Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2245-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-08-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1111-1033/2021Nutartis · 2021-10-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
e1-2245-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22145-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2245-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22145-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais, – 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto (automobilio) konfiskavimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2021 m. liepos 4 d. apie 20.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu dešine koja vieną kartą spyrė žmonai J. M. į pilvo sritį, t. y. tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 20.30 val. atvažiavo namo, buvo išgėręs alkoholio, nes buvo su draugais prie ežero, kur vartojo alkoholį. Namuose buvo žmona J. M. kartu su savo motina V. V.. Žmona iš karto pradėjo priekaištauti, kad jis girtas, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu pasakė žmonai, kad išeina iš namų gyventi pas savo motiną, po ko nustūmė žmoną į šoną ir nuėjo į savo kambarį susirinkti daiktų. Jau išeidinėjo iš namų su savo daiktais, kai žmona koridoriuje sustojo jam ant kelio ir toliau barėsi ant jo, tada iš pykčio spyrė (nes rankos buvo užimtos) žmonai koja, pataikė į pilvą ir išėjo iš namų. Dėl sukelto konflikto ir dėl žmonai sukelto fizinio skausmo labai gailisi. Po konflikto su žmona bendravo tik telefonu, nes gyvena pas savo motiną. Žinojo, kad turi atvykti į apklausą, tačiau po įvykio kelias dienas vartojo alkoholį ir vykti į policijos komisariatą nesiruošė (b. l. 48-51).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 20.40 val., būnant namuose, atėjo neblaivus jos vyras G. M., kurio neketino įsileisti į namus, nes vyras būdamas neblaivus visada būna agresyvus ir bando prieš ją kelti ranką. Taip pat ji turi dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), kurios tuo metu nebuvo, bet kuri turėjo greit grįžti, o dukra labai bijo jos vyro, kai būna neblaivus. Pasakė vyrui, kad neblaivaus neįsileis į namus, tada vyras atsakė, kad pasiims daiktus ir išeis ir tuo momentu ją pastūmė į šoną bei nuėjo pasiimti savo daiktų. Vyras pasiėmė savo daiktus ir, išeidamas koridoriuje, vadindamas ją įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais spyrė dešine koja į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Papildomai parodė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų. Nurodo, kad tuo metu namuose buvo ir konfliktą matė jos mama V. V.. Taip pat nurodė, kad į medicinos ekspertus nesikreipė, nes jokių žymių po smūgio neliko, po įvykio su vyriu nesimatė bendravo tik telefonu, artimiausiu metu ruošiasi skyryboms, nes nebenori su juo gyventi. Civilinio ieškinio vyrui nereikš, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 11, 21-24).

Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 20.30 val. buvo namuose, kai žentas G. M. grįžo namo išgėręs. Kadangi žentas išgėręs būna labai agresyvus, dukra nenorėjo jo įsileisti. Tačiau žentas dukrą nustūmė į šoną ir pasakė, kad susirinks daiktus ir išeis iš namų. Kai žentas susirinko daiktus, koridoriuje priėjo prie dukros ir jie vėl susibarė, tada pamatė, kad barnio metu žentas iš pykčio koja (rankos buvo užimtos) spyrė dukrai į pilvą. Ji labai išsigando, kad dukra bus sužalota ir pradėjo verkti bei prašyti žento nustoti konfliktuoti. Po šio konflikto žentas daugiau nesirodė, kiek žino jis gyvena pas savo motiną (b. l. 26-29).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie 2021 m. liepos 4 d. įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), duomenys, kad neblaivus G. M. panaudojo fizinį smurtą prieš žmoną J. M.. Taip pat užfiksuota papildoma informacija apie patikrinimą (b. l. 5-7).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2021 m. liepos 4 d. iš J. M. buvo priimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-16).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 3 vaizdo įrašai iš atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Pirmame vaizdo įraše pavadinimu 2021_0704_210238_, 2021-07-04, laikas 21:02:38, trukmė 05.07 min., matyti, kaip prie namo privažiavę policijos pareigūnai išlipa, juos pasitinka nukentėjusioji J. M., visi užeina į namą. J. M. pasakoja apie senus įvykius, apie tai, kad jos vyras G. M. atvažiavo šiandien girtas, nuo 01.32 min. J. M. sako: „aš jam pasakiau, aš tavęs neįleisiu, tu esi girtas, o jis mane visokiais anokiais žodžiais, užlipo į antrą aukštą, pasiėmė savo daiktus, net nemačiau, ką jis paėmė, o aš stovėjau čia, ir jis man taip prie durų, taip va su koją į pilvą….“, ir parodė kaip vyras spyrė. Po to sako, kad jos dukra konflikto nematė, medikų jai nereikia, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. 03.00 min. pareigūnė kreipiasi į šalia esančią kitą moterį – V. V.: „o jus konfliktą matėt?“, V. V. atsako, kad taip. Po ko J. M. sako, kad vyras išėjo pas savo mamą (nurodo adresą). Pasako savo ir vyro asmens duomenis, telefono numerį. Antrame vaizdo įraše pavadinimu 2021_0704_210739_011_, 2021-07-04, laikas 21:07:39, trukmė 02.05 min., matoma, kaip policijos pareigūnai toliau bendrauja su J. M. name, ieško vyro asmens dokumentų, neranda. J. M. pasakoja apie senus įvykius, šalia esanti V. V. verkia, sako, kad čia yra jos mama, pasakoja, kad pergyvena dėl dukros. Trečiame vaizdo įraše pavadinimu 2021_0704_221111, 2021-07-04, laikas 22:11:11, trukmė 01.23 min., matosi kaip pareigūnai bendrauja su moterimi (G. M. motina), kuri yra už tvoros ir sako: “G., tai gi jis čia negyvena…“, pareigūnė sako: „prisiregistruotas čionai…“, moteris atsako: “priregistruotas, bet negyvena, gyvena gi pas gražuolę...karalienę…“, pasakoja, apie G. žmoną, po to sako, kad G. buvo išvažiavęs iš darbovietės prie ežero, po ko pareigūnai išvažiuoja (b. l. 30-33).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, kad G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. M. ir liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio registracijos duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, taip pat paties kaltinamojo G. M. prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušė savo šeimos narį (sutuoktinę) ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Nors G. M. nebuvo nustatytas girtumas, nes tą dieną jis nebuvo įvykio vietoje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nukentėjusioji J. M., tiek liudytoja V. V. nurodė, o ir pats kaltinamasis G. M. neneigė, kad tą dieną vartojo alkoholį, todėl teismas daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu G. M. buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

G. M. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 76-81).

Nukentėjusioji J. M. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81).

Skirdamas bausmę G. M., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą), veikos padarymo aplinkybes (vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į pilvą, buvo sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų reiškinių neliko, žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus už analogiško pobūdžio nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs, pakartotinai smurtavo prieš savo sutuoktinę, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (visi trys nusikaltimai padaryti esant neblaiviam), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka du kartus, viena bauda sumokėta, nuobaudos galioja), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant vidutinį tokios bausmės dydį (BK 48 straipsnis), paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes anksčiau paskirtos bausmės – viešieji darbai ir bauda, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

G. M. padarė pakartotinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. liepos 12 d. 15.00 val. iki 2021 m. liepos 13 d. 11.45 val. (b. l. 44, 55), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su nukentėjusiąja J. M..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su nukentėjusiąja J. M..

Į bausmę įskaityti G. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 12 d. 15.00 val. iki 2021 m. liepos 13 d. 11.45 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. M., kad:

1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas