V. M. , socialinio darbo organizatore, parode, kad vaikai buvo prižiureti ir dabar prižiurimi nuteistosios, ji juos myli, nebuvo jokio reikalo atimti motinystes teisiu, vaikai lanko darželi (2 t. 67 b.l.). Tai leidžia daryti išvada, kad nuteistajai E. T. vienai išlaikanciai penkis mažamecius vaikus, iš kuriu vyriausiajam 9 metai, o jauniausiajam 1 metai 10 menesiu, del paskirtos nuosprendžiu laisves atemimo bausmes, nera kam ju prižiureti.

Teiseju kolegija, vertindama šio konkretaus nusikaltimo pobudi, atsižvelgdama i istatymo ginamas vertybes, žalingu pasekmiu turini, kaltes forma, penkiu mažameciu vaiku interesus, vadovaudamasi teisine samone, šiuo konkreciu atveju prieina prie išvados, jog siekiant, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir butu pasiekti bausmes tikslai, nuteistajai E. T. taikytinas LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., paskiriant švelnesne bausmes ruši, negu numatyta BK 129 str. 1 d. už padaryta nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas paskirtos bausmes dalyje (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.), kadangi nepritaikius BK 62 str., neteisingai paskirta bausme.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina teismo pripažinta sunkinancia atsakomybe, kad E. T. nusikalstama veika padare apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turejo itakos nustatomos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Tokia teismo išvada neatitinka bylos aplinkybiu.

Nuteistoji E. T. niekada neparode, kad jos girtumas turejo itakos nusikaltimui padaryti. Ji nuosekliai tvirtino, kad nusikaltimo padarymui itakos turejo netinkamas sugyventinio elgesys jos atžvilgiu - fizinio smurto naudojimas. Jos parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G-363/04(02), kurioje nurodyta, kad E. T. buvo padaryta veido sumušimas, pasireiškes kraujosruvomis kairiajame skruoste, kaires akies viršutiniame voke, kaireje galvos puseje ties spenine atauga bei dešinio peties užpakaliniame paviršiuje (1 t. 137-138 b.l.). Teismas pripažino lengvinancia nuteistosios atsakomybe aplinkybe tai, kad ji nusikalstama veika padare del fizines prievartos, kuri buvo naudojama jos atžvilgiu (2 t. 77 b.l.).

Teismo psichiatrines psichologines ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbiami) išvadoje pažymeta, kad pas E. T. stebimas lengvas psichinis atsilikimas ir emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas, pasireiškiantis psichikos sutrikimais, kaip intelektualinis nepilnavertiškumas protinio defekto lygyje 1Q65, emociju-valios nebrandumas (padidintas sužadinimas, konfliktiškumas, afektyvumas, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant i pasekmes, savikontroles stoka, emocinis nestabilumas ir nepakankama impulsu kontrole, gresmingo elgesio protrukiai). Nusikaltimo padarymo metu ji ribotai suvoke daromos veikos pavojinguma ir ribotai galejo valdyti savo veiksmus (2 t. 16 b.l.). Nei šiame ekspertizes akte, nei specialisto apklausoje teisme nepasisakyta, kad E. T. girtumas turejo itakos nusikaltimo padarymui. Iš teismo ekspertes psichiatres J. R. apklausos teisiamajame posedyje matyti, kad nusikaltimo padaryma itakojo namu situacija ir protinis atsilikimas (2 t. 72 b.l.).

Iš bylos duomenu matyti, kad namu situacija nebuvo normali.

Liudytoja V. M. parode, kad šeima buvo nedarniu šeimu saraše, nors girdejo, kad E. T. megstanti išgerti, pati jos girtos neužtiko. Dažnai mate ja sumušta, su melynemis veide. Pasinaudodamas jos patiklumu, sugyventinis ja išnaudodavo (1 t. 85 b.l., 2 t. 67 b.l.).

Liudytojas P. T. parode, kad jo dukteri E. T. mušdavo N. M. . Dažnai ja matydavo sumušta.

Liudytoja V. T. parode, kad N. M. buvo umaus budo, matydavo sumušta dukra, už tai bardavo N. M. , jis pažadedavo daugiau nesimušti, bet pažado netesedavo, vaikai sakydavo, kad tetis muša mama.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir del netinkamai išsprestos nuteistosios E. T. atsakomybe sunkinancios aplinkybes (LR BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendi pakeisti:

E. T. , nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., 48 str. 3 d. 3 p., paskirti bausme - laisves apribojima dvejiems metams, ipareigojant nuteistaja E. T. per ta laikotarpi be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo pripažinta sunkinancia atsakomybe aplinkybe, kad E. T. nusikalstama veika padare apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.