- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-1242-669/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01075-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- R. V.
- Advokatai
- Marius Gricius, Algis Staškūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei atsakovės A. Ž. priešieškinį dėl to paties ieškinio pagrindo ir dalyko ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nustatyto materialinio išlaikymo dydį sumažinti, t.y. priteisti iš jo dukters išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos po 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o šių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę A. Ž.. Taip pat prašo nutraukti išieškojimo vykdymą pagal 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu dukters E. V. išlaikymui iš jo buvo priteista po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pagal turimas finansines galimybes visada teikė išlaikymą dukrai ir niekada sąmoningai nevengė to daryti. Jo turtinė ir šeimyninė padėtis, nuo to laiko, kai buvo priimtas 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas, iš esmės pasikeitė ir dėl ekonominės krizės žymiai pablogėjo. Šiuo metu gyvena faktinėje santuokoje su V. K., kartu augina (duomenys neskelbtini) m. gim. sūnų A. V., su V. K. laukiasi antro vaiko. Nurodo, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro apie 4000 Lt, o draugės V. K. – apie 1400 Lt. Šeima yra nusipirkusi gyvenamąjį namą iš banke gautos paskolos ir jos padengimui kas mėnesį moka po 384 svarus (1612,80 Lt). Be to, turi ir kitų išlaidų: moka už namo draudimą, automobilio draudimą, automobilio kuro išlaidas, už maistą šeimai, sūnaus A. V. išlaikymui ir paruošimo darželiui reikalingos lėšos. Realios šeimos išlaidos patenkinus minimalius ir būtinus poreikius sudaro 4800 Lt, ir šeimos pragyvenimui lieka apie 600 Lt. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Šiaurės Airijoje ir jų pačių kultūrinius poreikius, išlaidas rūbams, avalynei, mokesčiams už komunalinius patarnavimus, vos sugeba išsilaikyti nesiskolindami iš bankų ar pažįstamų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo dukters E. V. išlaikymui iš jo buvo priteista po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jo turtinė padėtis žymiai pablogėjo, todėl prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimų priteistą išlaikymo dydį dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nustatyto materialinio išlaikymo dydį padidinti ir priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos po 1000 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad vaiko poreikiai yra išaugę, ieškovo materialinė padėtis yra pagerėjusi, todėl tikslinga ne sumažinti, o padidinti išlaikymo dydį. Nurodo, kad esant dabartinei ekonominei situacijai jai vienai tapo sunku išlaikyti du vaikus. Augant vaikams auga ir jų poreikiai, t.y. laisvalaikio užtikrinimas, higienos priemonės, pilnavertis maistas, vitaminai, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad dalis vaiko išlaikymui skirtų lėšų būtų panaudojama šilumos, elektros energijos, vandens sąnaudoms apmokėti. Dabar iš atsakovo priteista 400 Lt suma yra labai maža ir neleidžia tenkinti elementarių vaiko poreikių, kadangi per tuos metus ženkliai pakilo kainos ir, kad vaikas galėtų normaliai augti ir maitintis, t.y. maistui, vaistams ir maisto papildams, laisvalaikiui, higienos priemonėms, avalynei ir rūbams, ugdymo prekėms ir reikmenims, komunaliniams mokesčiams, dienpinigiams, šokių būreliui, reikalinga bendra 1530 Lt išlaikymo suma. Be to, dukrai reikalingas kompiuteris, dviratis, kurių ji šiuo metu pagal teikiamą išlaikymą negali nupirkti.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė savo reikalavimus palaikė pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvai (b.l. 28). 2008 m. vasario 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo išspręstas šalių vaiko išlaikymo klausimas, priteisiant iš R. V. išlaikymą E. V. nuo 2007-11-13 po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 28). Ieškovas nurodo, kad vidutinės jo mėnesio pajamos Šiaurės Airijoje sudaro apie 4000 Lt ( b.l. 22-27), kad su juo kartu gyvenančios V. K. pajamos siekia 1400 Lt. Pateikė duomenis, kad su juo ir V. K. gyvena jų bendri vaikai – A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l 16, 77 ). A. V. nuo 2008-02-18 yra mokamos tikslinės 18,10 svarų kas savaitinės išmokos (b.l. 75-76). Nurodo, kad yra įsigiję gyvenamąjį būstą, kurio įsigijimui pasiėmę paskolą, kurios grąžinimui kas mėnesį moka apie 1612,80 Lt, o jos draudimui – 117,60 Lt (b.l. 6-14), taip pat turi išlaidų kartu gyvenantiems vaikams išlaikyti, rūbams, avalynei, maistui, automobilio išlaikymui, todėl turimų pajamų nepakanka, kad galėtų teikti priteistą išlaikymą dukrai Eglei. Jo nuomone, šiuo metu jis tegali skirti vaikui 200 Lt.
