Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. P-507 (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, KAM) pareiškėjai vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėja skunde nurodė, kad Įsakymu jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono (toliau – ir VBPLB) vado plk. ltn. R. B. patvirtinta 2017 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-5 (toliau – ir Išvada). Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 11.50 val. iki 12.55 val. pareiškėja kartu su gr. Ž. Ž. tarnybiniu automobiliu MB, v/n (duomenys neskelbtini), buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) miestelį. Pareiškėja neginčijo išvykimo į (duomenys neskelbtini) miestelį fakto, bet nesutiko su už, pareiškėjos vertinimu, mažareikšmį ir jokių teisinių pasekmių nesukėlusį išvykimą paskirta tokia griežta ir karių drausmės pažeidimui neadekvačia drausmine nuobauda. Nurodė, kad atliekant tarnybinį tyrimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai bei netinkamai kvalifikuotas karių drausmės pažeidimas. Tarnybinio tyrimo metu turėjo būti nustatyta: ar pareiškėjos veiksmuose, tai yra išvykstant 2016 m. lapkričio 27 d. į (duomenys neskelbtini) miestelį, yra karių drausmės pažeidimo sudėtis; jei veiksmuose yra karių drausmės pažeidimo sudėtis, tai pagal kokį Lietuvos kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Drausmės statutas), straipsnį karių drausmės pažeidimas turi būti kvalifikuojamas; ar teisingai ir proporcingai padarytam karių drausmės pažeidimui parinkta ir skirta drausminė nuobauda; ar atliekant tarnybinį tyrimą buvo laikomasi statuto reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasišalinta iš tarnybos vietos. Ji tik trumpam pietų pertraukos metu išvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį. Išvyka truko apie vieną valandą. Po to ji grįžo į pratybų teritoriją. Apie išvyką buvo informuotas srž. V. L., kuris davė leidimą išvykti. Dėl išvykos pareiškėja jokios asmeninės ar turtinės naudos negavo. Ji tik gr. Ž. Ž. prašymu vairavo automobilį. Kokiu reikalu į (duomenys neskelbtini) miestelį vyko gr. Ž. Ž., jai nebuvo žinoma. Kadangi tik vairavo automobilį, pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindinio piktnaudžiavimo tarnyba kvalifikuojančio požymio – asmeninės naudos, o tai reiškia, kad drausmės pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai ir atsižvelgiant į tai neteisėtai ir nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda.Pareiškėja pripažino, kad tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau pažymėjo, kad tai darydama neabejojo, jog elgiasi teisėtai, aukštesnio vado leidimu, todėl manė, kad skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra per griežta ir neadekvati padarytam karių drausmės pažeidimui, o skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į Drausmės statute nurodytus bendrus drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimus. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, neįvertinta pareiškėjos asmenybė ir tarnybos eiga. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai nurodė, kad griežčiausia nuobauda, atleidimas iš tarnybos, savavališko pasišalinimo atveju gali būti paskirta, jeigu tokia veika trunka ilgiau nei vieną dieną arba veika padaryta sunkinančiomis aplinkybėmis. Sunkinančių aplinkybių egzistavimas yra privaloma sąlyga skiriant griežčiausią nuobaudą ir už piktnaudžiavimą tarnyba. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš tarnybos buvo pasišalinusi maždaug valandą laiko. Be to, dviejų asmenų veika negali būti vertinama kaip padaryta grupės karių, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjai skirti pačią griežčiausią nuobaudą. Atstovas atkreipė dėmesį, jog, pagal abiejų inkriminuotų pažeidimų sudėtį, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta tik tokiu atveju, jeigu toks pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju pareiškėjai yra iškelta baudžiamoji byla. Atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėja taip pasielgė būdama suklaidinta susiklosčiusios elgesio praktikos, jog gavus žodinį vadovybės sutikimą, tokie trumpalaikiai išvykimai buvo toleruojami. Išvyko ji būdama įsitikinusi, jog toks leidimas buvo gautas. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime (I t., b. l. 20–24) prašė pareiškėjos skundą atmesti.Atsiliepime nurodė, kad tarnybinį tyrimą atlikęs karininkas išsamiai gilinosi į faktines aplinkybes, nustatė reikšmingus faktus, apklausė pareiškėją, kuri parašu patvirtino, jog yra supažindinta su savo teisėmis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktus veiksmus, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė už drausmės pažeidimus, numatytus Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja, negavusi leidimo iš vadų, 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 11.50 val. iki 12.55 val. su tarnybiniu automobiliu išvažiavimo iš pratybų teritorijos ne tarnybos reikalais. Dėl šios aplinkybės, t. y. kaip Išvadoje nurodoma, dėl galimos kuro vagystės ar netinkamo kuro naudojimo ir apskaitos, Lietuvos kariuomenės Karo policija (toliau – ir Karo policija) yra pareiškusi įtarimus kariams srž. V. K. (pareiškėjai), srž. D. M. ir gr. Ž. Ž. Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-8-00012-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas) ir 189 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono Standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų VBPLB vado 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-868 (toliau – ir Procedūros), 70 priedo Transporto priemonių ir įrenginių naudojimosi tvarkos aprašo 12.2 punkte nurodyta, kad yra draudžiama naudotis transporto priemone ir įrenginiu, jei tai nesusiję su tarnybinių užduočių atlikimu. Pareiškėja su Procedūromis 2016 m. kovo 14 d. buvo supažindinta pasirašytinai. Pareiškėjos, VBPLB Lauko paslaugų kuopos (toliau – ir LPK) Mobiliojo lauko paslaugų būrio maitinimo skyriaus vado pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose VBPLB vado 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-468, nurodyta, kad pareiškėja atsako už teisės aktų, vidaus tvarkos ir drausmės laikymąsi. Pareiškėja su pareiginiais nuostatais supažindinta pasirašytinai 2015 m. rugsėjo 17 d.Vadovaujantis VBPLB vado 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-839 „Dėl tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016“ aprūpinimo“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-840 „Dėl lauko taktinių pratybų 2016 m. lapkričio 14 – gruodžio 7 d.“, pratybose dalyvaujantiems kariams buvo taikomas kareivinių režimas. Rėmėsi Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Karo tarnybos statutas), 86 punktu, 107 punktu, Procedūrų 22.3 papunkčiu ir pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė – drausmės pažeidimai (savavališkas pasišalinimas ir piktnaudžiavimas tarnyba) padaryti grupės karių (pareiškėja su gr. Ž. Ž.). Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.KAM nuomone, Išvadoje nurodytos pagrįstos išvados, kad pareiškėja, kaip karė, 2016 m. lapkričio 27 d. (kartu su gr. Ž. Ž.) važiavo su tarnybine transporto priemone maršrutu (duomenys neskelbtini) asmeniniais tikslais, tuo pažeidė Procedūrų 70 priedo Transporto priemonių ir įrenginių naudojimosi tvarkos aprašo 12.2. papunktį (draudžiama naudotis transporto priemone ir įrenginiu, jei tai nesusiję su tarnybinių užduočių atlikimu). Tokia veika pareiškėja (karė) padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 75 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja (kartu su gr. Ž. Ž.) vykdydama tarnybą kareivinių režimu be leidimo (savavališkai) asmeniniais tikslais išvyko iš pratybų teritorijos. Tokia veika karė padarė ir šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje. Tokie karės atlikti veiksmai neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu, kaip valstybės gynėju. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį, bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius.KAM pažymėjo, kad skirdamas pareiškėjai drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, visų surinktų tarnybinio patikrinimo metu įrodymų kontekste įvertino visas aplinkybes ir minėtą sunkinančią aplinkybę (savavališkas pasišalinimas ir piktnaudžiavimas tarnyba, padaryti grupės karių). Atsakovas pastebėjo, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių, nes tyrimo metu pareiškėja nenurodė, kad gailisi dėl padarytų drausmės pažeidimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime (I t., b. l. 125–129) prašė pareiškėjos skundą atmeti kaip nepagrįstą. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėja, būdama profesionali karė, karo tarnybą vykdė eidama (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėja buvo įtraukta į sąrašus karių, dalyvaujančių pratybose „Geležinis kardas 2016” (duomenys neskelbtini) poligone ((duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki gruodžio 7 d. Pareiškėjai pratybų periodu buvo taikomas lauko kareivinių režimas. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 27 d. nuo 6.00 val. iki 24.00 val. buvo nustatyta užduotis – vykdyti maisto paruošimą ir tiekimą. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų (įskaitant ir iš pačios pareiškėjos, jai teikiant 2017 m. sausio 3 d. paaiškinimą), kad pareiškėja iš aukštesnio pagal pavaldumą vado būtų siekusi gauti ar gavusi leidimą 2016 m. lapkričio 27 d. išvykti lauko pratybų metu iš pratybų teritorijos. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai būtų buvęs suteiktas leidimas asmeniniams tikslams naudoti tarnybos resursus (transporto priemonę). Gr. Ž. Ž. 2017 m. sausio 4 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjai vairuojant tvarkė asmeninius reikalus, kas įrodo, kad pareiškėjos pasišalinimas pasinaudojant tarnybiniu transportu negali būti sietinas su tarnybos interesais, o laikytinas bendrininkavimu abiejų karių arba vieno iš karių asmeninės naudos siekime.Pareiškėja, būdama aukštesnio karinio laipsnio (seržante) nei grandinis Ž. Ž., vadovaudamasi Karo tarnybos statutu, kuris nustato karo tarnybos atlikimo krašto apsaugos sistemos institucijose tvarką ir sąlygas, bendrąsias karių teises ir pareigas, bendrus karių pavaldumo ir tarpusavio santykių principus, turėjo sudrausminti karį, jį sustabdyti nuo priešingo teisei veikimo. Pareiškėja krašto apsaugos sistemoje tarnauja nuo 1994 m., ne vieną kartą yra dalyvavusi pratybose, buvo profesionali karė, todėl žinojo karo tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant nuolat besikartojančių lauko pratybų vykdomų kareivinių režimu specifiką ir reikalavimus gauti leidimą išvykti iš nustatytos pratybų teritorijos, kaip ir griežtus reikalavimus tarnybos resursų (automobilis) panaudojimui.

