Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-1486-466/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2-1486-466/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12616-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
J. A. Z., J. Z.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
R. Z., AB DNB bankas, UAB „Statico“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1486-466/2012Teisminio proceso Nr 2-01-3-12616-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 35.4, 73.1, 73.2.5,1, 116.1, (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovui R. Z., atsakovo atstovei I. G., trečiojo asmens atstovui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. A. Z. ir J. Z. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys R. Z., AB DNB bankas, UAB „Statico“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9 800 Lt draudimo išmoką lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pagal draudimo sutartį ir Gyventojų turto draudimo taisykles Nr (duomenys neskelbtini) išmokėti draudimo išmoką. Pagal draudimo sutartį nuo gaisro, gamtinių jėgų, vagystės, vandens ir kitų sutartyje nurodytų įvykių buvo apdraustas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Ūkiniai pastatai buvo apdrausti 10 000 Lt suma.

Draudimo sutarties sudarymas buvo viena iš sąlygų gauti kreditą AB DnB Nord (dabar DNB) banke, kurį R. Z. bankui grąžino ir 2010-12-16 buvo išregistruota hipoteka gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams.

2010-12-27 trečiasis asmuo R. Z. pastebėjo, kad nėra minėtų apdraustų ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovams. Tą pačią dieną, t.y. 2010-12-27 ieškovai pardavė dalį žemės sklypo, su ūkiniais pastatais, kurie galimai dingo turto pardavimo dieną. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau jis buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Ieškovai (jų atstovas) atskleidė atsakovui visas esmines aplinkybes, susijusias su draudžiamu objektu, iš karto pranešė apie įvykį paaiškėjus, jog dingo keli ūkiniai pastatai. Ieškovai neįsipareigojo gerinti pastatų būklę. Pareiga nustatyti padarytą nuostolį teko pačiam atsakovui, o remtis 2007-04-15 vertinimo ataskaita nėra pagrindo (b.l.2-10,100-105).

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovai nenurodė jokio konkretaus įvykio, kuris galėtų būti pripažintas draudžiamuoju. Ieškovai bei draudėjas nepateikė atsakovui reikiamos informacijos apie apdraustą turtą bei įvykį. Pastatų dingimo dieną, atsakovo teigimu, draudimo sutartis buvo nustojusi galioti, nes pasikeitė pastatų savininkas. Atsakovas, kaip draudikas nedalyvavo sudarant draudimo sutartį, o ji buvo sudaryta per AB DnB Nord banko vadybininkę,todėl esant draudžiamų objektų nuvertėjimui daugiau kaip 70 procentų, juos apdraudžiant turėjo būti ieškovo atstovo sutikimas. Atsakovo teigimu, ieškovai negali reikalauti nuostolių atlyginimo atkuriamąja verte, nes dingę pastatai buvo gerokai nusidėvėję, be to ieškovai, pardavę pastatus dar gavo naudą (b.l.48-59,150-156).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog draudimo išmoka būtų išmokėta ieškovams, jeigu bus nustatytas tam pagrindas (b.l.138,139).

Trečiasis asmuo UAB „Statico“ atsiliepime nurodė, jog 2010-12-27 d. 16²⁰ val. nupirko iš ieškovų 1885/5800 dalis žemės sklypo su ūkiniu pastatu, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetu, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutarties iki šiol neįregistravo VĮ „Registrų centras“. Prieš pat sutarties sudarymą trečiajam asmeniui paaiškėjo, kad perkamame sklype nėra ūkinio patato ir tualeto. Pirkėjas suprato, kad perkami pastatai yra menkaverčiai ir derybose dėl sutarties kainos pastatai jokia verte nebuvo įkainoti, nes perkamo objekto kainą iš esmės sudarė žemės sklypo kaina, o pastatai buvo įkainoti dėl mokesčių ir buhalterinės apskaitos reikalavimų. Dingusių pastatų būkle ar jų likučiais pirkėjas nesidomėjo (b.l.182,183).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo R. Z. 2007-06-13 sudarė su atsakovu Gyventojų turto savanoriško draudimo sutartį, pagal kurią 23 000 Lt suma buvo apdrausti ieškovams priklausantys gyvenamasis namas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), ir 10 000 Lt suma ūkiniai pastatai, unikalūs Nr (duomenys neskelbtini), Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 11,12). Turto draudimo sutartis buvo viena iš sąlygų gauti kreditą iš AB DnB Nord banko.

