- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- ATP-552-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01854-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. M., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios E. S. (toliau – Nukentėjusioji) apeliacinį skundą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo R. G. (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. 35 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 27 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), nulaužė Nukentėjusiajai priklausančio automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, padarydamas jai 100 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis ATPK 37 str., Pažeidėjas įpareigotas per 1 mėnesį atlyginti Nukentėjusiajai pažeidimu padarytą 100 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Nukentėjusioji prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jos išlaidas dėl turto sužalojimo patvirtina UAB „G.“ išduotas kvitas apie sumokėtas lėšas už sugadinto automobilio remontą. Nesutinka su apylinkės teismo išvada atmesti jos parodymus dėl automobilio šonų subraižymo, nes teismas padarydamas šią išvadą rėmėsi tik Pažeidėjo paaiškinimais bei tokiu būdu pažeidė rungimosi principą – nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Kritikuoja Pažeidėjo paaiškinimus bei nurodo, kad jis buvo išgėręs, dėl ko tiksliai neatsiminė 2016 m. liepos 27 d. vakaro aplinkybių. Jis teismui nepateikė jokių įrodymų, kad padarytos turtinės žalos dydis UAB „G.“ sąskaitoje faktūroje nurodytas neteisingai. Apylinkės teismas pripažindamas, kad UAB „G.“ sąskaitoje – faktūroje nurodytas teisingas žalos dydis, priteisė ne visą padarytą žalą, nes pagal UAB „G.“ sąskaitą – faktūrą kairės pusės veidrodėlis kainavo 72 Eur, o veidrodėlio keitimas 28,50 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 100, 50 Eur, tuo tarpu apylinkės teismas priteisė tik 100 Eur žalos. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą liudytojais iškviesti mamą J. S. bei močiutę V. J.. Šios liudytojos galėjo papasakoti 2016 m. liepos 27 d. įvykio, kurio metu buvo sugadintas jai priklausantis automobilis „VW Polo“, aplinkybes bei nurodyti kaip buvo pastebėti automobilio sugadinimai. Pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas tamsiu paros metu, todėl visų automobilio sugadinimų nesimatė – ji juos pastebėjo tik sekančią dieną. Policijos pareigūnei pasakė apie subraižytus automobilio sparnus bei nurodė, kad veidrodėlio atstatymo kaštai sudarytų virš 100 Eur. Ji nėra specialistė todėl tikslios padarytos žalos iš karto įvardinti negalėjo. Nurodo, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje įpareigojant Pažeidėją atlyginti jai turtinę žalą, nurodytas neteisingas jos vardas – Elė, kai turėtų būti Eglė. Nurodo, kad žalos išieškojimas priverstine tvarka pasunkėtu neištaisius minimos rašymo apsirikimo klaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Pažeidėjas nesutinka su Nukentėjusiosios apeliaciniu skundu. Nurodo, kad UAB „G.“ užsiima statybomis, o ne automobilių remontu. Neigia subraižęs Nukentėjusiosios automobilio sparnus, tvirtina, kad ant Nukentėjusiosios automobilio iki įvykio buvo ne vienas pažeidimas. Teismo priteistą 100 Eur turtinę žalą už nulaužtą Nukentėjusiosios automobilio veidrodėlį, jis atlygino, pateikė tai patvirtinančią mokėjimo nurodymo kopiją.
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas D. Valtaris prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažeidėjui skirta nuobauda tinkamai individualizuota, padaryta žala įvertinta teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Nukentėjusioji ginčija skundžiamame nutarime apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su nutarimu šiais aspektais : 1) dėl neteisingo jai padarytos žalos nustatymo (atsisakymo priteisti Pažeidėjui atlyginti už subraižytus jos automobilio sparnus); 2) neteisingai apskaičiuotos žalos už automobilio veidrodėlio remontą; 3) prašo ištaisyti nutarime padarytą jos vardo rašymo apsirikimo klaidą.
