Kauno apylinkės teismo sprendimas

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009m. liepos 02 d. UAB „Rivaisa“ sudarė neterminuotą darbo sutartį su L. R., jį priimant į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas ir jam buvo nustatytas 1050 Lt darbo užmokestis (1t. b.l. 13). Tarp UAB „Rivaisa ir darbuotojo L. R. 2009-07-03 buvo sudaryta tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už perduotų jam piniginių ir materialinių vertybių išsaugojimą. (1t. b.l. 14). UAB „Rivaisa“ 2006-04-19 patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, kurių 60p. matyti, jog darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitą, prie kurios kiekvieno punkto turi būti išlaidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis buhalterinės apskaitos reikalavimus (2t. b.l. 157-170). Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad vairuotojas L. R. su minėtomis Taisyklėmis buvo supažindintas 2009-07-03 (2t. b.l. 153-154). Iš 2010m. gruodžio 6d., 2010m. gruodžio 16d. UAB „Rivaisa“ direktoriaus reikalavimų dėl L. R. pasiaiškinimų matyti, kad buvo reikalaujama L. R. atvykti į darbovietę ir pasiaiškinti dėl ko nuo 2010 m. lapkričio 10d. nevyksta į darbą ( 1t. b.l. 7,8). 2011m. sausio 17d. UAB „Rivaisa“ direktoriaus įsakymu L. R. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2011m. sausio 17d. pagal LR DK 136 str. 3d. 2p. ir LR DK 235 str. 2d. 9p. (1t. b.l. 63) Darbo sutartis su L. R. buvo nutraukta nuo 2011m. sausio 17d. remiantis LR DK 136 str. 3d. 2p. ir LR DK 235 str. 2d. 9p. (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (1t. b.l. 62). 2011m. sausio 18d. UAB „Rivaisa“ pranešimu patvirtinama, kad L. R. buvo pranešta apie jo atleidimą iš darbo (1t. b.l. 73). Iš 2010m. spalio 28d. įsakymo matyti, kad L. R. nuo 2010 -10-28 iki 2010-11-09 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (1t. b.l. 78). Iš 2009-09-04 UAB „Rivaisa“ direktoriaus įsakymo Nr. 0909/04-2 matyti, kad bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo vairuotojams buvo nustatyta, kad „grįžus iš komandiruotės vilkikų ir puspriekabių dokumentus privalo grąžinti direktoriaus pavaduotojui transportui arba transporto vadybininkei. Vairuotojams, nepristačiusiems ar išsivežusiems dokumentus, gali būti taikoma drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą. Grįžus iš komandiruotės privalo grąžinti į kasą nepanaudotą avanso likutį. Vairuotojams, negrąžinusiems nepanaudoto avanso, bus daromos išskaitos iš priskaičiuotų ir neišmokėtų dienpinigių (2t. b.l. 155-156). Iš supažindinimo su minėtu direktoriaus įsakymu sąrašo matyti, kad jo 21p. įrašytas L. R. ir yra jo parašas (2t. b.l. 156). Iš 2010-09-06 kasos išlaidų orderio Nr. 465 matyti, kad L. R. buvo išmokėtas 5000 Lt avansas į komandiruotę (1t. b.l. 9). Iš 2010-08-18 kasos išlaidų orderio Nr. 421 matyti, kad L. R. buvo išmokėtas 5000 Lt avansas į komandiruotę (1t. b.l. 10). 2011-04-07 UAB „Rivaisa“ pažyma patvirtina, kad 2010m. liepos-rugsėjo mėn. L. R. buvo išduoti avansai į komandiruotes ir L. R. nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal sekančius išlaidų orderius: 2010 07 14 Nr. 347 -2500 Lt., 2010 07 16 Nr. 353-2400 Lt., 2010 07 19 Nr. 365-600 Lt., 2010 08 18 Nr. 421-5000 Lt., 2010 09 06 Nr. 465-5000 Lt. Viso neatsiskaityta už 15 500 Lt (1t. b.l. 11). 2011m. sausio 17d. UAB „Rivaisa“ L. R. įsiskolinimo įmonei aktas patvirtina, kad komisija nustatė, jog L. R. įsiskolinimas įmonei yra 15 662,65 Lt. (1t. b.l. 64). Iš 2010m. lapkričio 22d. L. R. žmonos J. R. pateiktų dokumentų peržiūros akto matyti UAB „Rivaisa“ pateikti paskutinės L. R. komandiruotės kelionės išlaidų dokumentai (1t. b.l. 69). UAB „Rivaisa“ pažymos patvirtina L. R. 2009m. liepos mėn. -2010m. lapkričio mėn. L. R. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (1t. b.l. 70, 80, 2t. b.l. 29-30).UAB „Rivaisa“ pažyma patvirtina L. R. mėnesio priskaičiuotą darbo užmokestį ir vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį (2t. b.l. 28 ) Mokėjimų žiniaraščiai patvirtina L. R. 2009m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. (1t. b.l. 82-89, 93-114). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina L. R. dirbtą darbo laiką (1t. b.l. 115-133). Iš dienpinigių sąnaudų ir mokėtinų dienpinigių matyti L. R. laikotarpyje nuo 2009-07-03 iki 2011-01-17 priskaičiuoti dienpinigiai ( 1t. b.l. 134-135). UAB „Rivaisa“ direktoriaus įsakymai patvirtina L. R. siuntimą į komandiruotes 2009m. -2010m. (1t. b.l. 137, 140, 141,143, 145, 147, 148, 150, 151, 153, 154, 155,157, 158,159, 161,162, 164, 165, 167,168, 170, 171, 173, 174, 176, 177, 179, 180, 182, 183). Iš 2010-07-14 kasos išlaidų orderio Nr. 347 matyti, kad L. R. buvo išmokėtas 2500 Lt avansas į komandiruotę (2t. b.l. 150). Iš 2010-07-16 kasos išlaidų orderio Nr. 353 matyti, kad L. R. buvo išmokėtas 2400 Lt avansas į komandiruotę (2t. b.l. 150). Iš 2010-07-19 kasos išlaidų orderio Nr. 365 matyti, kad L. R. buvo išmokėtas 600 Lt avansas į komandiruotę (2t. b.l. 151). Avanso apyskaitos patvirtina 2010m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., 2011m. sausio mėn. L. R. išmokėtus avansus bei 2011-01-17 paskaičiuotą liekaną –L. R. skolą 15602,65 Lt (2t. b.l. 171-183).Iš 2009-07-27 kasos išlaidų orderio Nr. 227 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 3300 Lt dienpinigiai už 2009m. liepos mėn. (2t. b.l. 35 ). Iš 2009-11-25 kasos išlaidų orderio Nr. 340 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 9317 Lt dienpinigiai už 2009m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. komandiruotes (2t. b.l. 35). Iš 2009-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. 378 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 11 076 Lt dienpinigiai už 2009m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. komandiruotes. (2t. b.l. 36) Iš 2010-01-22 kasos išlaidų orderio Nr. 52 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 2820 Lt dienpinigiai už 2010m. sausio mėn. (2t. b.l. 36) Iš 2010-02-01 kasos išlaidų orderio Nr. 44 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 1130 Lt dienpinigiai už 2010m. sausio mėn. (2t. b.l. 37 ) Iš 2010-03-18 kasos išlaidų orderio Nr. 88 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 4800 Lt dienpinigiai už 2010m. vasario mėn. (2t. b.l. 37) Iš 2010-04-12 kasos išlaidų orderio Nr. 161 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 3355 Lt dienpinigiai už 2010m. kovo mėn. (2t. b.l. 38) Iš 2010-06-16 kasos išlaidų orderio Nr. 298 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 11490 Lt dienpinigiai už 2010m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. (2t. b.l. 38) Iš 2010-008-27 kasos išlaidų orderio Nr. 443 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 11769,75 Lt dienpinigiai už 2010m. liepos ir rugpjūčio mėn. (2t. b.l. 39) Iš 2010-10-05 kasos išlaidų orderio Nr. 521 matyti, kad L. R. buvo išmokėti 280 Lt dienpinigiai (2t. b.l. 39) Pažyma apie priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius patvirtina L. R. 2009m. liepos mėn. – 2010m. spalio mėn. išmokėtus dienpinigius. (2t. b.l. 31-32) Pažyma apie L. R. išmokėtą avansą į komandiruotes patvirtina, L. R. 2009m. liepos mėn. – 2010m. spalio mėn. išmokėtus avansus (2t. b.l. 33-34) Kasos išlaidų orderiai patvirtina avansų L. R. išmokėjimą (2t. b.l.40-50, 51-53, 54-56) Kelionės lapai vienkartinė krovinio vežimo sutartis, kvitai patvirtina L. R. automobilio krovinių pakrovimo ir judėjimo datas ir laikus (3t. b.l. 16-27).

Ieškovė ieškiniu iš atsakovo L. R. prašo priteisti 15 500 Lt žalos atlyginimo. Iš ieškovės atstovų paaiškinimo matyti, kad minėtos žalos susidarymą motyvavo tuo, kad atsakovas, parvykęs iš reisų, pavėluotai atsiskaitydavo už jam išmokėtus avansus, todėl L. R. nuo 2010 m. spalio 26d. nebevykstant į darbą ir nepateikus kvitų dėl komandiruotės išlaidų ir po kiek laiko jo sutuoktinei atnešus likusius L. R. dokumentus, jo atleidimo dienai, t.y. 2011-01-17 buvo paskaičiuota susidariusi atsakovo skola (iš jos išskaičius ieškovės atsakovui neišmokėtas ir mokėtinas su darbo santykiais susijusias išmokas) įmonei, kurią sudarė 15602,65 Lt.

Kaip jau buvo minėta tarp UAB „Rivaisa ir darbuotojo L. R. 2009-07-03 buvo sudaryta tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už perduotų jam piniginių ir materialinių vertybių išsaugojimą.

Tokiu būdu ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, su atsakovu buvo sudaryta individuali rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuri nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta ar sutarties šalių valia, susitarimu pakeista, panaikinta, todėl atsakovo materialinė atsakomybė ieškovei (darbdaviui) atsirado darbo santykių pagrindu ir todėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti taikytinos Darbo kodekso normos, t. y. XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ nuostatos – 245 str. ir 246 str., kuriuose nustatytas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir sąlygos, taip pat 255 str. 3 p. ir 256 str. 1 d., kuriuose nustatytos materialinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000). LR DK 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Vien sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. Pagal LR DK 246 str. nuostatas darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002, 2003-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003, 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.). Tik esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti.

Atsakovas L. R. prašė pripažinti ieškovės UAB „Rivaisa“ surašytus 2010-07-14 kasos išlaidų orderį Nr. 347, 2010-08-18 kasos išlaidų orderį Nr. 353, 2010-07-19 kasos išlaidų orderį Nr.365, 2010-08-18 kasos išlaidų orderį Nr.421, 2010-09-06 kasos išlaidų orderį Nr. 465 ir 2010-10-15 kasos išlaidų orderį Nr. 547 negaliojančiais, kurių pagrindu ieškovė įrodinėjo jai susidariusią žalą, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas pripažino, jog beveik ant visų orderių, išskyrus 2010-10-15 kasos išlaidų orderį Nr. 547, pasirašė bei gautą pinigų sumą žodžiais įrašė pats atsakovas, o orderyje Nr. 547 tik pasirašė pats L. R., atsižvelgiant į tai, kad minėtuose orderiuose įrašytos sumos atsispindi ir kituose ieškovės pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose, bei tai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog orderiai yra suklastoti ar tai, kad jis pasirašė ant tuščių orderių blankų, tačiau juose nurodyti pinigai jam nebuvo perduoti, daroma išvada, kad pagal visus minėtus kasos išlaidų orderius L. R. buvo išmokėti pinigai, todėl juos pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, todėl dėl šio reikalavimo atsakovo priešieškinis neįrodytas ir atmestinas.