Trečiasis asmuo R. Z. 2010-12-27 pastebėjo, kad nėra ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr (duomenys neskelbtini), Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr (duomenys neskelbtini). Apie tai jis pranešė atsakovui bei su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą (b.l.17,18). Pagal R. Z. pareiškimą 2010-12-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės 2011-03-18 nutarimu buvo sustabdytas nenustačius asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką (b.l.120, 121). Atsakovas 2011-04-14 raštu informavo ieškovų atstovą, kad atsakovas neturi pagrindo mokėti draudimo išmoką (b.l 23,24).

Remiantis LR draudimo įstatymo 2 str. 27 p. draudžiamasis įvykis, tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ gyventojų turto draudimo taisyklių Nr (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės) 8.1 p. numato, kad draudimo išmoka mokama už apdraustą turtą, kuris sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl draudimo liudijime ar jo prieduose įvardintų vieno ar kelių žemiau nurodytų draudiminių įvykių. Pagal Taisyklių 1.17 p. draudžiamasis įvykis, tai staigus ir netikėtas atsitikimas, numatytas draudimo sutartyje, kuriam atsitikus draudėjas (naudos gavėjas) įgyja teisę į draudimo išmoką. Gyventojų turto draudimo liudijime Nr (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudiminiu įvykiu laikomas ugnies, gamtinių jėgų, vandens sukeltas nekilnojamojo turto sugadinimas ar sunaikinimas arba dėl vagystės ar kitų sutartyje nurodytų įvykių turto sugadinimas ar praradimas. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr (duomenys neskelbtini) 8.1.1 – 8.1.4 p. labiau detalizuoti gamtinių jėgų sukelti atvejai, o 8.1.3 c) p. numatė vandalizmo atvejį.

Ieškovų atstovas su pareiškimu dėl pastatų dingimo į policiją kreipėsi 2010-12-27. Ikiteisminis tyrimas pagal R. Z. pareiškimą buvo pradėtas 2010-12-29. Iš esmės pagal R. Z. žodžius 2011-03-18 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad du mediniai ūkiniai pastatai ir lauko tualetas buvo pavogti laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2010-12-27 d. 13 val. 30 min. (b.l.17, 120, 121). Pagal nustatytas aplinkybes pastatų dingimo laikotarpis yra apie 3 metai, t.y. pakankamai ilgas ir neapibrėžtas jokia konkrečia data, todėl nėra pagrindo teigti, jog turtas buvo prarastas staiga ir nenumatytai dėl vagystės, t.y. laikyti įvykį draudžiamuoju. Sprendžiant iš nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą turinio nėra pagrindo pripažinti, kad apdraustas turtas buvo sunaikintas dėl vandalizmo, t.y. kad buvo vandalizmo įvykis, kuris galėtų būti priskirtas draudžiamajam.

