- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- I1-457-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02125-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. skundu prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neteisėtų perkėlimų į kitus pataisos namus ir pataisos namų sektorius laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Nurodo, jog atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) dėl neaiškios priežasties 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, o 2016 m. kovo 31 d. perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus. Teigia, jog šie perkėlimai buvo neteisėti ir atlikti PN-AK iniciatyva, nes jis kreipiasi į įvairias institucijas, gindamas galimai pažeistas savo teises. Nurodo, jog iš Alytaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių buvo grąžintas 2016 m. liepos 14 d. į kamerų tipo patalpas, o 2016 m. gruodžio 4 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PK-AK 2-ąjį sektorių. Argumentuoja, jog nepagrįstai buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus pataisos namus ir pataisos namuose iš vieno sektoriaus į kitą. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, dėl ko pablogėjo jo sveikata, atsirado nemiga, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal teisinį reguliavimą, nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima arba kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nurodo, jog Kalėjimų departamento direktorius, siekdamas užtikrinti Norvegijos finansavimo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projekto „Sąlygos, numatančios įkalintų asmenų, atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojoje valdyboje, pakartotinio nusikalstamumo mažinimą“ (toliau – Projektas) sklandų įgyvendinimą, 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-463 patvirtino nuteistųjų perkėlimo planą, pagal kurį numatyta perkelti dalį nuteistųjų (iki 100), atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, į Alytaus pataisos namus. Nurodo, jog Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 29 d. surašė išvadą, kuria Kalėjimų departamentui pateikė sąrašą nuteistųjų, siūlomų perkelti į Alytaus pataisos namus, tame tarpe ir pareiškėją. Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. sausio 28 d. patvirtinto išvadą ir 2016 m. kovo 25 d. išduota nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. 3S-28, kurios pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Teigia, jog Projekto įgyvendinimas, kurio vienas iš tikslų buvo Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus gyvenamosios zonos pastatuose įrengti 431 asmeniui, t. y. atlikti pastato rekonstrukciją, priskirtinas prie išimtinių aplinkybių, kai galimas nuteistųjų perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą. Teigia, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs 2016 m. balandžio 11 d. pareiškėjo skundą, kuriuo buvo skundžiamas Pravieniškių PN-AK atsakymas dėl pareiškėjo prašymo neperkelti jo į Alytaus pataisos namus, nenustatė teisės aktų pažeidimų ir kad šis Kalėjimų departamento 2016 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 2S-2673 įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. NN-62 pareiškėjas buvo grąžintas į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą.
Nurodo, jog pareiškėjas ne kartą skundais į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl perkėlimo, tačiau Kalėjimų departamentas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, visais atvejais konstatuodavo, kad Pravieniškių PN-AK veikia nepažeisdamas teisės aktais nustatytos tvarkos. Argumentuoja, jog teisinis reguliavimas nuteistajam nenumato galimybės rinktis lokalinį sektorių ar gyvenamąją vietą. Teigia, jog pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad perkėlimai buvo siejami su jo aktyvia pozicija ginant galimai pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, taip pat nepagrindė teiginių dėl pablogėjusios psichologinės ir fizinės sveikatos. Pareiškėjas nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių, taip pat kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas.
Prašo taikyti ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. Prašymą grindžia tuo, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui J. S. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Atsakovės atstovai ginčo laikotarpiui prašo teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d.
Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina iš to, jog jis nepagrįstai 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, o 2016 m. kovo 31 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo galimą teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją, jis rašė įvairius skundus, buvo aktyvus, tačiau dėl galimai pažeistų teisių gynimo prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą įstatyme numatytu terminu nesikreipė. Pareiškėjas, žinodamas apie galimai savo teisių pažeidimą nuo jo perkėlimo į Alytaus pataisos namus dienos, į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 19), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir skundo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šiuos duomenis, teisinį reguliavimą, atsakovės atstovų prašymą, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. (imtinai) atmestini kaip nepagrįsti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.
Pareiškėjui neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildinant dėl jo perkėlimo iš vienų pataisos namų į kitus pataisos namus ir pataisos namuose į kitą sektorių, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 2 d.) (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 3.2 punkte buvo nustatyta, kad dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka: 3.2.1) kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. 3.2.2) Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. 3.2.3) Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. 3.2.4) Paskyros su nuteistojo perkėlimo išvada kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai. 3.2.5) Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.
Nustatyta, jog Kalėjimo departamentas, siekdamas užtikrinti Norvegijos finansavimo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projekto „Sąlygos, numatančios įkalintų asmenų, atliekančių bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiojoje valdyboje, pakartotinio nusikalstamumo mažinimą“ sklandų įgyvendinimą 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-463, patvirtino Nuteistųjų perkėlimo planą, pagal kurį numatyta perkelti dalį nuteistųjų (iki 100), atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje, į Alytaus pataisos namus (b. l. 119-122). Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 29 d. surašė išvadą, kuria Kalėjimų departamentui pateikė sąrašą nuteistųjų, siūlomų perkelti į Alytaus pataisos namus, tame tarpe ir pareiškėją (b. l. 111-117). Kalėjimų departamentas 2016 m. kovo 25 d. patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyrą, kurios pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus (b. l. 70). Vertinant aptartas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjas buvo perkeltas į kitus pataisos namus dėl Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus gyvenamosios zonos rekonstrukcijos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, dėl kurių pareiškėjo perkėlimas į kitus pataisos namus buvo galimas. Nustatyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su perkėlimu į kitus pataisos namus, teikė skundus Kalėjimų departamentui, kuris 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2S-2673 pareiškėjui pateikė atsakymą, kurio jis neskundė (b. l. 43-47). Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 5 d. nutarimu pareiškėjas iš Alytaus pataisos namų grąžintas į Pravieniškių PN-AK (b. l. 146). Įvertinus teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjui kildinant neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą iš to, kad jis galimai neteisėtai buvo perkeliamas iš vieno Pravieniškių PN-AK lokalinio sektoriaus į kitą, nurodytina, jog pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 punktas (punkto akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) nustato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Pravieniškių PN-AK direktorius 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtino Nuteistųjų perkėlimo iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą sektorių tvarko aprašą (toliau – Aprašas) (b. l. 131-133). Aprašo 3 punkte numatyta, jog nuteistieji gali būti pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu perkeliami iš vieno pataisos įstaigos sektoriaus į kitą sektorių dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti tame pačiame pataisos namų sektoriuje. Toks perkėlimas taip pat galimas siekiant nuteistųjų pabėgimų, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, laikymo sąlygų gerinimo ir socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos namų sektorių. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog teisinis reguliavimas pareiškėjui nenumatė teisės pasirinkti lokalinį sektorių, būrį ar gyvenamąją vietą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl galimai neteisėto perkėlimo pataisos namų viduje, 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 3 d., 2016 m. gruodžio 22 d. raštais pareiškėjui teikė atsakymus, kurių teisės aktų nustatyta tvarka jisneskundė (b. l. 38-42, 45-47). Todėl tai įvertinus, pareiškėjo argumentai dėl neteisėto jo perkėlimo Pravieniškių PN-AK viduje, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, sprendžia, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmų. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.