Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui ir grasino jį nužudyti, o būtent:

jis, 2024 m. birželio 4 d., apie 12.50 val., buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su tėvu G. K. metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė jam už kaklo ir smaugė, sakydamas, kad jį užmuš, po ko sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, po ko visu kūno svoriu užsilipo ant gulinčio nukentėjusiojo bei abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė, sakydamas, kad užmuš, taip grasindamas nužudyti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti bei tokiais veiksmais sukėlė G. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad įvykio dieną jam buvo epilepsijos priepuolis, taip pat buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Galėjo viskas įvykti taip, kaip yra nurodyta kaltinime. Neatsimena įvykio detalių. Šiuo metu su tėvu sutaria puikiai, kartu gyvena ir jokių konfliktų nebūna, taip pat visiškai nevartoja alkoholio. Tėvo atsiprašė dėl savo veiksmų, juos vertina blogai. Tėvas jam atleido.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikalstamų veikų, kurios neprisikirtinos labai sunkiems nusikaltimams, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis I. K. kaltės visiškai nepripažino ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta tik dėl to, kad visiškai nieko iš įtarime aprašytos dienos įvykių jis neprisimena. Nuo gimimo turi cerebrinį paralyžių ir epilepsiją. Yra pripažintas neįgaliu, darbingas tik 40 procentų. Priklausomybių alkoholiui ar narkotikams neturi, negydytas priklausomybės ligų centruose. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas vieną kartą – po šio įvykio buvo patalpintas į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Dėl kokių priežasčių – paaiškinti negali, mano, kad dėl to, jog buvo girtas. Įvykio dieną buvo namuose, įtarime nurodytu adresu. Namuose taip pat buvo jo tėvas G. K. Jo tėvas yra po insulto, trijų kambarių bute gyvena dviese. Nurodė, kad tą dieną buvo šiek tiek išgėręs, berods butelį vyno. Jautėsi esantis apsvaigęs nuo alkoholio. Daugiau nieko papasakoti negali, nes neprisimena absoliučiai nieko (b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis I. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, apie įtarime nurodytas įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali, nes neprisimena. Įvykio dieną buvo išgėręs butelį vyno, tačiau nesijautė esantis neblaivus. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar įvykio dieną vartojo kokius nors vaistus, atsakė, kad praėjus kažkiek laiko po vyno išgėrimo, išgėrė tabletę raminamųjų, kurie skirta lengvesniam užmigimui. Taip pat nurodė, kad vaistus išgėrė jau po vykusio žodinio konflikto su tėvu. Apie įvykio aplinkybes gali papasakoti tik tiek, kad tarp jų su tėvu buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio priežasčių šiuo metu nurodyti negali, nes jų neprisimena. Taip pat neprisimena, kad būtų atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus prieš savo tėvą. Nori nurodyti, kad jo tėvas yra po dviejų insultų, būtent po antrojo jis dažnai tampa piktas arba liūdnas, dėl šios priežasties tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Po šio įvykio alkoholio nevartoja visai, geria jam paskirtus vaistus nuo epilepsijos, prižiūri tėvą ir rūpinasi juo (b. l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. K. nurodė, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 12.