- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- A-438-1457-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V.B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
rašytinio proceso, apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.B. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 20-TE-57 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui V.B“.
Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda - papeikimas, paskirtas nesilaikant Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies ir Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, nes tarnybinė nuobauda paskirta negavus Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo. Profesinė sąjunga 2008 m. kovo 13 d. nutarimu atsisakė duoti sutikimą, jis buvo apskųstas teismui. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu nutarimas buvo panaikintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 5 d., tačiau skundžiamas įsakymas priimtas 2008 m. spalio 21 d., nesant Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.
Atsakovas paaiškino, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Skirti tarnybinės nuobaudos negalima, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nutarimą, kuriuo profesinė sąjunga nepritarė dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tarnybinius pažeidimus buvo padaręs 2007 m. rugpjūčio 24 d. ir 2007 m. spalio 25 d., bei galėjo pasibaigti nuobaudos skyrimo terminas, pareiškėjui 2008 m. spalio 21 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda priimant skundžiamą įsakymą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netekino.
Teismas konstatavo, jog ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrinio pažeidimo. Pareiškėjas neginčijo tarnybinio nusižengimo faktinių aplinkybių bei tai, kad padarė tarnybinį nusižengimą. Bylos duomenis patvirtino, kad pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-57 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui V.B.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neįsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimui, kuriuo buvo panaikintas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 26 punkte. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (toliau – Apibendrinimas) pažymėta, kad nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta (Apibendrinimo VI skyriaus Valstybės tarnautojų atsakomybė 2.2.5.1. punktas, psl. 68).
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės pareiškėjui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 ir 127 straipsniuose numatyta, kad neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta neįsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinusiam profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, įtvirtintą Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punkte, t. y. paskyrė tarnybinę nuobaudą, nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti ir profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinančio įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Įvertinęs tai, kad pareiškėjas neskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo, panaikinusio profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą, taip pat neginčijo tarnybinio nusižengimo faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatytas nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas iš esmės neįtakojo pareiškėjo teisių, taip pat atsakovo išvados pagrįstumo ir teisėtumo dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų, pareiškėjo prašymas netenkintinas ir skundžiamas įsakymas nenaikintinas. Be to, teismas pažymėjo, jog nepagrįsti atsakovo argumentai dėl to, kad paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą vėliau, po to, kai būtų įsiteisėjąs Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimas, būtų pasibaigę Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai tarnybinei nuobaudai skirti. Visų pirma, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui. Teismo nuomone, atsakovui buvo privalu vadovautis minėtomis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tačiau pareiškėjas neginčijo, kad padarė tarnybinį nusižengimą, taip pat neginčijo pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių, todėl teismas nesiėmė vertinti atsakovo išvados dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pagrįstumo
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V.B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas skirti tarnybinę nuobaudą turėjo teisę tik gavęs profesinės sąjungos sutikimą arba įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimui. Tačiau nei profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, nei teismo įsigaliojusio sprendimo atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, neturėjo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, į šias aplinkybes faktiškai neatsižvelgė.
2. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam nepalankų sprendimą, taip pat nesiaiškino ir nenagrinėjo inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas (2008 m. kovo 13 d. nutarimas) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V.B. nėra grindžiamas pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, jo atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose, todėl darbdavys turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą ir be profesinės sąjungos sutikimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas jam nepalankų sprendimą, nesiaiškino ir nenagrinėjo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių aplinkybių pagrįstai, kadangi pareiškėjo 2008 m. spalio 27 d. skundo dalykas buvo siejamas su kitais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-57 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui V.B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Pareiškėjas, reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą grindžia tuo, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta negavus Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo, nes profesinei sąjungai 2008 m. kovo 13 d. atsisakius duoti sutikimą dėl jo patraukimo atsakomybėn, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas profesinės sąjungos sprendimas, įsiteisėjo tik 2008 m. lapkričio 5 d., t. y., po to kai buvo priimtas (2008 m. spalio 21 d.) ginčijamas įsakymas.
Teisinius santykius dėl tarnybinis atsakomybės vidaus tarnybos pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos renkamo organo nariai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.“
Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, kuri taip pat nustato, jog profesinės sąjungos renkamojo organo nariams <...> „skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.“
Be to, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.“
Teismų praktikoje aiškinant šias teisės normas laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir vidaus tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose (nagrinėjamos bylos atveju – Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d.; 44 str. 3 d.) įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga šią teisę (duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-355/2007).
Tai lemia, kad minėtos garantijos pobūdis ir paskirtis, apsprendžia ir pareiškėjo įstatymais ginamų subjektinių teisių ribas, t. y., profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas, yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu buvo pripažinta, jog pareiškėjo patraukimas drausminėn atsakomybėn nėra susijęs su pareiškėjo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje (ABTĮ 58 str. 2 d.). Kadangi šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir galioja, todėl aptariama pareiškėjo subjektinė teisė – nebūti diskriminuojamam ir persekiojamam dėl narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje, traukiant jį drausminėn atsakomybėn, nėra pažeidžiama.
Šiuo atveju ginčijamo įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo priėmimas, neįsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimui, gali būti vertinamas tik kaip atsakovo padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, kuris, byloje nagrinėjamu atveju, nėra susijęs su pareiškėjo įstatymais ginamų subjektinių teisių pažeidimu.
Pareiškėjas kitų teisinių argumentų dėl ginčijamo įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo nenurodo.
Byloje kitų pažeidimų, kurie patvirtintų ginčijamo įsakymo nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V.B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.