Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, našlės, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukščių gaudytoja, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-04-22, apie 11.20 val. Kaišiadorių r. sav., Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, vairuodama transporto priemonę - automobilį „AUDI 80 AVANT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę, ją apgadino ir iš įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234, 9, 106 p. reikalavimus ir jos veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. paaiškino, kad tądien atvažiavo į PC MAXIMĄ apsipirkti, apsipirkusi apie 11.00 val., važiuodama iš aikštelėse atbula, nepastebėjo ir negirdėjo jokio garso. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nepastebėjo ir negirdėjo, kad kliudė kitą mašiną. Parodė, kad taip galėjo atsitikti, kai sukosi, gal lemputės kampu užkabino, t.y. priekine automobilio dalimi. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, po 1 val. ar po 30 min., jai buvo staigmena. Policijos pareigūnai, apžiūrėję mašiną, pasakė, kad važiuotų į skyrių aktui surašyti. Girtumą patikrino policijoje, ji buvo blaivi. Jos mašinos buvo apgadintas tik stikliukas. Pati važiavo AUDI Avant markės automobiliu, o į kokią mašiną atsitrenkė, nežino, automobilio nematė, sakė gal Mercedes, nukentėjusiosios nematė ir su ja susitikusi nebuvo. Gale jos mašinos sėdėjo brolis ir jaunesnis sūnus. Paklausta atsakė, jog ilgai bandė išvažiuoti kol išsisuko, todėl turbūt smūgio nepajuto, mašinoje grojo muzika, stulpelį matė. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1998 ar 1999 m. Labai gailėjosi ir prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes viena augina vaiką su negalia.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. Ž. paaiškino, kad ji pati įvykio nematė, jį matė šalia dirbanti kolegė. Matė kai į jos mašiną įvažiavo kitas automobilis, dar stabtelėjo ir nuvažiavo. Kolegė sakė, jog asmuo bandė išsisukti, stabtelėjo, manė, kad išlips, bet jis nuvažiavo. Spėjo užsirašyti numerius. Paklausta atsakė, jog ji iškvietė policiją, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo darbo vietoje. Jos automobilio galas apgadintas, sulaužytas bamperis, buvo likusi kitos mašinos detalė nuo žibinto. Policijos pareigūnai liepė paimti detalę, ji paėmė ir sulaukė policijos. Apie tai, kodėl automobilis nesustojo, paaiškino, kad stovėjo jos mašina ir stulpelis, gal vairuotoja galvojo, kad besisukinėdama užkabino stulpelį, todėl tik stabtelėjo ir nuvažiavo. Matyt ji neturi vairavimo patirties, galėjo pamanyti, kad kliudė stulpelį, netiki, kad žmogus piktybiškai nuvažiavo. Paaiškino, kad nori, jog draudimas atlygintų žalą, kuri yra apie 800 Lt. Dar nesutvarkė automobilio, nes draudimas neapmoka, kol nebus teismo nutarimo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbanti AB (duomenys neskelbtini), parodė, kad tą dieną po 11.00 val. dirbo, kai į aikštelę įsuko automobilis Audi, tamsios spalvos, kuris po kurio laiko bandė išvažiuoti. Šalia stovėjo automobilis M. A. ilgai manevravo ir kliudė BMW galinį sparną su savo priekiniu dešinės pusės bamperiu. Paaiškino, kad ji buvo apie 2 m. atstumu ir matė per langą. Paaiškino, kad Audi vairuotoja sunkiai manevravo, dar šalia stovi stulpas, pagalvojo, kad kažkas nutiks ir todėl stebėjo. Vairuotoja neišlipo, kai kliudė automobilį. Ji užsirašė numerį. Audi atsitrenkusi pavažiavo, sustojo, bet niekas neišlipo ir nuvažiavo. Ne vienas ir ne 2 žmonės buvo mašinoje, priekyje ir gale sėdėjo, kas vairavo, nežino. Abejoja, kad galima buvo nepajusti smūgio, nes BMW susiūbavo. Girdėjosi, kad brūkštelėjo, turėjo girdėtis ir jaustis ir kitame automobilyje. Šiek tiek toliau buvo kitų mašinų, arti mašinų nebuvo. Jai išvažiuoti kliudė elektros stulpas, per jį sunku išvažiuoti atbuline eiga. Ji neapžiūrėjo, kad kliudys kitą mašiną. Stulpas stovėjo gale, o su priekiu braukė automobilį BMW išvažiuojant iš aikštelės. Ieškojo mašinos savininkės, jai pranešė apie įvykį, padavė mašinos numerį. Policijai pranešė ne ji.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, parodė, jog D. J. yra jo mama ir įvykio metu jis buvo mašinoje, paaiškino, kad išvažinėjo atbulomis ir grojo muzika, galėjo kliudyti priekiu ar galu, tačiau jis pats pajuto kažkokį smūgį, tačiau pamanė, jog kliudė bordiūrą ir todėl nekreipdami dėmesio nuvažiavo namo. Viskas vyko aikštelėje prie PC MAXIMOS. Po kiek laiko, atvažiavus policijai pamatė, jog iškritęs žibinto stiklas. Parodė, jog tikslo bėgti nebuvo.

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos medžiagą, teisme duotus administracine tvarka traukiamo asmens, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad D. J. veika atitinka KET 3 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, t.y. eismo įvykio faktas byloje įrodytas pačios administracinėn atsakomybėn trauktino asmens D. J., nukentėjusiosios D. Ž. ir liudytojų R. D. bei R. J. paaiškinimais (b.l. 8-10, 28, 36-37, 48, 51) bei rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB l.e.p. vyr. patrulio P. D. 2014-04-22 D. J. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-11019348-14 (b.l. 4-5), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas bei to paties pareigūno tos pačios dienos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2014-04-22, apie 13.00 val. kartu su patruliu R. B. gavo pranešimą, kad Kaišiadoryse, Gedimino g. prie PC Maxima yra apgadintas „(duomenys neskelbtini) markės automobilis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsitrenkė automobilis Audi 80 Avant, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis D. J., ir nuvažiavo, nuvykus pas minėto automobilio savininkę į namus ji paaiškino, kad nepajuto kliudžiausi kitą automobilį, todėl nuvažiavo (b.l. 6); 2014-04-22 eismo įvykio vietos schema (b.l. 7); 2014-04-22 liudytojos R. D., nukentėjusiosios D. Ž. ir pačios D. J. paaiškinimais (b.l. 8-10); asmens blaivumo testo šaknele (testo Nr. 1994), iš kurios matyti, jog 2014-04-22 apie 14.19 val. D. J. asmens blaivumo testo rezultatas 0.00 prom. (b.l. 11); 2014-04-22 transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l. 12-13); informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b.l. 14-15), iš kurios matyti, kad automobilis „Audi 80 Avant“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J., o automobilis „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. Ž.; byloje esančiomis fotonuotraukomis (b.l. 16-17); D. J. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 18). Todėl teismas sprendžia, kad D. J. 2014-04-22, apie 11.20 val. Kaišiadorių r. sav., Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, vairuodama transporto priemonę - automobilį „AUDI 80 AVANT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino ir todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). KET 3 p. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. D. J. veika atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, t.y. ji, vairuodama transporto priemonę atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, taip pat šio eismo įvykio metu buvo apgadintas ir jos automobilis bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, praėjus neilgam laiko tarpui, bei atvažiavus policijos pareigūnams paaiškino, kad nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir todėl nuvažiavo bei nepranešė apie padarytą pažeidimą ir įvykusį eismo įvykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), taip pat išvengti atsakomybės, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012). Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. privalėjo laikytis KET 234 p. nurodytos tvarkos, t.y., nedelsdama pranešti apie eismo įvykį policijai, kadangi dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jos veiksmai – nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad D. J. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, nevengė atsakomybės, ar pareigos atlyginti padarytą žalą – priešingai, iš karto po įvykio tiesiog nuvažiavo namo, automobilį paliko kieme, po įvykio nesislapstė, atsakomybės nevengė, alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvykus policijai, buvo patikrintas jos girtumas, ji buvo blaivi (b.l. 11).

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įvertinus faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus tyrimo metu ir teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kurie tiek tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo analogiški, darytina išvada, kad D. J., išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla, dalyje dėl šio pažeidimo, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui D. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas negrubus kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl ko kilo techninis eismo įvykis, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – D. J. anksčiau buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už analogiško pažeidimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 19-23), anksčiau teista (b.l. 26), dirbanti (b.l. 27), našlė, augina nepilnametį sūnų (b.l. 24-25). Be to, D. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (b.l. 10, 36, 51) (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji anksčiau padariusi nusikaltimą (b.l. 26) (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, D. J. skirtina šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jai nuobaudą - 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.