Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei ir UAB „Jonavos paslaugos“ atstovei Alvydai Derbutaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovams I. Č.-S., S. S., dėl mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė I. Č.-S. su ieškiniu sutiko iš dalies, su skola sutinka, tačiau ji jau nemažai sumokėjo už butą, skola turėjo sumažėti. S. S. ją paliko ir iš buto išėjo gyventi atskirai 2017 m. vasario 14 d., prie skolų mokėjimo neprisidėjo, buvo bute deklaravęs gyvenamąją vietą. Jos šeima gauna socialines pašalpas, socialiai remtina, skola susidarė dėl sunkios turtinės padėties, atsakovas nemokėjo vaikams išlaikymo. Ji turėjo skolas mokėti ir už save, ir už atsakovą. Ji 2019 m. gegužės 23 d. išvyksta į užsienį, grįš rugpjūčio pabaigoje, butas jai reikalingas gyventi su vaikais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas A.Baranauskas teismo posėdyje pateikė išvadą, jog atsakovas S. S. apie 2 metus gyvena atskirai. Pagal teismo sprendimą vaiko A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su S. S., sūnus A. S. gyvena su atsakovu, todėl A. S. iškeldinimas iš buto netikslingas. Atsakovės šeimos pajamos per mėnesį apie 700 Eur socialinės pašalpos, skola susidarė dėl sunkios šeimos turtinės padėties, atsakovė neturi kur išsikelti su vaikais, nesutinka su iškeldinimu. Dėl skolos priteisimo iš S. S. ir jo iškeldinimo sutinka. Dėl atsakovės iškeldinimo su vaikais iš buto skyrius nesutinka, nes bus pažeisti vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovių atstovių, atsakovų paaiškinimai teismo posėdyje, išvadą teikiančios institucijos atstovo išvada, byloje esantys rašytiniai įrodymai – Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 13B-0352 dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo ( b.l.4), 2014 m. kovo 6 d. gyvenamosios patalpos nuomos pratęsimo sutartimi ( b.l. 5-6), VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo duomenimis apie atsakovų šeimą ( b.l. 7-8), UAB „Jonavos paslaugos“ 2018 m. gegužės 4 d. įspėjimo dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo kopijos, pašto duomenimis apie šio įspėjimo išsiuntimą atsakovams ( b.l. 9), pažymomis-skaičiuoklėmis apie skolos ir delspinigių paskaičiavimą ( b.l. 10-14), 2017 m. lapkričio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1TS-266 ( b.l. 20), 2014 m. spalio 30 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-0311 ( b.l. 15), 2015 m. liepos 30 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-0203 ( b.l. 16), 2016 m. vasario 25 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-58 ( b.l.17), 2016-12-22 savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1TS-323, 2016 m. gruodžio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1TS-323( b.l. 19), 2011 m. lapkričio 24 d. savivaldybės tarnybos sprendimo Nr.1TS-386 ( b.l. 18), 2012 m. birželio 1 d. Šilumos ir karšto vandens mokėtojų aptarnavimo paslaugų teikimo sutarties ( b.l. 22-23), UAB „Jonavos vandenys“ raštu dėl vidutinio savivaldybėje suvartoto geriamojo vandens kiekio skaičiavimo ( b.l. 21), 2019 m. gegužės 20 d. pažymos-skaičiuoklės ( skolos ir delspinigių apskaičiavimas) (b.l. 80-91) kopijos patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Dėl skolos, delspinigių priteisimo

Nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nuomotoja. 2014m. kovo 6 d. gyvenamųjų patalpų nuomos pratęsimo sutartimi buto nuomos sutartis su atsakove I. Č.-S. pratęsta iki 2017 m. balandžio 1 d. 2017 m. balandžio 1 d. sutartis nenutraukta, sutarties šalys neinicijavo sutarties pratęsimo, nutraukimo, sutartis laikoma pratęsta iki 2020 m. balandžio 1 d. ( Civilinio kodekso 6.607 straipsnio 2 dalis). 2014 m. kovo 6 d. pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos pratęsimo sutartimi nuomininkai įsipareigojo nuomotojui mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (sutarties 2, 3 punktai), tačiau mokesčiai nemokami. Bute nuomininko teisėmis gyvena ir deklaravusi savo gyvenamąją vietą atsakovė su vaikais. Bylos duomenimis, atsakovas S. S. šiame bute negyvena, gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo teisme metu bute nedeklaravęs. Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. susidarė 1918,63 Eur skola, tame skaičiuje: 1861,95 Eur skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas ir 56,68 Eur delspinigiai. Atsakovai yra skolingi už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, paskaičiuotą pagal buto plotą, vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2016-12-15 Nr.13B-1979, 2011-11-24 Nr.1TS-386, 2014-10-30 Nr.1TS-0312, 2015-07-30 Nr.1TS-0203, 2016-12-22 Nr.1TS-323, 2017-11-30 Nr.1TS-266 patvirtintomis kainomis. Atsakovai skolingi už šaltą vandenį, paskaičiuotą pagal vidutinį suvartojamo šalto vandens kiekį, apskaičiuotą vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr.989, nes nuomininkai nedeklaruoja sunaudoto vandens kiekio. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1TS-58 patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. 2018 m. spalio 1 d. dienai skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas yra 1861,95 Eur. 2018 m. gegužės 4 d. nuomininkei išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tačiau skola už butą nesumokėta.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šis mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki nustatyto termino (CK 6.584 straipsnis). Šioje byloje ieškovės reiškia reikalavimą priteisti mokesčių įsiskolinimą už buto nuomą bei komunalinius mokesčius iš atsakovų, kurie įstatymu nustatytu pagrindu yra atsakingi už prievoles, susijusias su nuomojamu gyvenamuoju būstu. Atsakovas S. S. nesutinka su skolos priteisimu iš jo, nurodė, kad jis bute negyvena nuo 2017 m. vasario 14 d., tačiau gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo iki 2019 m. sausio mėn. Dalis mokesčių, apskaičiuotų už buto komunalines paslaugas, priklauso nuo deklaruotų bute asmenų skaičiaus ( pvz. jei šalto vandens sunaudojimo gyventojai nedeklaruoja, mokestis už jį skaičiuojamas nuo deklaruotų bute asmenų skaičiaus pagal toje savivaldybėje nustatytas normas, nuo deklaruotų bute asmenų skaičiaus skaičiuojamas komunalinių atliekų išvežimo mokestis). Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovų santuoka nutraukta 2017 m. spalio 9 d., sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 9 d.

Skolininkų daugeto atveju skolininkų prievolės pobūdis gali būti skirtingas. Jų prievolė gali būti dalinė, solidarioji arba subsidiarioji. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. O šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas.

Ieškovės ( savivaldybės) ir nuomininkės I. Č. sudarytos nuomos sutarties 2, 3 punktuose nustatyta nuomininko pareiga mokėti komunalinių paslaugų, pastato eksploatavimo ir buto nuomos mokesčius. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias teises su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties.

Vadovaudamasi CK 6.589 straipsnio 1, 2 dalimis, šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatomis, kad nuomininko šeimos nariai (buvę šeimos nariai) turi teisę naudoti ir valdyti gyvenamąją patalpą, pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Tai reiškia, kad nuomininko šeimos narių (buvusių šeimos narių) teisės ir pareigos yra lygiai vienodos, nedalijamos ir neatskiriamos. Nuomos sutartimi nuomininkui ir jo šeimos nariams suteikta teisė valdyti ir naudoti visą gyvenamąją patalpą, t. y. visą butą, o ne atskiras jo dalis, todėl pareiga mokėti mokesčius yra nedalijama nei pagal subjektus, nei pagal objektą. Ji siejama su visu butu, o ne buto dalimi. Sisteminis CK 6.6 straipsnio 1 dalies, 6.576, 6.589 straipsnių ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties aiškinimas leidžia daryti išvadą apie solidariąją nuomininko ir jo šeimos narių (buvusių šeimos narių) prievolę mokėti nuomos ir kitus buto mokesčius, įtvirtintą ne tik šalių sudarytoje sutartyje, tačiau ir įstatyme (CK 6.589 straipsnio 1, 2 dalys). Nėra pagrindo sutikti tuo, kad nutraukus santuoką atsakovo S. S. prievolė mokėti buto mokesčius tapo dalinė arba jis visai neprivalo nieko mokėti. Buvusio šeimos nario, toliau gyvenančio nuomojamoje patalpoje, teisės ir pareigos yra vienodos kaip ir nuomininko bei kitų pilnamečių šeimos narių. Gyvenamosios patalpos nuomos teisė ar nuomos objektas, nutraukiant atsakovų santuoką, nebuvo padalinti, todėl buvusio nuomininko šeimos nario, likusio gyventi nuomojamoje patalpoje bei deklaravusio joje gyvenamąją vietą, prievolė mokėti buto mokesčius netapo dalinė. Aplinkybė dėl atsakovų santuokos nutraukimo neturi įtakos jų prievolės mokėti buto nuomos mokesčius pobūdžiui. Todėl iš atsakovų I. Č.-S. ir S. S. solidariai priteistina 1861,95 Eur skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ naudai ( CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 d. numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,04 procentus delspinigių (naujoji straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 19 d., nustato 0,02 proc. delspinigių normą). 1995 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr.124 dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos 3.1 p. numato, kad iš socialiai remtinoms šeimoms delspinigiai neskaičiuojami. Nors byloje nepateiktas savivaldybės sprendimas dėl atsakovės šeimos pripažinimo socialiai remtina, ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė E.Slovikaitė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovės šeima socialiai remtina. Todėl iš atsakovų solidariai nepriteistini 56,68 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Delspinigiai nepriteistini iš atsakovo S. S., nes prievolė sumokėti skolą, o taip pat ir delspinigius, solidari, o ne dalinė, delspinigių solidarus priteisimas negalimas dėl aukščiau nurodytų argumentų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1861,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 8 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl iškeldinimo, nuomininkams pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.611 straipsnis)

