Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovui advokatui Kęstučiui Žičkui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Martynai Lukauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), Vilnius) vadovo pareigas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokestinę nepriemoką ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2016 m. rugsėjo 2 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 137 576,06 eurų, iš jos: 1 718,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (nepriemoka susidarė nuo 2016 m. birželio 27 d. – 2016 m. rugpjūčio 25 d.), 9,55 eurų šio mokesčio delspinigių, 113 291,33 eurų pelno mokesčio (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. birželio 1 d.), 743,18 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovėje 2016 m. rugsėjo 13 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, kurį pabaigus 2016 m. spalio 10 d. buvo nustatyta, kad mokėdama darbo užmokesčius ir tiekėjams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o būtent 2016 m. birželio 1 d. UAM „Almeca“ išmokėta 7 300,24 eurų, UAB „Daistatus“ – 7 000 eurų, UAB „Ekovalitas“ – 4959,20 eurų, nors tuo metu Bendrovė turėjo 28,50 eurų mokestinę nepriemoką; 2016 m. birželio 3 d. UAB „Infes“ išmokėta 7 951,98 eurų, 2016 m. birželio 7 d. UAB „Megrame“ – 12 000 eurų, 2016 m. birželio 8 d. UAB „Ekovalitas“ – 10 000 eurų, 2016 m. birželio 9 d. UAB „Almeca“ – 10 000 eurų ir 2016 m. birželio 13 d. UAB „Dailesta“ – 4 953,40 eurų, nors nurodytomis išmokėjimų dienomis mokestinė nepriemoka buvo 203 164,50 eurų; taip pat 2016 m. birželio 14 d. išmokėtas darbo užmokestis R. S. 35,61 eurų, o 2016 m. birželio 14 d. darbo užmokestis S. P. – 973,68 eurų, nors nurodytomis dienomis mokestinė nepriemoka buvo 147 247,67 eurų. Be to, iš kasos atsakingam asmeniui S. P. 2016 m. liepos 11 d. buvo išmokėta 973,68 eurų atlyginimo, taip pat 2016 m. rugpjūčio 25 d. mokesčių sumokėjimui ir atlyginimui skirta 1474,67 eurų suma, nors nurodytomis dienomis Bendrovė buvo skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. P. savo kaltę pripažino bei nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesį didelis užsakovas jo vadovaujamai bendrovei buvo skolingas apie 400 000 eurų. Tuo metu įmonėje padėtis buvo sudėtinga, trūko apyvartinių lėšų. Jis pats vadovu tapo tik 2016 metų kovo mėnesį. Negavusi lėšų iš užsakovo, įmonė negalėjo padengti skolų VMI ir subrangovams. Subrangovai grasino įmonei, kad paliks objektus. Siekdamas rasti išeitį iš padėties bei stengdamasis, kad įmonės veikla nenutrūktų, jis dalį lėšų sumokėjo VMI ir agresyviausiems subrangovams. Šiuo metu įmonės sąskaitoje yra 14 000 eurų. Daugmaž tokia skola yra VMI. Tačiau sąskaita areštuota, laukia kada VMI automatiškai nuskaičiuos pinigus. Gailisi padaręs pažeidimą, tačiau tai padarė ne iš piktos valios, o stengdamasis suvaldyti situaciją ir stabilizuoti įmonės veiklą. Šiuo metu įmonė neturi didelių skolų tiekėjams. VMI įsiskolinimas padengtas. Prašo neskirti jam piniginės baudos, nes kai tapo įmonės direktoriumi, jau buvo nulemta, kad jis pažeis įstatymus, nes kitos išeities nebuvo. Stengdamasis, kad įmonė neprarastų savo reputacijos, jis pats dirbo po 16 valandų per dieną ir jam pavyko stabilizuoti situaciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje prašė atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį bei neskirti jam nuobaudos.

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir atsižvelgusi į tai, kad S. P. savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti jam ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, mažesnę, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Be S. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir kita bylos medžiaga:

- išrašu iš juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad S. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b.l. 7); išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad jo paskyrimo (išrinkimo) įmonės vadovu data – 2016 m. kovo 22 d;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d., nuo 2016 m. liepos 1 d. iki liepos 31 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., kuriuose atsispinti atsiskaitymai su tiekėjais (b.l. 9-11; 12-13; 14; 15);

- duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės valstybei (b.l. 16-21, 34-37);

- kasos knygos išrašais (b.l. 30-33);

- VMI 2016 m. spalio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 39-41).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje susidarius apyvartinių lėšų trūkumui, turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos, o būtent mokėjimai tiekėjams ir kitiems kreditoriams galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau byloje esantys ir aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko jau minėtus mokėjimus kitiems kreditoriams, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

Kaip jau minėta, pats administracinėn atsakomybėn trauktinas S. P. teismo posėdyje neneigė aplinkybės, jog turėdamas skolą VMI, jis atsiskaitė su kreditoriais, nes, jo teigimu, priešingu atveju nebūtų užtikrintas įmonės veiklos tęstinumas bei pakirsta šios įmonės reputacija. Šios nurodytos aplinkybės esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisė pažeidimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl S. P. pripažintinas kaltu padaręs šį pažeidimą.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1 448 iki 2 896 Eur.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas atitinka ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą, už kurį yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Kadangi ANK 120 straipsnyje numatytas baudos vidurkis yra daugiau nei dešimčia eurų didesnis nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas baudos vidurkis, darytina išvada, kad švelnesnė atsakomybė numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, todėl S. P. veika neperkvalifikuotina ir nagrinėtina pagal ATPK teiseną (ANK įsigaliojimo įstatymo 5 str. 4 d.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. P.– byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą taip pat atsižvelgiama į tai, kad S. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vadovauti tik nuo 2016 m. kovo mėnesio, jo vadovaujamos bendrovės apyvartinių lėšų trūkumas susidarė dėl to, kad kiti kreditoriai laiku neatsikaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiai dienai įmonė yra praktiškai atsiskaičiusi su VMI, t.y. jos sąskaitoje esančios areštuotos piniginės lėšos yra iš esmės tokio paties dydžio, kaip ir šiuo metu esantis įsiskolinimas VMI. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimai buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemti susidariusios situacijos. Savo ruožtu iš šių aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad S. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, aktyviai ir operatyviai bandė spręsti klausimus dėl mokesčių mokėjimo laiku. Todėl nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas S. P. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą S. P. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.