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir neblaivaus jo sūnaus I. K., kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, nes sūnus apie 12.50 val. grįžo eilinį kartą neblaivus namo (pajuto alkoholio kvapą iš burnos) ir stvėrė jam už gerklės bandydamas smaugti. Jis (G. K.) išsilaisvino, po ko I. K. jam kairės rankos kumščiu sudavė į veido sritį ir pataikė į nosį, po ko jis (G. K.) parkrito ant grindų prie virtuvės kambario, o jam parkritus sūnus užlipo ant jo ir pradėjo smaugti, užspaudė kvėpavimo takus rankos dilbiu. Jo (G. K.) sūnėnas turėjo atvažiuoti jį aplankyti, sūnėnas atvažiavo kaip tik tuo metu, kai sūnus jį pradėjo smaugti, atėjęs ir pamatęs, kas vyksta, iškart patraukė sūnų ir pakėlė jį (G. K.), kadangi pats atsikelti negali, nes nuo 2018 metų turi neterminuotą invalidumą po dviejų jį ištikusių insultų. Sūnus išėjo į savo kambarį ir laukė, kol atvažiuos policija. Sūnus taip pat turi invalidumą – serga epilepsija, cerebraliniu paralyžiumi, turi psichikos sutrikimų. Sūnus prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, paskutinį kartą įvykis buvo 2023 metais, tačiau jie susitaikė, jis jam atleido. Atvažiavus policijai ir GMP brigadai, apžiūrėjo jį (nukentėjusįjį) ir paaiškino, kad rimtų sužalojimų nėra, tad gali gydytis ambulatoriškai. Apžiūrėję sūnų ir jo psichinę būklę, jie nusivežė sūnų į RVUL ir po to pristatė į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Jis mano, kad sūnus turi rimtų psichikos sutrikimų ir prašo, kad jam būtų paskirtas priverstinis gydymas. Taip pat policijos pareigūnams pateikė 2015 m. kovo 19 d. pažymos kopiją, kuria jam jau buvo nustatyti psichikos sutrikimai. Teikti civilinį ieškinį atsisakė (b. l. 1-13).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis G. K. nurodė, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 12.50 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose matė, kad jo sūnus I. K. yra suirzęs, toks jis paprastai būna tada, kai jam prasideda epilepsijos priepuoliai. Sūnus yra neįgalus nuo vaikystės. Žinodamas, kad jis toks yra, dažnai stengiasi jo neišprovokuoti. Įvykio dieną sūnus buvo tualete, į tualetą norėjo užeiti ir jis, tačiau sūnus jam to padaryti specialiai neleido. Natūralu, kad kažką jam papriekaištavo, to užteko, kad išprovokuoti jo pyktį. Konflikto pradžia buvo virtuvėje, kai jis stovėjo prie praustuvės. Sūnus priėjo prie jo ir suėmęs už kaklo pargriovė ant grindų. Kadangi pats yra po insulto, sunkiai vaikšto ir stovi, todėl jį pargriauti jam nebuvo sudėtinga. Po to, kai pargriuvo, sūnus daugiau nieko nedarė, t. y. nemušė ir nesmaugė. Kadangi po insulto jo kairė pusė yra paralyžiuota, niekaip negalėjo savarankiškai atsistoti. Tuo pat metu į butą užėjo jo sūnėnas, kuris pamatęs jį gulintį ant grindų, pačiupo I. K. už rūbų ir įstūmė jį į jo kambarį. Sūnėnas jam padėjo atsistoti, o po to jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policininkams, jie sūnų išvežė į psichiatrinę ligoninę, kur gydė apie savaitę laiko. Po įvykio į medikus nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismo medicinos ekspertus, sužalojimai jam nebuvo padaryti. Fizinis skausmas sukeltas taip pat nebuvo, nenorėjo jokios policijos kvietimo, kadangi žino, koks yra jo sūnus. Civilinio ieškinio jo atžvilgiu tikrai nereikš. I. K. nėra blogas žmogus, nėra agresyvus, jo agresija prasideda tada, kai jam prasideda epilepsijos priepuolis. Po šio įvykio taip pat buvo priepuolis, buvo kviesti medikai. Sūnus vartoja vaistus nuo epilepsijos, todėl jo elgesys yra kardinaliai susitvarkęs. Ne kartą yra bute nukritęs apsvaigus galvai, sūnus jam visada padeda atsikelti. Nenori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas, kadangi jiems abiem reikia laikytis vienas kito (b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis G. K. nurodė, kad sutinka atsakyti į tyrėjos jam užduodamus klausimus. Į klausimą, kokiu būdu įvykio dieną jam buvo sužalota nosis, t. y. nubrozdinta nosies kuprelė, atsakė, kad neprisimena, bet berods tuo metu, kai sūnus jį pastvėrė už kaklo ir sviedė, o jis neišlaikęs pusiausvyros, nes yra sunkiai vaikštantis, krito virtuvės ir koridoriaus tarpduryje. Tuo metu nosies sritimi ir galėjo trenktis į paviršius, galbūt į plintusą. Sūnus sakė, kad užmuš jį, tai girdėdamas jam atsakė, kad geriau užmušk, bet tik nekankink. Tai suprato kaip realų grasinimą jo atžvilgiu. Šiuo metu sūnus I. K. juo labai rūpinasi, vartoja vaistus nuo epilepsijos, nevartoja alkoholio, jis neturi jam kokių pretenzijų (b. l. 56-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad G. K. yra jo dėdė, o I. K. yra jo pusbrolis. Abu turintys invalidumą. Žino, kad pusbrolis yra vartojantis alkoholį, vartoja jį gan dažnai. Kadangi abu jo giminaičiai gyvena kartu ir abu turintys invalidumą, jis apie 4 kartus per savaitę atvažiuoja juos aplankyti. 2024 m. birželio 4 d., apie 12.50 val., važiavo jų aplankyti. Atvažiavęs pastebėjo, kad buto durys yra atrakintos, todėl užėjo į butą ir iškart pastebėjo, kad abu jo giminaičiai guli ant grindų šalia virtuvės ir I. K. smaugia jo dėdę (G. K.). Iškart puolė atitraukti pusbrolį nuo dėdės ir išvedė jį į jo kambarį. Iškart pastebėjo, kad pusbrolis yra neblaivus, suprato tai iš sklindančio kvapo bei jo elgesio. Po to iškart nuėjo padėti dėdei atsistoti ir pasodino jį virtuvėje, nuvalė bėgantį iš nosies kraują ir dėdė jam papasakojo, kas atsitiko. Po kiek laiko jis nusprendė iškviesti policiją, nes bijojo dėl dėdės gyvybės ir sveikatos, kadangi pusbrolio veiksmai yra nenuspėjami. Per tą laiką, kol atvažiavo policija ir medikai, I. K. labai rėkavo, buvo agresyvus ir apie 15 kartų išeidavo iš savo kambario mėgindamas išprovokuoti konfliktą, tačiau jis to neleido padaryt ir vengė to. Atvykę medikai apžiūrėjo dėdę, rimtų sužalojimų nenustatė ir paliko gydytis jį ambulatoriškai. Apžiūrėję pusbrolį ir patikrinę jo psichinę būklę, jie jį išsivežė į gydymo įstaigą. Žino, kad tai yra ne pirmas kartas, kad ir anksčiau jis yra smurtavęs prieš dėdę. Taip pat mano, kad I. K. turi psichikos sutrikimų, dėl kurių jis turi būti priverstinai gydomas (b. l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialisto pareigose. 2024 m. birželio 4 d. dirbo kartu su to paties skyriaus specialistu Š. Ž. Apie 12.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją sūnus smaugia tėvą, labai agresyvus, neblaivus, galimai sutriko psichika. Apie įvykį pranešė giminaitis. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad jo dėdę, turintį negalią, sumušė jo sūnus. Detaliau pranešėjas paaiškino, kad užėjęs į butą pamatė ant grindų gulintį savo dėdę, o ant jo dėdės sūnų, kuris suėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, prieš smaugimo veiksmą spirdamas koja pargriovė ant grindų. Taip pat pranešėjas nurodė, kad dėdės sūnus yra viename iš buto kambarių. Į įvykio vietą taip pat buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo senyvo amžiaus žmogų, tačiau jam atsisakius medicininės pagalbos, į ligoninę nevežė. Ant nukentėjusio asmens nosies kuprelės buvo matomas nubrozdinimas. Bendraujant su nukentėjusiu asmeniu jis nurodė, kad sūnus atėjo prie jo ir iškart suėmęs rankomis jam už kaklo smaugė. Smaugdamas sakė, kad jį, t. y. tėvą, užmuš. Po šio smaugimo veiksmo pargriovė ant grindų ir tęsė smaugimo veiksmą, sakydamas, kad tėvą užmuš. Vizualiai ant vyro kairės rankos alkūnės matėsi patinimas. Nukentėjęs asmuo buvo akivaizdžiai susijaudinęs, pasakodamas įvykio aplinkybes graudinosi. Greitosios pagalbos medikai į Lazdynų ligoninę nutarė pristatyti įtariamąjį psichiatro konsultacijai, kadangi jo bendravimas ir elgesys kėlė įtarimų dėl jo psichinės būklės, po ko, kiek prisimena, įtariamasis buvo pristatytas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar įtariamajam buvo tikrintas blaivumas, atsakė, kad ne, tačiau bendraujant su juo iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas. Taip pat nukentėjęs asmuo jiems nurodė, kad sūnus periodiškai vartoja alkoholinius gėrimus, t. y. geria degtinę (b. l. 66-69). Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir šio policijos pareigūno 2024 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 34).

Iš 2024 m. birželio 4 d. pareiškėjo G. K. pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 12.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir neblaivaus jo sūnaus I. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. K. sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį (pataikė į nosį), pargriovė pareiškėją ant grindų ir pradėjo smaugti, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 1-13).

Iš 2024 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. 89TPK-227/2024 nustatyta, kad I. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra netikslinga (b. l. 100).

Iš 2024 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta nukentėjusiojo G. K. asmens apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 40-44).

Iš 2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 71-72).

Iš 2024 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta policijos pareigūno A. J. kūno kameros „BODY“ apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 74-80).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas I. K., nors kaltės nepripažino, tačiau paaiškino, jog jis tiesiog neprisimena nagrinėjamo įvykio. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad galėjo atlikti kaltinime nurodys veiksmus savo tėvo atžvilgiu, tačiau tiksliai aplinkybių neatsimena, kadangi buvo vartojęs alkoholio, serga epilepsija. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo teisme išreikštu prisipažinimu, juo labiau, kad jo parodymus ir jo kaltę dėl pareikšto kaltinimo patvirtina ir kiti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. K. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku, bute, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sūnaus I. K., sūnus užpuolė jį, trenkė į veido sritį, nugriovė ir pradėjo smaugti grasindamas nužudyti, o jam (nukentėjusiajam) šie grasinimai pasirodė realūs. Kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus partvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. S. parodymai, apie tai, kad jam įėjus į butą, kuriame gyvena G. K. su I. K., pamatė kaip I. K. pargriovęs dėdę ant žemės jį smaugia. Iš baudžiamojoje byloje esančio Bendrojo pagalbos centro kvietimo garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, jog būtent tokias aplinkybes – t. y. jog kaltinamasis smaugė nukentėjusįjį šis liudytojas nurodė, ir kviesdamas pagalbą nukentėjusiajam. Taip pat I. K. kaltę patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio liudytojo policijos pareigūno A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ant nukentėjusiojo veido buvo matomi sužalojimai, pats nukentėjusysis jiems (pareigūnams) nurodė, kad fizinį smurtą naudojo jo sūnus, šiuos minėto liudytojo parodymus patvirtina ir į bylą pateiktas mobilios kūno „body“ kameros vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuoti tiek pirminiai nukentėjusiojo parodymai, tiek ir matyti nukentėjusiojo sužalojimai – įbrėžimai ant nosies, rankos patinimai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, matyti, kad kaltinamajam I. K. pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiajam G. K. sukelto fizinio skausmo bei grasinimo nužudyti pasitvirtino pilnai – būtent I. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo fizinį smurtą šeimos nario – tėvo atžvilgiu, taip šiam sukeldamas fizinį skausmą, bei grasino jį nužudyti. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atsižvelgiant į jo fizinę būseną ir kaltinamojo jo atžvilgiu atliekamus smaugimo veiksmus – tokie pastarojo grasinimai jam atrodė realūs. Taigi, iš to, kas aptarta, teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, kurios tarpusavy sudaro idealiąją sutaptį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo gynėja pateikė nukentėjusiojo pasirašytą raštą, jog jis su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, todėl jam pretenzijų neturi (b. l. 181). Pažymėtina, jog byloje paties nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo metu apklausti nepavyko – nukentėjusysis, nors ir būdamas informuotas apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavo jame ir nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta. Visgi, teismo vertinimu, toks nukentėjusiojo nedalyvavimas procese buvo nulemtas tiek jo sveikatos būklės, tiek ir amžiaus, o jo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, tiek atvykstant fiziškai į teismą, tiek ir prisijungiant į nuotolinį posėdį buvo objektyviai apsunkintos. Teismo įsitikinimą, kad kaltinamojo gynėjos teismui pateiktame nukentėjusiojo pasirašytame rašte yra išreikšta tikroji jo valia, sudaro tiek minėto rašto turinys, tiek ir viso proceso metu nukentėjusiojo reikšta pozicija, jog jis nenori ir nepageidauja, kad procesas jo sūnaus atžvilgiu būtų tęsiamas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad sūnus juo rūpinasi, dėl ko sūnui jis jokių pretenzijų neturi.

Kaltinamasis I. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas). Padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 88-89), administracine tvarka baustas už mažareikšmius nusižengimus (važiavimas viešuoju transportu, nepateikus bilieto) paskirtas baudas susimokantis, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas (b. l. 90-93). Anksčiau I. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o nagrinėjama nusikalstama veika buvo veikiau atsitiktinė, o ne sistemingo jo teisei priešingo elgesio rezultatas. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytas nusikalstamas veikas, jų įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju I. K. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vienas kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. K. (I. K.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vieną kompaktinį diską, saugomą voke, prisegtame prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti I. K., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. K., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.