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šioje normoje išvardytos sąlygos – alternatyvios, t. y. bet kurios jų nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo. Dėl to teismas dėl ieškovių reikalavimo iškeldinti atsakovus su vaikais pagrįstumo svarsto, ar byloje yra nurodytų sąlygų visetas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininkų teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkai tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. Šioje byloje atsakovai neprašė mokesčius sumažinti, mokėjimą atidėti. Nagrinėjamu atveju ieškovių prašymas iškeldinti atsakovus su vaikais iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis). Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija. Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė I. Č.-S. piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei vengia dirbti, kad pagerinti šeimos materialinę padėtį. Byloje nustatyta, kad atsakovė su vaikais gyvena ginčo bute nuo 2014 m. ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovų santuoka nutraukta 2017 m. spalio 9 d. teismo sprendimu, su S. S. nustatyta vieno vaiko – A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta ir jis su tėvu S. S. šiuo metu bute (duomenys neskelbtini), negyvena. Tačiau atsakovės paaiškinimais byloje nustatyta, kad atsakovas S. S. išėjo iš buto (duomenys neskelbtini) ir paliko šeimą dar iki santuokos nutraukimo – 2017 m. vasario 14 d. Bylos išnagrinėjimo teisme metu šeimos materialinė padėtis sunki: atsakovė I. Č.- Sokolovienė šiuo metu nedirba, iki 2020 m. birželio 12 d. yra vaiko priežiūros atostogose - augina mažiausią sūnų Joną A. S., gim. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 39-40), šeimos pajamos per mėnesį – apie 700 Eur socialinių išmokų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies mokėjo mokesčius už buto nuomą ir komunalines paslaugas ( b.l. 69-73), kurie buvo užskaityti einamiesiems mokėjimams ir 1861,95 Eur skola už butą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2018 m. spalio 1 d., ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ duomenimis, nesumažėjo ( b.l.80-91). Teismo posėdyje ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė paaiškino, kad atsakovė sumokėjo viso 582,46 Eur ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ ir 327,80 Eur „Jonavos Šilumos tinklams“. Šias aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovių reikalavimą iškeldinti atsakovus su vaikais iš gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad atsakovė skolos neginčija ir stengiasi pagal išgales mokesčius mokėti. Ieškinyje nurodyta, kad ankstesnės atsakovų skolos už butą – 3152,69 Eur išieškotos pagal vykdomuosius dokumentus. Atsakovės šeimai teikiamos bendrosios bei specialiosios, kompleksinės socialinės paslaugos ( b.l. 34-35), ji mokoma tvarkyti šeimos finansus, mokesčius už buto komunalines paslaugas paskutiniu metu atsakovė moka socialinės darbuotojos pagalba. Atsakovas S. S. teismo posėdyje nepaneigė, kad jis tam tikrą laiką nemokėjo atsakovei lėšų vaikų išlaikymui, dėl ko šeimos turtinė padėtis dar pablogėjo. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovės neįrodė, jog atsakovė piktnaudžiauja jai teikiama parama, nemoka mokesčių ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių. Todėl tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovę su vaikais iš būsto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

2017 m. spalio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu ( civilinė byla Nr.2YT-2902-490/2017) S. S. sūnaus iš ankstesnės santuokos A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. S., todėl atsakovui ir jo sūnui A. S. šiuo metu negyvenant bute (duomenys neskelbtini), S. S. bute nedeklaravus gyvenamosios vietos, jų iškeldinimas netikslingas ir perteklinis.

Ieškinį dėl skolos už buto nuomą ir komunalines paslaugas, delspinigių priteisimo patenkinus iš dalies ( 97 %) , pagal Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 93 straipsnio 2 dalį, iš atsakovų, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, lygiomis dalimis – po 28,13 Eur priteistina ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 56,26 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Solidaraus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įstatymai nenumato ( CK 6.6 straipsnis).

Už pareikštą reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio (200 Eur) mokėjimo, tačiau ieškinį šioje dalyje atmetus, iš atsakovų nepriteistina 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 9,96 Eur, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ( 9,66 Eur) – po 4,83 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Likusi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija 3,00 Eur, todėl valstybei iš ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ nepriteisiama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. Č.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“, įm. k. 156916523, buveinė – Jonava, Klaipėdos g. 17, a. s. Nr. LT11 4010 0439 0008 0445, AB DNB bankas, b. k. 40100, 1861,95 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro 95 ct) skolą už buto nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1861,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų I. Č.-S. ir S. S. – po 28,13 ( dvidešimt aštuonis eurus 13 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovų I. Č.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), po 4,83 ( keturis eurus 83 centus) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1030 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojų ( atsakovų) asmens kodus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.