- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- TS-4-1201/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-16 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. V. K. paskirtos bausmės pradžia: 2019 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga: 2028 m. gegužės 14 d., 1/2 paskirtos bausmės atliko: 2023 m. lapkričio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos Nutarimu nuteistajam V. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir įpareigoti iš naujo apsvarstyti šį klausimą arba taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos Nutarime konstatuota, jog Nutarimo priėmimo metu jis nedirbo, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės. Jis oficialiai dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, sąžiningai vykdo savo darbines pareigas. Šias aplinkybes patvirtina arba gali patvirtinti darbdavio pažyma, darbo sutartis, mokėjimo dokumentai. Komisija nepagrįstai leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjimą panaudojo kaip argumentą atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Leidimo gyventi turėjimas nėra sąlyga, numatyta BVK 82 straipsnyje, todėl ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Nutarime nurodyta, kad nepakankamai vykdo civilinį ieškinį, tačiau nebuvo atsižvelgta į jo realias finansines galimybes. Nuteistojo mėnesio pajamos sudaro apie 300 Eur, todėl objektyviai negali mokėti didesnių sumų. Įstatymas nereikalauja visiško civilinio ieškinio įvykdymo kaip būtinos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą, tačiau reikalauja realių pastangų ir teisėto prievolių vykdymo, ką jis faktiškai ir daro. Skunde taip pat nurodoma, kad Komisija nepagrįstai nurodė tariamą alkoholio vartojimo riziką lygtinio paleidimo atveju. Visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nevartojo alkoholio, neturėjo nei vieno drausminio pažeidimo, susijusio su alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu. V. K. teigimu, nebuvo tinkamai įvertintas jo stabilus užimtumas, drausminių nuobaudų nebuvimas, bausmės atlikimo režimo laikymasis, žemas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis, reali pažanga resocializacijos procese. Komisijos Nutarimas grindžiamas formaliomis ir klaidingomis išvadomis, dėl ko buvo pažeisti teisingumo bei individualaus nuteistojo asmenybės vertinimo principai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7. Nuteistasis V. K. 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. lapkričio 14 d. Praėjus metams nuo bausmės atlikimo pradžios, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d., vertinant jo elgesį pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. spalio 26 d., 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. spalio 11 d., 2025 m. gegužės 23 d. ir 2025 m. gruodžio 16 d. vertinimų metu išliko ta pati – žema. Viso bausmės atlikimo laikotarpiu išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kad V. K. yra motyvuotas ir geba išlaikyti stabilias pozityvaus elgesio tendencijas gana ilgą laiką. Nuteistasis nuo 2023 m. birželio 29 d. bausmę atlikti buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą Pravieniškių 1-ajame kalėjime, 2024 m. birželio 19 d. atvyko į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą. V. K. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus (nuobaudos yra negaliojančios), dvylika kartų skatintas. Teismas mano, kad nuteistojo elgesio korekcijos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu pasižymėjo pozityviu elgesiu. Visgi teismas visiškai sutinka su Komisijos išvadomis netaikyti lygtinio paleidimo. Tai, kad Komisija priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą, nereiškia, kad priimtas Nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovaujasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.
8. Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, tai nėra vertinama kaip non bis in iden (dvigubo nubaudimo) principo pažeidimas. Aplinkybės, susijusios su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į asmens elgesį iki bausmės atlikimo. V. K. teigė, kad jaunystėje kartu su bendraamžiais buvo linkęs elgtis chuliganiškai, tačiau į teisėsaugos akiratį nepateko. Kalbant apie nusikalstamą veiką, už kurią jis šiuo metu atlieka bausmę – nužudymą, matyti, kad asmuo nusikalto būdamas 40 metų amžiaus, t. y. tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, kas reiškia, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai, o tai leidžia daryti išvadą apie kaltininko asmenybės pavojingumą. Nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai būdingas perdėtas smurto panaudojimas, žiaurumo elementai, jis nukentėjusiajam septynis kartus dūrė peiliu į įvairias kūno vietas. Pasitaikęs itin žiaurus nuteistojo elgesys rodo jo ūmų būdą, polinkį spręsti problemas fizine jėga, tokiu būdu kerštauti. Šiuo metu nuteistajam likusios neatliktos bausmės dalis siekia daugiau nei 2 metus ir 3 mėnesius. Šios aplinkybės suponuoja pareigą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu atveju nuteistojo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.
9. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gruodžio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3917 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) pripažinta, kad dėl kalbos barjero nuteistojo dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse galimybės bausmės atlikimo metu buvo ribotos, šiuo metu jis lanko lietuvių kalbos kursus, bando kalbėti lietuviškai. Asmens teigimu, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, turi laivų surinkėjo specialybę, bausmės atlikimo metu įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. Į Lietuvą nuteistasis atvyko darbo tikslais, tačiau oficialiai dirbo nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. ir nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2024 m. liepos 23 d., taigi jo darbo stažas Lietuvoje per bene penkerių metų laikotarpį siekia vos keturis mėnesius. Gyvenamosios vietos Lietuvoje V. K. neturi, teigė turintis gyvenamąją vietą gimtinėje – (duomenys neskelbtini), į kurią norėtų sugrįžti. Jis pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju būtų priimamas gyventi į savitarpio pagalbos grupės bendruomenės nario suteikiamą gyvenamąjį būstą, vis tik teismui nėra aišku, ar šios gyvenamosios vietos perspektyva būtų ilgalaikė. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su sutuoktine (gyvena (duomenys neskelbtini)), vaikais (gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), motina, broliu, buvo reguliariai lankomas pasimatymų metu. Nors iš aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo požiūris į darbinę veiklą ilgą laiką buvo neigiamas ir jis nesukaupė rimtesnės darbo patirties, nors turėjo galimybę tai sėkmingai daryti. V. K. yra atsisakęs dirbti kalėjimo administracijos siūlomą darbą, motyvuodamas tuo, kad gaunamas atlyginimas būtų per mažas; 2024 metų pabaigoje sutiko būti įdarbintas kalėjimo darbininko pareigose, tačiau 2025 m. sausio 20 d. prašė būti atleistas iš pareigų; nuo 2025 m. birželio 3 d. dirba pagalbiniu darbininku. Šie duomenys rodo, kad V. K. tik paskutiniu metu pradėjo dėti pastangas darbiniam užimtumui ir patirčiai kaupti, kas nepatvirtina jo stiprios ilgalaikės motyvacijos integruotis į darbo rinką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl objektyvių aplinkybių – leidimo gyventi Lietuvoje neturėjimo – jo oficialios įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra ribotos, tai atitinkamai reiškia ir galimus realius finansinius sunkumus laisvėje. Sutiktina su nuteistuoju, kad BVK 82 straipsnis, kuriame nustatyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai, nenumato leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje turėjimo kaip vienos iš lygtinio paleidimo instituto taikymo sąlygų, tokio reikalavimo nenumato ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, reglamentuojantis probuojamųjų teisinę padėtį, visgi konkrečiu atveju tai turi pakankamai didelę reikšmę, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo V. K., nes lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti stoka gali būti veiksnys, skatinsiantis jų ieškoti nusikalstamais būdais, tai gali ženkliai apsunkinti asmens integracijos procesą. Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, kas yra glaudžiai susiję su asmens darbine veikla.
10. Nagrinėjamu atveju finansinis stabilumas yra ypač svarbus, nes Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2025 m. gegužės 9 d. duomenimis, V. K. šiuo metu turi 43 273,06 Eur skolą, 3 879,67 Eur išskaičiuoti iš trečiųjų šalių, 13,20 Eur išskaičiuota ir darbinės veiklos, 2025 m. gruodžio 4 d. nuteistasis savarankiškai atliko mokėjimą už nusikaltimu padarytą žalą – 20 Eur. Tai rodo, kad įsiskolinimų dengimui nuteistasis nededa jokių savarankiškų pastangų, t. y. jis realiai nesuvokia savo atsakomybės už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir nesistengia jos minimalizuoti. Skunde nuteistasis teigia objektyviai negalintis dengti turimus įsiskolinimus, nes jo gaunamos pajamos siekia tik apie 300 Eur. Teismas sutinka, jog nuteistiesiems mokami atlyginimai nėra dideli, vis dėlto laisvės atėmimo vietos įstaigose jie neturi tiek daug būtinų išlaidų, įvairios paslaugos jiems yra suteikiamos nemokamai. Įvertinus aplinkybę, kad bausmę V. K. atlieka nuo 2019 m. gegužės 14 d., jis turėjo realias galimybes užsiimti darbine veikla ir net iš nedidelio atlyginimo per ilgą laikotarpį padengti žymiai didesnę dalį turimų įsiskolinimų. Teismo vertinimu, šiuo atveju savanoriškam finansinių įsipareigojimų vykdymui trukdo ne tiek nedidelis darbo užmokestis, kiek ydingos V. K. nuostatos bei mąstysena, kas neleidžia tikėtis, jog būdamas laisvėje jis susitvarkys su turimais finansiniais sunkumais, ypač įvertinus nutarties 9 punkte aptartus įsidarbinimo sunkumus.
11. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl V. K. įtakos, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais V. K. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – smurtinio elgesio istorija ir ilgesnė nei 4 metai laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų; laisvėje laisvalaikio praleidimo formos sudarė sąlygas asocialiai elgsenai; piktnaudžiavimo alkoholiu istorija (atkryčio rizika, struktūruotoje aplinkoje suvaldoma); neturi galimybės oficialiai dirbti (struktūruotoje aplinkoje suvaldoma). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, siekius, tikslus. Šiuo metu V. K. nustatyti dinaminiai kriminogeniniai ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Nors bausmės atlikimo metu stebima aukšta motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius, tačiau šis rizikos veiksnys vis dar išlieka aktualus, kas reiškia, kad bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvuotas, todėl negalima visiškai atmesti atkryčio rizikos ateityje. Nusikalstama veika taip pat padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, gali būti padidintos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė užsiėmimus, susijusius būtent su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija, dalyvavo ir psichologo konsultacijose, tai rodo pozityvius rezultatus – nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius mažėja, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepastebėti alkoholinių gėrimų vartojimo atvejai. Visgi kol kas tai nėra pakankama, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pripažintina, kad Komisija pagrįstai rekomendavo V. K. tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis, kadangi tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiuo metu yra suvaldomi tik struktūruotoje aplinkoje. Teigiama nuteistojo elgesio korekcija tik patvirtina, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi ir ateityje gali būti pasiekti lygtinio paleidimo taikymui reikiami rezultatai.
12. Pastebėtina, kad pastaruoju metu nuteistasis stengiasi pasikeisti, valdyti kriminogenines sritis ir šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga vyksta, tačiau vis dar turi būti toliau įgyvendinama. Nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl jam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jis gebės valdyti rizikingus dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip padidinant galimybes prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą. Nagrinėjamu negalima daryti neabejotinos išvados, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, V. K. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo. Komisijos Nutarimas atsisakyti taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-16 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.