Atsakovas L. R. patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 10 233,80 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Iš atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytų aplinkybių bei atsakovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad į šią sumą įtraukė 3633,80 Lt nesumokėtą darbo užmokestį bei 6600 Lt, nurodytus 2010-10-15 kasos išlaidų orderyje, atsakovas nurodydamas, kad minėta suma orderyje yra jam priklausantis darbo užmokestis, kurio jis nėra gavęs. Iš byloje esančio 2010-10-15 kasos išlaidų orderio matyti, kad jame nurodyta L. R. išduota 6600 Lt suma, kurios paskirtis „avansas į komandiruotę“. Atsakovas patvirtino, kad ant minėto kasos išlaidų orderio yra jo parašas, tik gauta pinigų suma žodžiais yra įrašyta ne jo. Atsakovas paaiškino, kad dažnai įmonėje buvo duodama pasirašyti ant tuščių orderių, todėl ir ant minėto orderio jis galėjo pasirašyti jam esant neužpildytam. Nurodytų aplinkybių atsakovas nepagrindė absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais. Iš byloje esančio 2010-10-15 UAB „Rivaisa“ direktoriaus įsakymo matyti, kad L. R. 2010m. spalio 18-26d. buvo siunčiamas vykti tarnybinę komandiruotę maršrutu „Lietuva-Lenkija-Italija-Lietuva“ (1t. b.l. 183). Iš 2011-01-17 avanso apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauktas 6600 Lt avansas į komandiruotę (2t. b.l. 183). Iš atsakovo L. R. paaiškinimo matyti, kad jis buvo išvykęs į minėtą komandiruotę. Tai įvertinus daroma išvada, kad 6600 Lt L. R. buvo išmokėta kaip avansas vykstant į 2010m. spalio 18-26d. tarnybinę komandiruotę, todėl atsakovo reikalavimas dėl 6600 Lt kaip darbo užmokesčio priteisimo niekuo nepagrįstas ir atmestinas.

Iš byloje esančių dviejų pažymų apie L. R. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad nuo 2009m. liepos mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. jam buvo priskaičiuota 17 250,28 Lt, o išmokėta 13 364, 03 Lt, o likę 1162,96 Lt buvo įskaityta kaip išmokėta pagal UAB „Rivaisa“ 2010-12-31 direktoriaus įsakymą, taip sumažinant L. R. skolą įmonei. Kad minėtas darbo užmokestis L. R. buvo išmokėtas patvirtinama byloje pateiktais mokėjimo žiniaraščiais, kuriuose yra L. R. parašai.

Atsakovas, grįsdamas savo reikalavimą dėl 3633,80 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, pateikė jo apskaičiavimo lentelę. Ją išanalizavus, matyti, kad jame yra nurodyti tam tikri neatitikimai su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio mate, kad jame nurodytos komandiruotės metu praleistos dienos pažymėtos raide K. Iš viso 2010m. spalio mėn. pagal įsakymus ir komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius L. R. praleido komandiruotėje 23 kalendorines dienas, o ne 24 kaip nurodė atsakovas. Per šias kalendorines dienas jis ilsėjosi 4 dienas, kurios žymimos KP. Siuntimas į komandiruotę įforminamas įsakymu, kuriame nurodomos ne darbo, o kalendorinės dienos, už kurias privaloma mokėti dienpinigius. Jei komandiruotė baigiasi ir prasideda kita komandiruotė tą pačią dieną, tai pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. l365 mokami dienpinigiai tos šalies, į kurią vykstama. Tarptautinių reisų vairuotojams yra taikomas vairavimo ir poilsio režimas, nustatytas reglamentu (EB) Nr.561/2006 AR AETR, kurio jie privalo laikytis. Tarnybinės komandiruotės metu taikomos visos darbo įstatymų nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo maksimalų darbo dienos/ savaitės ir minimalųjį paros ir savaitės laiką. Esant ilgalaikei komandiruotei, darbuotojui poilsio dienos suteikiamos bendra tvarka- darbuotojams, dirbantiems 5 darbo dienų per savaitę režimu, poilsio dienos suteikiamos tarnybinės komandiruotės metu. Pagal reglamento (EB) Nr.561/2006 8 str. 1 d. vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais, o minėto straipsnio 8 d. numatyta, kad jei vairuotojas taip nusprendžia, kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje. Iš ieškovės atstovo R. Vasiliausko paaiškinimų matyti, kad L. R. priskirtoje transporto priemonėje buvo įrengtos tinkamos patalpos ilsėjimuisi ir L. R. komandiruočių metu viešbučių paslaugomis nesinaudojo. Sutinkamai su LR DK 220 str. numato, jog darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, t.y. kad atlyginimas mokamas už faktiškai atidirbtas dienas. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Tai reiškia, kad komandiruotės metu yra mokamas darbo užmokestis tokia pat tvarka, kaip ir dirbant darbo vietoje. Jokie teisės aktai nenustato pareigos sumokėti darbo užmokestį už poilsio ir švenčių dienas, ką savo lentelėje nurodė atsakovas. Jei būdamas komandiruotėje darbuotojas poilsio dieną nedirbo (ilsėjosi), tuomet už tą dieną mokami tik dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų bei atstovų paaiškinimų L. R. atžvilgiu darbo užmokestis buvo skaičiuojamos teisingai.

Iš byloje esančių darbo užmokesčių mokėjimų žiniaraščių, L. R. paskutinis darbo užmokestis buvo sumokėtas už 2010m. rugsėjo mėn. Nuo 2010m. spalio 26d. L. R. nevykstant į darbą, jam nuo 2010-10-28 iki 2010-11-09 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (1t. b.l. 78). Kadangi atsakovas nuo 2010 m. spalio 26d. nebevyko į darbą, todėl jam priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 m. spalio mėn. bei atostoginiai už 2010 m. spalio-lapkričio mėn. bendroje 1157,54 Lt sumoje (atskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusius privalomus mokesčius (įmokas)) (1t. b.l. 80), bei skaičiavimo klaida už 2010 m. rugpjūčio mėn.-5,42 Lt, todėl L. R. buvo likę neišmokėta 1162,96 Lt. Iš 2010-12-31 UAB „Rivaisa“ direktoriaus įsakymo Nr. 1012/31-1 matyti, kad vyr. buhalterei buvo pavesta atlikti 1162,96 Lt išskaitą iš L. R. priskaityto atlyginimo-galutinio atsiskaitymo, kaip negrąžintą avanso dalį (1t. b.l. 61).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 45,64 Lt už kiekvieną pradelstą darbo dieną išmokėti darbo užmokestį, skaičiuojant nuo atleidimo dienos, t.y. 2011 m. sausio 17d. iki visiško atsiskaitymo.

Tik byloje išanalizavus surinktus įrodymus, padaryta išvada, kad ieškovė pažeidė LR DK 224 str. 2d. 1p. reikalavimus, todėl ieškovė L. R. yra neišmokėjusi 1162,96 Lt darbo užmokesčio. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, ieškovės atstovų vertinimu, jie atsakovo atleidimo dieną su juo buvo pilnai atsiskaitę, pats atsakovas yra žymiai daugiau skolingas ieškovei, be to ieškovės vadovas bei kiti darbuotojai dėjo pastangas, kad atsakovas atvyktų į darbovietę ir būtų suderinti pilno atsiskaitymo su juo bei žalos atlyginimo darbdaviui klausimai, tačiau atsakovas su darbdaviu nuo 2010 m. spalio 26d. daugiau nebendravo, tai rodo, kad nebuvo darbdavio piktybiškumo neatsiskaityti su atsakovu, tačiau iš surinktų įrodymų matyti, kad nebuvo ir darbuotojo kaltės dl ko su juo nebuvo laiku atsiskaityta, todėl daroma išvada, kad vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos priteisimas už visą laikotarpį nuo 2011m. sausio 17d. iki visiško atsiskaitymo su juo yra nepagrįstai didelis ir neadekvatus padaryto pažeidimo sunkumui bei būtų neproporcinga teisės pažeidimui sankcija, todėl daroma išvada, kad vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra tinkama ir atitinkanti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus sankcija (DK 141 str. 3 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Iš ieškovės atsakovui priteistina 1016,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Likusioje dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsikaityti laiką priteisimo ieškovo reikalavimas atmestinas.

Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį.

LR DK 136 str. 3 d. 2 p. numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). DK 235 str. 2 d. 9 p. numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).