Pareiškėja V. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 3–7), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti ir apklausti liudytoją srž. V. L. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:Neginčija paties iš vykimo į (duomenys neskelbtini) miestelį fakto, tačiau nesutinka su už šį pažeidimą paskirta neadekvačia nuobauda. Mano, jog pažeidimas buvo mažareikšmis ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Pati griežčiausia drausminė nuobauda paskirta neatsižvelgiant į Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnį, 40 straipsnio 6 dalį bei 75 straipsnį. Šiuo atveju nebuvo nustatytas drausmės pažeidimo pobūdis, o tai reiškia, jog nebuvo laikomasi Drausmės statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų. Taip pat nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.Atliekant tarnybinį tyrimą, buvo padaryti pažeidimai. Pirma, pasišalinimas iš tarnybos vietos pagal Drausmės statuto 73 straipsnį turėtų būti suprantamas kaip pasišalinimas iki tarnybos dienos pabaigos. Tuo tarpu pareiškėjos pasišalinimas buvo trumpalaikis, pietų pertraukos metu. Be to, srž. V. L. pamiršo tai, kad asmeniškai buvo informuotas apie išvyką į (duomenys neskelbtini) miestelį tarnybiniu automobiliu ir leidimas buvo gautas. Prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) miestelį, gr. Ž. Ž. dar kartą informavo srž. V. L. ir prašė leidimo trumpam išvykti ir toks leidimas buvo gautas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas atsisakė atidėti posėdį ir iškviesti liudyti srž. V. L., kuris buvo pasiruošęs patvirtinti, jog davė leidimą pareiškėjai išvykti. Iškviesti į teismo posėdį ir apklausti srž. V. L. buvo vienas iš esminių pareiškėjos reikalavimų. Prideda rašytinį srž. V. L. paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad buvo informuotas apie pareiškėjos išvykimą iš poligono.Piktnaudžiavimo tarnyba esminiai požymiai yra siekimas gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Pareiškėja negavo jokios asmeninės ar turtinės naudos iš gr. Ž. Ž., kurio prašymu vairavo automobilį į (duomenys neskelbtini) miestelį. Dar kartą pabrėžia, jog pareiškėjos ir gr. Ž. Ž. išvykimas buvo sankcionuotas srž. V. L. Tad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindinio piktnaudžiavimą tarnyba kvalifikuojančio požymio – asmeninės naudos, todėl drausmės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai.Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija padavė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 26–29), prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi savarankiškos taikymo sąlygos, kai profesinės karo tarnybos kariui galima skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš tarnybos, t. y. kai savavališkas pasišalinimas trunka ilgiau kaip vieną tarnybos dieną arba kai ši veika padaryta sunkinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė minėtą veiką sunkinančiomis aplinkybėmis, nes pasišalino iš tarnybos vietos kartu su gr. Ž. Ž. Pažymi, kad aplinkybę dėl srž. V. L. leidimo išvykti iš teritorijos pareiškėja grindžia nauju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiamu paaiškinimu, kuris vertintinas kritiškai, nes pagrindo abejoti srž. V. L. 2017 m. sausio 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis nėra. Pati pareiškėja ir gr. Ž. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė aplinkybių apie vadovybės duotą leidimą. srž. V. L. savo parodymus pakeitė, kai buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Akcentuoja, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių, nes tyrimo metu pareiškėja paaiškinime nenurodė, kad gailisi dėl padarytų pažeidimų ar kitų lengvinančių aplinkybių. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tiek Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, tiek 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vienintelė sankcija – profesinės karo tarnybos kario atleidimas iš tarnybos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 33–39), kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantės atžvilgiu taikytas kareivinių režimas ir kad apeliantė kartu su kitu kariu paėmė automobilį ir ne tarnybos tikslais išvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį. Mano, jog srž. V. L. paaiškinimas apeliacinėje instancijoje išvis neturėtų būti priimtas vertinimui (ABTĮ 142 str. 3 d.). Apeliantė nenurodė jokių pagrindų, kodėl minėto įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Srž. V. L. buvo informuotas apie teismo posėdį, kuris vyko 2017 m. rugsėjo 14 d., tačiau pats į jį neatvyko ir jokių paaiškinimų neteikė. Mano, jog net jei būtų buvęs gautas leidimas iš srž. V. L., jo nepakaktų pagal Procedūrų 22.3 punktą. Pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl apeliantės padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą. Apeliantei inkriminuotas Drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalies pažeidimas apima abi kaltės formas, todėl kaltės formos nustatymas neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui. Akcentuoja, jog apeliantei buvo skirtos 2 drausminės nuobaudos už 2 drausmės pažeidimus, kurie padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis. Apeliantės pasišalinimas pasinaudojant tarnybiniu transportu turėtų būti vertinamas kaip veikimas priešingai tarnybos interesams ir laikytinas bendrininkavimu abiejų karių arba vieno iš karių asmeninės naudos siekime. Pažymi, kad apeliantė atliekant tyrimą nenurodė, jog nuoširdžiai gailėtųsi.