Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.V. atstovei advokatei Tatjanai Borek, nukentėjusiajai I.V., vertėjai Dainai Bžeskienei, 2007 m. lapkričio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.V. skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto 3–ojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog K.V. 2007 m. rugpjūčio 29 d. nedavė savo žmonai I.V. raktų nuo bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Šiais veiksmais K.V. neleido žmonai I.V. laisvai patekti į butą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokiais savo veiksmais K.V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K.V., tinkamai informuotas apie bylos laiką ir vietą (b.l. 29), į teismo posėdį neatvyko.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Tatjana Borek prašo skundą, jame nurodytais motyvais, patenkinti.

Institucija apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai (b.l. 29). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarant esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, vykdymą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Taigi siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, jo kaltė turi būti įrodyta.

K.V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas už tai, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, nedavė savo žmonai I.V. raktų nuo bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, taip neleisdamas žmonai I.V. laisvai patekti į butą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta faktinę aplinkybę – raktų nedavimo nuo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto nukentėjusiajai. K.V. skundą grindžia būtinosios ginties sąlygų padaryto pažeidimo metu egzistavimu nurodydamas, jog tokiu būdu siekė apginti bute esantį savo nekilnojamąjį turtą, nes skyrybų procese vyksta ginčas ne tik dėl buto, tačiau ir dėl turto padalijimo.

ATPK 18 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi kitokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis yra susijusi su tam tikromis sąlygomis: kėsinimosi pavojingumu, akivaizdumu ir realumu. Akivaizdus yra toks kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba sukėlė realią žalos atsiradimo grėsmę. Realus kėsinimasis yra tokia veika, kuri egzistuoja objektyviai, o ne besiginančioje vaizduotėje ir pasireiškia aktyviu veiksmu. Būtinoji gintis galima tik gresiant tokiai žalai, kuri pašalinama duodant atkirtį užpuolikui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo padarytas būtinosios ginties būklėje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovės argumentai leidžia daryti išvadą, jog veiksmai grindžiami būtinuoju reikalingumu. Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Ji nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi, būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo manyti, kad gręsia pavojus bute esančiam kilnojamajam turtui, priklausančiam K.V. (pavojaus neišvengiamumas). Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių pavojaus grėsmę minėtam turtui. Pažymėtina, jog būtina atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą žalą nukentėjusiajai ir kartu su ja gyvenančiai nepilnametei dukrai. Savo neteisėtais veiksmais K.V. akivaizdžiai padarė didesnę žalą nei išvengtoji žala, be to neatsižvelgė į vaiko interesus (siekimas išvengti didesnės nei padaryta žalos). Akivaizdu, kad K.V. neveikė būtinojo reikalingumo būklėje.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Rašytine bylos medžiaga – ieškiniu (b.l. 17-19), priešieškiniu (b.l. 11-13), dubliku (b.l. 35-37), tripliku (b.l. 38-41), atsiliepimu (b.l. 42-44), išvada dėl preliminarios turto vertės (b.l. 16) bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise K.V. ir I.V. Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms K.V. ir I.V. laikytini turto bendrasavininkai. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl santuokos tarp K.V. ir I.V. nutraukimo pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį (b.l. 17-19), siekiant išspręsti klausimą ir dėl turto pasidalijimo, tačiau pažymėtina, jog civiline tvarka spręstini ginčai nėra kliūtis teisės normą pažeidusiam asmeniui taikyti administracinę atsakomybę.

K.V. kaltė, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu dėl padaryto pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 24-25), teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios I.V. paaiškinimu (b.l. 56-57 bei kita rašytine bylos medžiaga. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad K.V. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, neleido žmonai I.V. laisvai patekti į butą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įrodymui.

Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Veika pagal ATPK 188 straipsnį kvalifikuota teisingai. Tačiau, skiriant nuobaudą, pažeistos ATPK 30 straipsnyje nustatytos bendrosios nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklės bei ATPK 30² straipsnyje numatytos baudos skyrimo taisyklės. ATPK 188 straipnsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta maksimali griežtesnė sankcijoje numatyta nuobauda – 200 litų bauda, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Įvertinus pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, nenustačius atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, skirtinas sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos – baudos vidurkis.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms nutarimas keistinas, skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. nutarimą, kuriuo K.V. pagal ATPK 188 straipsnį paskirta 200 litų bauda, pakeisti, paskiriant K.V. 100 (vieno šimto) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.