Pažymėtina Taisyklių 9.1.2 p. nuostata, numatanti, kad nedraudimiu įvykiu laikomas turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, drėgmės, grybelio, pelėsio, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.), pastatų sėdimo ar skėtimosi. Nesant konkretaus vagystės ar vandalizmo atvejo nepaneigta, kad pastatai galėjo sugriūti dėl natūralių nusidėvėjimo procesų. Pagal prokuratūros informaciją statiniai galimai galėjo nugriūti 2008 m., nes buvo neprižiūrimi (b.l.120). R. Z. pripažino, kad ieškovai, jo tėvai, į sklypą niekada nebuvo atvykę, o jis pats lankėsi retai. Todėl laikytina, kad pačių draudėjų elgesys neatitiko rūpestingo šeimininko elgesio standartų. Taisyklių 2.5.5 p. numato, kad draudėjas privalo laikytis visų priešgaisrinės saugos, turto saugaus eksploatavimo ir saugojimo taisyklių, nuolat išlaikyti tvarkingoje būklėje pastatus, saugoti juos nuo konstrukcijų perkrovimo bei vykdyti kitus draudiko reikalavimus sumažinti draudiminę riziką, Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui per dvi paras, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Akivaizdu, kad ieškovams visiškai nerūpėjo pastatų būklė, dėl ko jiems priskirtina rizika savalaikio sužinojimo apie aplinkybes dėl galimo draudimo rizikos padidėjimo. Jei ieškovai būtų periodiškai tikrinę pastatų būklę, būtų bent kiek aiškesnės įvykio aplinkybės, galimai nustatyta labiausiai tikėtina pastatų dingimo priežastis (t.y., ar pastatai nugriuvo dėl natūralaus nusidėvėjimo, ar dėl pašalinių asmenų veiksmų ir pan.). Dėl atsakovo argumento, kad tiriant įvykį ieškovų atstovas negalėjo nurodyti tikslios pastatų buvimo vietos ieškovai teigė, kad jie nebuvo įsipareigoję tiksliai žinoti, kur sklype stovėjo pastatai. Tačiau tai teismui sudaro pagrindą abejoti pastatų realiu egzistavimu draudimo sutarties galiojimo metu. Atsakovas nurodė, jog draudimo sutartį sudarė trečiojo asmens AB DNB bankas pardavimų vadybininkė, kuriai buvo suteikti riboti įgaliojimai. Atsakovo atstovas tiesiogiai sudarant sutartį nedalyvavo, todėl nepaneigtas atsakovo teiginys, kad sudarant draudimo sutartį atsakovui nebuvo suteikta visa reikiama informacija apie draudžiamą turtą. Ieškovai teigė, kad apdraustame gyvenamajame pastate leido gyventi buvusios savininkės sūnui, tačiau, kaip minėta anksčiau, ieškovai visiškai nesilankė sklype, todėl nepaneigta tai, kad ir šis asmuo galėjo būti atsakingas dėl pastatų sugadinimo, sugriuvimo ar kt. sunaikinimo. Akivaizdu, kad tam asmeniui greičiausiai turėjo paaiškėti pastatų trūkumų atsiradimo aplinkybė, tačiau patiems ieškovams nerodant jokios iniciatyvos įvykio priežasčių išsiaiškinimo tikimybė gerokai sumažėjo. Ieškovai jokių pretenzijų jų sklype buvusiame name gyvenusiam asmeniui nepareiškė, tačiau pažymėtina Taisyklių 16.10 p. nuostata, kad išmokėtos draudimo išmokos ribose draudikui pereina reikalavimų teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus civilinės atsakomybės atvejus. Pagal Taisyklių 16.11 p. jeigu draudėjas atsisakė nuo savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą arba jeigu šios teisės negalima įgyvendinti dėl draudėjo kaltės, draudikas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti visą ar atitinkamą dalį draudimo išmokos ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką. Pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovų visiškas nesidomėjimas apdraustų statinių būkle, faktine padėtimi iki minimumo sumažino draudiko (atsakovo) galimybes kompensuoti nuostolius draudimo išmokos išmokėjimo atveju.

Ieškovų atstovas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad apie įvykį telefonu atsakovui pranešė 2010-12-27 d. 30 val. 34 min., o raštu – 2010-12-30 (b.l.18, 53, 60). 2010-12-27 d. 16 val. 20 min. sudaryta su UAB „Statico“ pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovai pardavė 1885/5800 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr (duomenys neskelbtini) (b.l. 106-112). Todėl teigtina, kad ieškovų atstovas apie pastatų dingimą atsakovui pranešė po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Minėtos sutarties VII skyriaus 1 p. nurodyta, kad pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktus nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento, ši sutartis kartu yra ir priėmimo ir perdavimo dokumentas, atskiras dokumentas dėl daiktų priėmimo ir perdavimo nepasirašomas (b.l. 110). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 str. 4 d. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurią nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. 2010-12-27 d. 16 val. 20 min. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Statico“ nuosavybės teisę įgijo nuo šios sutarties pasirašymo momento, todėl teigtina, jog apie įvykį draudikui (atsakovui) buvo pranešta po to, kai pasikeitė objekto savininkas, o taisyklių 4.3.2 p. numatyta, kad draudimo sutartis pasibaigia pasikeitus apdrausto objekto savininkui. Pažymėtina, kad 2010-12-27 pirkimo – pardavimo sutarties IX skyriaus 6 1 p. nurodyta, jog pirkėjas UAB „Statico“ turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus prieš pasirašant šią sutartį, jokių pretenzijų pardavėjams dėl jų kokybės neturi (b.l.111). Trečiojo asmens UAB „Statico“ atstovas patvirtino, kad nesidomėjo statiniais, esančiais perkamame sklype, jų būkle. Tai kelia dar didesnių abejonių dėl pastatų sugriuvimo (praradimo) momento, jų būklės (faktinio buvimo ar nebuvimo) draudimo sutarties galiojimo bei jos pasibaigimo momentu. Todėl laikytina, kad atsakovui apie įvykį paaiškėjo pasikeitus turto savininkui, t.y. pasibaigus draudimo sutarčiai, kas paneigia atsakovo pareigą mokėti draudimo išmoką. Laikytina, kad 2010-12-27 pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravimo viešajame registre faktas nesudaro pagrindo kitaip vertinti draudimo sutarties galiojimo aplinkybę, nes UAB „Statico“ šios sutarties VĮ „Registrų centras“ nepateikė iki šiol ir apdrausto turto savininko pasikeitimo faktu remiasi atsakovas, o ne ieškovai arba UAB „Statico“ siekia šią sutartį panaudoti prieš atsakovą.

LR draudimo įstatymo 2 str. 14 p. numato, kad draudimo interesas, tai nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudiminiam įvykiui. Pagal minėto įstatymo 76 str. 4d. nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Pripažintina, kad šalys buvo sudarę nuostolių, t.y. turto draudimo sutartį, todėl sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimą yra aktualus draudėjo patirtų nuostolių klausimas. Remiantis įstatymo 88 str. draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

Draudimo liudijime Nr (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad turtas nusidėvėjęs daugiau kaip 50 procentų laikomas apdraustu likutine verte ir apskaičiuojant nuostolį yra įvertinamas nusidėvėjimas, turto vertė nustatoma draudiminio įvykio dienai (b.l.11). Dėl apdrausto turto vertės pažymėtina, kad sudariusi draudimo sutartį trečiojo asmens AB DNB bankas pardavimų vadybininkė, esant apdraudžiamų statinių nusidėvėjimui daugiau kaip 70 procentų (b.l.61,62) jų apdraudimui turėjo gauti draudiko (atsakovo), kuris prisiima draudimo riziką, sutikimą. Prieš draudimo sutarties sudarymą UAB „Ober-Haus“ įvertino pagalbinio ūkio pastatus sąlyginėmis (simbolinėmis) sumomis po 1 000 Lt, vertinimo ataskaitoje nurodė, jog vertinami statiniai yra prastos būklės, išsamus jų aprašymas nepateikiamas, vertinime laikoma, kad nustatoma žemės sklypo vertė (b.l. 71,75). Pripažintina, kad pagal nustatytas aplinkybes draudimo suma viršija apdrausto turto vertę, o nesant galimybės nustatyti tikslios turto dingimo datos, negalima nustatyti turto vertės įvykio dieną bei išskaičiuoti turto nuvertėjimą. 2010-12-27 pirkimo – pardavimo sutarties III ir IV skyriuje nurodyta, kad UAB „Statico“ už statinius, kurių unikalūs Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr (duomenys neskelbtini), grynaisiais gavo 4 000 Lt (b.l.110), kas leidžia teigti, kad ieškovai gavo naudą už galimai neegzistuojančius statinius. Todėl, atsižvelgiant į LR draudimo įstatymo 76 str.4 d., 88 str., Taisyklių 1.44, 12.2 p. nuostatas pripažintina, kad ieškovai neįrodė ir nuostolių dydžio.

Remiantis CK 6.988 str. 4d. gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai. Pagal atsakovo Taisyklių 9.1.9 p. nedraudiminiais įvykiais laikomi bet kokie kiti įvykiai, kurie draudimo sutartyje neįvardinti kaip draudiminiai įvykiai. Todėl remiantis aplinkybių ir įrodymų visuma pripažintina, kad turto per neapibrėžtą (apie trejų metų) laikotarpį dingimas ieškovams per tą laiką visiškai nesidomint apdrausto turto egzistavimu ar būklę, nelaikytinas vienu iš draudiminiu įvykiu, numatytų Taisyklių II dalies 8 skyriuje. Pripažinus ieškovų nerūpestingumą apdrausto turto atžvilgiu, įvykiui paaiškėjus apdrausto turto savininko pasikeitimo dieną bei nesant įrodytam nuostolių dydžiui darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti ieškovų reikalaujamą draudimo išmoką. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

Atmetant ieškinį iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 str.,

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį atmesti.

Priteisti J. A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., a.k (duomenys neskelbtini), 36 Lt (po 18 Lt iš kiekvieno) pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas