- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 1-44-532/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gudas
- Nukentėjusysis
- R. S.
t.p.1-64-1-00142-2009-0 sprendimo kategorija 1.2.19.4.;2.3.6.4.4.;
Marijampolė 2013 02 22
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Gudas, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant prokurorui A. J., advokatui K. V., nukentėjusiąjai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
VLADAS VILKAUSKAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Marijampolės savivaldybės administracijoje Teritorijų planavimo skyriuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir teismui atiduotas teisti dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju – vyriausiuoju architektu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelės žalos valstybei, juridiniams ir fiziniams asmenims, o būtent, privalėdamas pagal Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-26 įsakymu Nr. 10-914 patvirtintą Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigybės aprašymo 14 punktą kontroliuoti Marijampolės miesto bendrojo plano ir savivaldybės teritorijos dalių detaliųjų planų realizavimą, teikti siūlymus dėl jo ruošimo ir koregavimo, 2008 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą ir patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ŪL-430 dėl Mobiliojo ryšio bazinės stoties statymo Marijampolės sav., Puskelnių k., sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), sąvado grafoje 1.1. „Statinių statybos linija“ nurodant „Vadovautis STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, kurio pagrindu 2008-04-29 Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą, suteikiantį teisę UAB „(duomenys neskelbtini) “ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbus žemės sklype Marijampolės sav., Puskelnių k., Marijampolės g. 25, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) r., tuo pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, nustatantį, jog toms teritorijoms, kuriose numatoma plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinierinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą, privalomi detalieji planai bei pažeidė vieną svarbiausių teritorijų planavimo principų-visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, bei teritorijų planavimo viešumą (Teritorijų planavimo įstatymo 30,31 straipsniai),nes Marijampolės savivaldybės administracijai nusprendus jog nereikia rengti detaliojo plano, Puskelnių kaimo bendruomenė neteko teisės dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstymo procese, buvo užkirstas kelias teikti pasiūlymus dėl jų gyvenamosios aplinkos esminių pokyčių; pažeidė STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 punkto reikalavimus - neturėjo teisės spręsti dėl statybos leidimo išdavimo, negalėjo patvirtinti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvado, nes, pateikiant paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti, statytojas nepateikė aplinkos ministro2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintų Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punkte nurodytų žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, tokiais veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padarė didelę 120668 Lt turtinę žalą statytojui UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir savininkui UAB „(duomenys neskelbtini) “, taip pat padarė didelę žalą Puskelnių kaimo bendruomenei, trečiajam asmeniui A. Ž. ir valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos-Marijampolės savivaldybės apskrities administracijos-funkcijos, veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Tai yra, kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui teisti pagal LR BK 228 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad, patvirtindamas projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ŪL-430 jokio pažeidimo nepadarė, bei parodė, kad, vykdydamas Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo architekto pareigas, 2008-03-05 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą ŪL-430. Tvirtindamas projektavimo sąlygų sąvadą vadovavosi Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. ir LR Aplinkos ministerijos 2004-04-26 raštu Nr. (14-1)D8-3312, kuriame nurodoma, kad pagal nuostatatą žemės plotai ne didesni kaip 100 kv. m., kuriuose bus įrengiami inžinerinės infrastruktūros objektai (įskaitant mobiliojo ryšio bazines stotis) ir kuriems aptarnauti reikalingas žemės plotas, atskiru sklypu neformuojami, todėl detalieji planai nerengiami. Sutinka, kad 60 m aukščio mobilaus ryšio bazinė stotis yra ypatingas statinys, tačiau nė vienas įstatymas nereglamentuoja, kad įpatingiems statiniams reikalingas detalusis planas. Į klausimą kodėl rėmėsi neįsiteisėjusia žemės nuomos sutartimi, V. V. parodė, kad LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. nustato kokius statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti dokumentus pateikia statytojas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad statytojas pateikia žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus (įstatymas nereglamentuoja konkrečiai koks tai dokumentas ir kad tai turi būti nuomos sutartis). Statytojas UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ prie prašymo pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą, tai yra dokumentą, nurodantį nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę, kuriame įrašyta nuomos sutartis 0, 009 ha plotui su UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, nuomos terminas nuo 2007-11-15 iki 2017-11-15 ir kad įrašas galioja nuo 2007-11-28. Šiame dokumente jokių suvaržymų į nuomojamą žemės plotą ar informacijos apie kitą sutarties įsigaliojimo laiką neįrašyta. Sutartis registruota viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat paaiškino, kad rengiant dokumentus vadovavosi susiklosčiusia praktika, Žemės įstatymo 40 str 2 d 2p taip pat LR Aplinkos ministerijos 2004-04-26 paaiškinamuoju raštu Nr. (14-1) D8-3312, kurie nurodo, pagal nuostatą žemės plotai ne didesni kaip 100 kv.m, kuriuose bus įrengiami inžinerinės struktūros objetai, įskaitant ir mobiliojo ryšio bazines stotis ir kuriems aptarnauti reikalingas žemės plotas, atskiru sklypu neformuojami, todėl detalieji planai nerengiami. Paaiškino, kad 2008-02-14 statytojas UAB „(duomenys neskelbtini) „ pateikė prašymą pridėdami visus dokumentus, kurie nurodyti LR statybos įstatyme 20 str. 2d. Statytojas prie prašymo pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio banko įrašą, tai yra dokumentą nurodantį nuosavybės teisę, ar kitą naudojimo ar valdymo teisę, kuriame įrašyta nuomos sutartis 0,009 ha plotui. Terminas buvo nurodytas nuo 2007-11-15 iki 2017-11-15 ir kad įrašas galioja nuo 2007-11-28. Buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. ribų planas, topografinis planas ir kt. Paaiškino, kad šiuos dokumentus perdavė skyriaus darbuotojai, kad būtų užsakyti reikalingi dokumentai rengimui. Parengus sąvadą, darbuotoja rengusi sąvadą pateikė jas patvirtinimui . Paaiškino, kad patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą. Kad dokumentas buvo pateiktas teisėtai, nustatė Teritorijų planavimo komisija, kuri nustatė, kad projektavimo sąvados pateiktos nepažeidus įstatymų. Tokia buvo nusistovėjusi praktika, detalaus plano tada nereikėjo rengti. Nurodė, kad dirbdamas Marijampolės savivaldybėje laikėsi įstatymų, rėmėsi galiojančiais teisęs aktais. Mano, kad teisės aktų nepažeidė. Teigia, kad tai patvirtino institucijos tyrusios skundus ir generalinė prokuratūra. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto registro pažymėjimas yra tikras dokumentas, kur nustatytas tikrasis savininkas. Jokių suvaržymų nustatyta nebuvo. Prašymas buvo paduotas vasario 14 d. Projekto sąlygų sąvadas išduodant nurodė, kad tai yra inžinerinis statinys. Nurodo, kad nebuvo keičiamas žemės sklypo, kuriame turėjo būti statomas mobilaus ryšio bokštas, režimas. Nurodė, kad nei vienas įstatymas nereglamentuoja, kad ypatingiems statiniams reikalingas detalusis planas. Bokštui nereikėjo detalaus plano. Nerengiamas planas, jei nereikia statybos leidimo, jei nekeičiamas žemės reglamentas. Teigia, kad visi dokumentai būdavo perduoti nuolatinės statybos komisijai, komisija išnagrinėja ir pareikia savo išvadas. Taip buvo ir šiuo atveju - komisija nerado jokių pažeidimų ir projektui pritarė vienbalsiai. Protokolas buvo patvirtintas. Teigia, kad jo paties vaidmuo buvo toks pat, kaip ir paprasto komisijos nario. Jei būtų nepritaręs nors vienas narys, statybos leidimas nebūtų išduotas. Paaiškino, kad buvo atlikta statinio ekspertizė, nustatyta, kad statinys atitinka visus reikalavimus ir projektą galima tvirtinti. Paaiškino, kad nei viena institucija neišreiškė pozicijos, kad reikia detaliojo plano. Nei vienas komisijos narys pastabų neturėjo. Teigia, kad dalyvavo ir seminaruose įvairiose institucijose, buvo visur aiškinama, kad detalieji planai nerengiami inžineriniams statiniams žemės sklypuose iki 1 aro.
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji savo motionos A. Ž. yra įgaliota disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu 4,05 ha sklypu. 2008-06-17 besiribojančiame sklype buvo atvežtos bokšto konstrukcijos. Vėliau mero Jonikaičio surengtame posėdyje kaimo bendruomenės atstovai- ji ir kiti asmenys paaiškino, kad bokšto statyba buvo nuslėpta nuo kaimo bendruomenės, nebuvo parengtas detalusis planas, todėl negalėjo būti išduotas leidimas bokšto statybai. Paaiškino, kad 20008m. birželio mėnesį pamatė mobilaus ryšio bokšto konstrukcijas, tarėsi su kaimo bendruomene susirinkime, atvažiavo pas merą surinkę žmonių parašus. Tuo metu bokštas jau buvo pastatytas. Su gyventojais tai nebuvo derinama. Kai bokštas jau buvo pastatytas tada kreipėsi į visas instancijas, nes bendruomenė buvo nepatenkinta. Nurodė, kad šioje byloje bendruomenės interesų neatstovauja. Patvirtino, kad šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2007-11-15 UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarė nuomos sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl 90 kvadratinių metrų žemės nuomos iš bendro ploto. Sutartis sudaryta GSM ryšio bokšto su konteineriu statybai ir įsigaliojo gavus leidimą statyti bokštą. Po to jis parašė Marijampolės savivaldybei prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Gavus sąvadą, pagal jį buvo ruošiamas techninis projektas, kurio vadovė buvo Gritėnienė. Paaiškino, kad jis parašė prašymą Marijampolės savivaldybei bokšto statybos leidimui gauti ir projektą pateikė Marijampolės savivaldybei. Po to komisijos sprendimu buvo išduotas leidimas bokšto statybai.
Liudytojas Z. G. patvirtino, kad dirbdamas valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėju, privalėjo vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, koordinuoti departamento darbuotojų darbą. Nurodė, kad buvo tikrinamas kaltinamojo darbas dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties statybos Marijampolės sav., Puskelnių k., tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, detalaus plano dėl šio objekto statybos nereikėjo.
Liudytojas E. P. paaiškino, kad dirbo Statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėju, į pareigas įėjo tai, kad privalėjo vykdyti statybos valstybinę priežiūrą. Nurodė, kad atliko mobiliojo ryšio bazinės stoties statybos Marijampolės sav., Puskelnių k., priežiūrą, 2008 06 09 d. dėl to surašė išvadą, kurioje pažymėjo, kad pažeidimų nėra. Paaiškino, kad vėliau dėl šio patikrinimo akto buvo sudaryta komisija, kuri taip pat jokių pažeidimų nenustatė.
Liudytojas S. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip reiklų, pareigingą vadovą. Piktumų jokių nėra. Nurodė, kad dirba Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos investicijų departamento teritorijų planavimo skyriuje vyresniuoju informacinių sistemų specialistu, į pareigas įeina teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymas, visų Marijampolės sav. teritorijoje parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų įregistravimas teritorijų planavimo dokumentų registre. Teigia kad.žino, kad yra konfliktas dėl bokšto Puskelnių kaime. Detalusis planas dėl šios bazinės stoties rengiamas nebuvo. Patvirtino, kad buvo numatytas bokštas toje vietoje. Tai žinojo kaip pilietis. Nurodė, kad dėl bokšto detaliųjų planų nebuvo.
Liudytojas P. J. parodė, kad dirba VĮ „Registrų centre“ Marijampolės filiale. Kaltinamąjį V. V. pažįsta iš darbo pusės. Teigia, kad jo darbas yra dokumentų priėmimas iš klientų ir parengtų dokumentų išdavimas. Prisemena, kad buvo kažkokia žemės nuomos sutartis, jis patvirtino sutarties kopiją. Nurodė, kad tuo metu buvo tokia galiojanti dokumentų priėmimo tvarka, kad klientų pateiktus dokumentus kopijuodavo ir juos patvirtindavome savo asmeniniu antspaudu. Patvirtino, kad dokumentai buvo pateikti įprastine tvarka, tai buvo eilinė procedūra. Nurodė, kad akivaizdžių trūkumų nematė.
Liudytoja L. N. paaiškino, kad ji yra valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė. Nurodė, kad buvo gautas skundas iš Puskelnių kaimo bendruomenės dėl to, kad žmonės buvo nepatenkinti dėl statomo mobilaus ryšio bokšto. Teigia, kad buvo pradėtas skundo tyrimas apskrityje, po to perduota inspekcijai, buvo sudaryta aplinkos komisija, tikrino prokuratūra. Buvo sprendžiamas vienas ir tas pat klausimas ar reikėjo mobilaus ryšio bokšto statybai detaliojo plano ar ne. Nurodė, kad sudaryta komisija nusprendė, kad detaliojo plano nereikia. Tada buvo apskųstas šis sprendimas aplinkos ministerijai, ši sudarė komisiją ir ištyrė, kad komisijos sprendimas buvo teisingas. Mano, kad įstatymai nebuvo pažeisti. Teigia, kad nėra nustatyta jokių pažeidimai dėl V. V..
Piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo). Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo.
Iš aukščiau išdėstytų kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymų, ištirtų bylos faktinių duomenų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. V. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d. Tai patvirtina ir esantys byloje dokumentai, būtent 2008-04-22 Marijampolės savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą mobilaus ryšio bazinei stočiai (IT., b.l.81), 2008-04-29 išduotas statybos leidimas Nr. 3.23.20109.NS (I T., b.l.78), 2008-11-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimu, kad LR Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad atskiru sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, pagal LR nekilnojamo turto registro kadastro nuostatų 5 priedo „Inžinerinių statinių pagrindinė tikslinė paskirtis“ 2.7 punktą ir STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10.7 punktą bokštai ir stiebai yra inžineriniai tinklai (I T., b.l. 123-124).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė, kad bylą civilinio proceso tvarka nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 punktą. LAT kolegija atkreipė dėmesį, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo statinį ir nepagrįstai atstumui nuo jo iki trečiojo asmens A. Ž. sklypo ribos įvertinti taikė STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" 3 priedo 1.1 punktą; LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos techninių reglamentų STR 2.02.02:2004..Visuomeninės paskirties staliniai" ir STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį'* nuostatas.
Visa baudžiamosios bylos medžiaga aiškiai parodo, jog atskirų Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo normų turinio suvokimas eilę metų visuotinai praktikoje buvo nusistovėjęs kitoks. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tik pusmečiui praėjus po LAT suformuluotos naujos doktrinos, Lietuvos Respublikos Seimas grąžino ją į ankstesnę padėtį, tai yra kad teisinio reguliavimo nenuoseklumas ir prieštaringumas galutinai buvo pašalintas tik 2012 metų rudenį, Lietuvos Respublikos Seimui galiausiai suderinus tarpusavyje Žemės įstatymo 40 straipsnio ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas.
LR BK 228 straipsnis - pats veikos pobūdis nurodo, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčia. Vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų yra kaltė - kai kaltininkas nori ir siekia tam tikrų pasekmių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Taigi, minėtame Konvencijos straipsnyje yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija ir jos sekmenys: 1. įrodinėti kaltinamojo kaltę privalo kaltinančioji šalis; 2. neįrodytas kaltumas prilyginamas įrodytam nekaltumui; 3. visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Tai reiškia, kad kaltinamojo V. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais, nurodyti motyvai ir įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltumą dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltę ir jos formą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad kaltinamasis vadovavosi susiklosčiusia tuo metu praktika, ką patvirtina ir aukščiau apklausti liudytojai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamojo veikoje nėra tyčios ir todėl kaltinamasis V. V. turi būti iš kaltinimo pagal LR BK 228 str. 1 d. išteisintas ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301-302 str. str., 308 str.
nusprendė:
V. V. iš kaltinimo pagal LR BK 228 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303str. 5d. 1p.)
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.