- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-236-133-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-01231-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Regina Majauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M., M. M.
- Advokatai
- Vytautas Šilingas
- Kategorijos
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-133/2010
2010 m. kovo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Šilingui, nuteistajam M. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo
M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-09-24 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2010-01-20 dienos.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2009-11-02 iki 2009-11-04.
Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Kardomoji priemonė paskirta suėmimas ir M. M. suimtas teismo salėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2009-10-19 , apie 01.00 val., įsibrovė į A. A. M. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., ir slapta pagrobė svetimą turtą – A. A. M. priklausantį 4000 litų vertės automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam A.A. M. 4000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašė jam skirtą bausmę sušvelninti, kadangi paskirtoji bausmė yra per griežta. Nurodė, kad jis vagystę padarė, būdamas nepilnametis, laisvėje būdamas mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo M. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Baudžiamosios bylos medžiaga pagrįstai nustatyta, kad M. M. įsibrovė į A. A. M. priklausantį garažą ir pagrobė pastarojo automobilį Ford Fiesta 4000 Lt vertės. Jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: jo paties visišku prisipažinimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo parodymais. Šių įrodymų visetas duoda pagrindą teigti, kad M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalį.
Kaip matyti iš M. M. charakterizuojančių duomenų, nors M. M. yra jauno amžiaus, nepilnametis, tačiau anksčiau buvo keturis kartus teistas, nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalsta pakartotinai. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas tik neigiamai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir švelninti jos nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.