Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2021 m. kovo 12 d. apie 23.27 val. adresu, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti bei karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, laikotarpiu artimai kontaktavo keturių asmenų grupėje skirtingų ūkių, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

Į teismo posėdį R. V. neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką R. V. buvo informuota tinkamai, pasirašytinai (b. l. 16). Administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka (b. l. 16). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ji nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad R. V. yra informuota apie teismo posėdį, į jį neatvyko, todėl nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Vyr. patrulio A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 11 d. apie 23.08 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivi sesuo konfliktuoja. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas V. T., kuris paaiškino, kad sesuo su draugais namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir kėlė triukšmą, garsiai klausėsi muzikos. Paprašius nustoti triukšmauti, į tai nebuvo reaguojama. Moteris kaip vėliau paaiškėjo – R. V., buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Pareikalavus prisistatyti, moteris atsisakė. Moteris buvo įspėta, kad jai neprisistačius bus sulaikoma, tačiau R. V. ir toliau ignoravo pareigūnų reikalavimą prisistatyti. Pareikalavus moters prieiti prie tarnybinio automobilio, ji atsisakė, nurodydama, kad eina namo, su pareigūnais niekur neis. Kelis kartus pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio, moteris nepakluso – nepriėjo ir savo duomenų nepateikė (b. l. 2).

Vyr. patrulio E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pareigūnai, kurie paaiškino, kad bute yra moteris, kuri neprisistatė, pažeidinėjo karantino taisykles, nevykdė teisėtų reikalavimų. Atėjus prie buto, buvo išvesta moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nesugebėjo stabiliai paeiti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vedant moterį prie automobilio ji muistėsi. Atėjus prie tarnybinio automobilio, moteris buvo pasodinta į sulaikytų asmenų skirtą patalpą. Ji pradėjo trankytis, daužyti rankomis sienas, todėl buvo uždėti antrankiai (b. l. 3).

Vyr. patrulio E. K. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos įvyki aplinkybės kaip ir vyr. patrulio A. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. kovo 11 d. registruotas įvykis – pranešėjo neblaivi sesuo konfliktuoja. Pranešė brolis (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šio pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1, kuriuo uždrausta daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus: 2.1.8.1.1. dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose; 2.1.8.1.2. dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus atvirose erdvėse; 2.1.8.1.3. neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; 2.1.8.1.4. šio nutarimo 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus. Todėl nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t. y. užkrėtė juos COVID-19 ar ne, be to, pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu, pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. kaltė, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, visiškai įrodyta.

Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį atsakomybė kyla už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo. Vadovaujantis minėtu Nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. galioja karantino režimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienas iš policijos uždavinių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, pagal 5 punktą – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog R. V. kaltė dėl šio nusižengimo taip pat visiškai įrodyta, kadangi ji nepakluso policijos pareigūnų ne kartą išreikštiems teisėtiems reikalavimams.

Dėl skirtinų nuobaudų

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga bei su valdymo tvarka, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje neteista, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis bausta už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 11-12). R. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 16), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, ji padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. V. skirtinos ANK 45 straipsnio 4 dalies, 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini sankcijos ribose, t. y. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti nuobaudą, jos dydį nustatant minimalų, o už ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti nuobaudą, kurios dydis artimas minimaliam baudos dydžiui. Teismo vertinimu, būtent tokios nuobaudos padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnyje. Nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 506 straipsnio 4¹ dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

R. V. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai penkių šimtų eurų (500 EUR) dydžio baudą.

R. V. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir skirti jam dviejų šimtų keturiasdešimties eurų (240 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – penkių šimtų eurų (500 EUR) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129405581.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.