Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-43-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
2A-43-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Ieškovas
UAB „Litesko“
Atsakovas
A. J.
Trečiasis asmuo
A. D., D. D., A. V. Ž., A. M., S. B., V. D., L. D., A. Š., K. Z. D., A. O. P., G. G., A. R., L. M.
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-43-622/2011Teisėjas R. Mikšta Procesinio sprendimo kategorija45.5.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Litesko“ atstovei I. K., atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims A. D., D. D., A. V. Ž., A. M., S. B., V. D., L. D., A. Š., K. Z. D., A. O. P., G. G., A. R., L. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 569,80 Lt skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą, 33,07 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Palanga, įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų, tačiau kiti butai ir bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 str., 4.82 str., Šilumos ūkio įstatymo 25 str. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 patvirtintomis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“ atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, kurio kaina skaičiuojama pagal minėtų taisyklių nustatytą metodiką.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad jo butas yra nustatyta tvarka atjungtas nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Visi darbai, susiję su atjungimu, buvo suderinti su ieškovu. Atsakovo teigimu, mokestis už bendro naudojimo patalpų (laiptinės) šildymą suskaičiuotas neteisingai, nes laiptinė ir kitos bendro naudojimo patalpos yra nešildomos. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-04-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui UAB „Litesko“ iš atsakovo A. J. 569,80 Lt skolą, 33,07 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,20 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-15 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys dėl bendro naudojimo patalpų šildymo negalimas, nes namas neturi bendro naudojimo šildymo patalpų. Ieškovas pats pripažįsta, kad namo laiptinėje nėra radiatorių. Trijų aukštų namas taip pat neturi palėpės. Todėl tiek ieškovo, tiek teismo sprendimu yra verčiamas mokėti už šilumą, kurios nėra. Skola susidarė dėl to, kad 2007 m. lapkričio mėn. ieškovas pradėjo taikyti Šilumos vartojimo taisyklėse numatyta metodą Nr. 5 (skirtą bendro naudojimo patalpų šildymui). Iki tol taikė metodą Nr. 4, tačiau šis metodas negali būti taikomas, nes neatitinka vartojimo aplinkybių.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Litesko“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo A. J. buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų, tačiau kiti butai ir bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija (b. l. 9-10, 19-26).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovui.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nors atsakovo butas nuo centralizuoto šildymo sistemos yra atjungtas, ieškovas nurodė atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą, todėl pagrįstai ieškinio reikalavimą tenkino.

Tokia butų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys" byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apeliantas teigia, kad teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių, ieškinys dėl bendro naudojimo patalpų šildymo negalimas, nes namas neturi bendro naudojimo šildymo patalpų, namo laiptinėje nėra radiatorių. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Byloje esantis antstolės Redos Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2009-09-29 protokolas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, šilumos paskirstymo vamzdynas yra įrengtas gyvenamojo namo palėpėje (b. l. 45-46). Be to, Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovui UAB „Litesko“, nepaisiant to, jog atsakovo buto įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skola susidarė dėl to, kad 2007 m. lapkričio mėn. ieškovas pradėjo taikyti šilumos vartojimo taisyklėse numatyta metodą Nr. 5 (skirtą bendro naudojimo patalpų šildymui), iki tol taikė metodą Nr. 4, tačiau šis metodas negali būti taikomas, nes neatitinka vartojimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą (b. l. 3-14). Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ieškinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, t. y. kad namo laiptinėje nėra radiatorių, bei tai, jog namas neturi palėpės. Be to, atsakovas nesutikdamas su prašoma priteisti skola, nenurodė jokių kitų jam tenkančios sunaudotos šilumos energijos dalies apskaičiavimo metodikos ar konkrečios sumos, tik deklaratyviai teigia, kad ji neatitinka vartojimo aplinkybių.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo” įtvirtino teismo precedentą kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

Klaipėdos apygardos teismas analogiškoje byloje (esant tapačioms faktinėms aplinkybėms) apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-753-588/2008 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei D. A. Š. dėl skolos išieškojimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimo ir 2009-05-20 sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą panaikino ir priimė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui UAB „Litesko“ iš atsakovės D. A. Š. priteisė 312,73 Lt skolą, 21,91 Lt delspinigius ir 64 Lt žyminį mokestį.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-14 nutartyje pažymėjo, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas ir kaip reikalavimas sumokėti skolą už šilumos energiją bendroms reikmėms, ir kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus kitų daugiabučio namo gyventojų, kasatoriui atsijungus nuo bendros šilumos sistemos (CK 6.390 straipsnio 1 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010).

Taigi galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, kuri nagrinėjamu klausimu yra vienoda. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Alvydas ŽerlauskasErika Misiūnienė