Atsakovė A. Ž. su ieškiniu nesutinka. Ji nurodo, kad ieškovas yra pajėgus teikti ne tik priteistą išlaikymo sumą, bet ir ženkliai didesnę. Atsakovės nuomone, ieškovas pajamos nuo buvusių pajamų, kai buvo priteistas ginčijamas išlaikymas padidėjo daugiau nei dvigubai, tačiau jis prisidengdamas nesąžiningais motyvais siekia išvengti pareigos išlaikyti savo vaiką. Ji nurodo, kad ieškovas pajėgus dirbti ir uždirbti, išlaikyti save, savo kitus išlaikytinius, kaip ir jų bendrą nepilnametį vaiką.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. su T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
Atsakovė nurodė visas išlaidas, susijusias su dukters išlaikymu, jos pagrįstos ir realios. Atsakovė dirba, jos vidutinės pajamos yra 1380 Lt (b.l. 65). Atsakovė nurodo, kad nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga apie 1530 Lt. Esant priteistam iš ieškovo 400 Lt išlaikymo sumai, pateikti skaičiavimai liudija kokia dalimi prie dukters išlaikymo gali prisidėti atsakovė ir ieškovas. Ieškovas pateikė pažymą apie jo gaunamas pajamas apie 4000 Lt, bei pažymą apie kartu gyvenančių asmenų pajamas (b.l. 10, 14-15). Pažymėtina, kad teismas 2008 m. vasario 7 d. spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą ir nutaręs priteisti iš ieškovo (tuomet buvusio atsakovo statuse) jo dukters išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, įvertino tas aplinkybes, kad R. V. pajamos siekė 2300 Lt, nors pastarasis ir gyveno Šiaurės Airijoje. Teismas mano, kad ta aplinkybės, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, turi kreditorinių įsipareigojimų, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra laikytinos pakankamu pagrindu visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik atsakovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.).
Sutinkamai su LR CK 3.192 str. 3 d., kai tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, t.y. gerokai skiriasi pajamos, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Tačiau ši nuostata neatleidžia mažas pajamas turintį tėvą nuo pareigos stengtis išlaikyti savo vaikus. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo negalėjimą teikti dukrai 400 Lt išlaikymą, tenka ieškovui (CPK 178 str.). Be duomenų apie pajamas, bankinius įsipareigojimus, kitų rašytinių įrodymų, liudijančių savarankiškas ieškovo pastangas ieškoti daugiau apmokamo darbo, nepateikta. Kritiškai vertintinas ir ieškovo teiginys, kad išlaikymo sumos sumažinimas yra tik laikinas, iki pasikeis jo finansinė padėtis. Teismo nuomone, ieškovas gali pasirūpinti ne tik savo, bet savo vaiko materialiniu išlaikymu gaudamas pajamas, kurios atsispindi jo pateiktuose įrodymuose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. 2008-02-07 datai tai buvo 800 Lt suma. Bylos nagrinėjimo dienai dabartinis MMA dydis yra nustatytas 850 Lt (2012-08-01, nutarimas Nr. 178-3608), todėl sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą yra būtina įvertinti ir tokius ekonominius faktorius kaip infliacijos lygis, vartojimo prekių kainų augimas ir pan., todėl priteista suma yra artima teismų formuojamai praktikai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškinys laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Atitinkamai priešieškinio tenkinimo klausimas susijęs su tomis pačiomis aukščiau išvardintomis priežastimis. Nors teismas ir konstatavo, kad ieškovas nededa visų pastangų ir neišnaudoja visų galimybių tinkamai vykdyti savo pareigą, tačiau šiuo metu jam mokėti 1000 Lt išlaikymo sumą yra neįmanoma dėl gaunamų pajamų ir išlaidų santykio. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, liudijančių ieškovo papildomai gaunamas pajamas ar kitą pajamų šaltinį, iš ko galėtų ieškovas skirti pinigines lėšas vaiko išlaikymui. Dėl šių priežasčių priešieškinis laikytinas neįrodytu ir atmestinas (CPK 178 str.). Šis sprendimas neužkerta kelio atsakovei ateityje iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis su analogišku ieškiniu į teismą.
Kiti posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėti, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Šalys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.