ATPK 257 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nukentėjusioji skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje nėra įrodymų, jog Pažeidėjas sugadino (apibraižė) jos automobilio sparną. Su šiuo Nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Posėdžio apylinkės teisme metu Nukentėjusioji parodė, kad įvykio vakarą būdama namuose ji išgirdo triukšmą, pažiūrėjusi pro langą pamatė Pažeidėją, tupintį prie jos automobilio su kažkokiu aštriu daiktu, tuomet išėjo į lauką jo sutramdyti. Jis buvo neblaivus, nusiteikęs agresyviai, užgauliojo, įžeidinėjo, grasino su ja susidoroti ir iš pykčio nulaužė veidrodėlį (47 – 49 b. l.). Nukentėjusioji nenurodė konkrečiai mačiusi, kad Pažeidėjas būtų braižęs jos automobilio sparną. Kita vertus, pagal jos parodymus, Pažeidėjas tupėjo prie jos automobilio su aštriu daiktu. Kyla abejonė, ar Nukentėjusioji apskritai galėjo matyti Pažeidėją kažką turint rankose, atsižvelgiant į tai, kad buvo vėlus metas, o be to ji Pažeidėjo turimo daikto net negalėjo apibūdinti, tačiau konkrečiai tvirtino, jog daiktas buvo aštrus. Taigi, visiškai neaišku, iš kokių požymių Nukentėjusioji nustatė, kad Pažeidėjo turimas daiktas buvo aštrus. Taip pat abejonių Nukentėjusiosios parodymų teisingumu kelia ir faktas, kad rašydama pirminį prašymą Nukentėjusioji iš viso nenurodė, kad Pažeidėjas būtų turėjęs aštrų daiktą ar juo subraižęs automobilį (5 b. l.). Be to, kaip galima matyti iš Nukentėjusiosios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios policijos pareigūnės I. B. parodymų apylinkės teisme, po 2 – 3 dienų policijos pareigūnei paskambinus Nukentėjusiajai ji nenurodė jokių naujų sugadinimų ir padarytą žalą įvertino 100 Eur. Pažymėtina, kad savo 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškime (nuo įvykio praėjus beveik 10 dienų) Nukentėjusioji jau ėmė tvirtinti, kad Pažeidėjas pribėgęs prie jos automobilio su kietu daiktu apibraižė automobilio šonus (21 b. l.). Be to apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš Nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių nėra visiškai aišku, kokius konkrečiai subraižymus padarė Pažeidėjas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškime Nukentėjusioji nurodė, kad Pažeidėjas pribėgęs prie jos automobilio su kietu daiktu apibraižė automobilio šonus, tuo tarpu UAB „G.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad buvo remontuoti galiniai Nukentėjusiosios automobilio sparnai (44 b. l.). Posėdžio apylinkės teisme metu Nukentėjusioji parodė, kad suraižytas buvo tik vienas galinis sparnas (48 b. l.). Iš to akivaizdu, kad Nukentėjusiosios parodymai apie jos automobilio sugadinimus, yra labai nenuoseklūs, o dėl jai padarytos žalos dydžio – ir iš esmės skirtingi. Todėl, jais suabejoti buvo pakankamas pagrindas. Tuo tarpu Pažeidėjas viso proceso metu davė iš esmės tapačius parodymus, kad įvykio metu supykęs jis nulaužė tik automobilio veidrodėlį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo). Asmens kaltė turi būti pagrįsta patikimais įrodymais, o ne spėliojimais ar prielaidomis. Atsižvelgdamas į išdėstytą aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nesurinkta patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad Pažeidėjas įvykio metu subraižė Nukentėjusiajai priklausančio automobilio sparną, todėl šis Nukentėjusiosios skundo argumentas yra atmetamas.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jos mama J. S. bei močiutė V. J. galėjo patvirtinti jos nurodomas aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą jas apklausti. Su tuo negalima sutikti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šios Nukentėjusiosios nurodytos liudytojos iš karto po įvykio nebuvo nurodytos kaip mačiusios Nukentėjusiosios automobilio apgadinimo faktą ir aplinkybes. Nukentėjusiosios 2016-08-24 apeliaciniame skunde liudytojos paminėtos kaip bendrai mačiusios chuliganiškus Pažeidėjo veiksmus. Iš esmės dėl to paties 2016-10-26 teismo posėdyje Nukentėjusioji dar kartą prašė šias liudytojas apklausti. Pirmos instancijos teismas apsvarstė šį prašymą ir jį motyvuotai atmetė pripažinęs, kad Nukentėjusiosios automobiliui padarytos žalos dydį patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Toks teismo sprendimas yra suprantamas, nes rašytiniai įrodymai šiuo atveju yra reikšmingesni nei konkrečių paties automobilio apgadinimo aplinkybių nemačiusių liudytojų, kuriuos Nukentėjusioji paprašė apklausti po daugiau nei trijų mėnesių nuo įvykio, parodymai.
Su kitais aukščiau nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Visų pirma, Nukentėjusioji teigia, kad teismas nutarime neteisingai nurodė jai automobilio sugadinimu padarytos žalos dydį. UAB „G.“ sąskaitoje faktūroje, kuria pirmos instancijos teismas vadovavosi ir pripažino, kad joje nurodyti automobilio remonto kaštai yra teisingi, žala dėl nulaužto automobilio veidrodėlio sudarė 100,50 Eur. Tuo tarpu teismas ją sumažino iki 100 Eur, tokio sprendimo motyvų nenurodė. Iš UAB „G.“ sąskaitos – faktūros matyti, kad įvykio metu nulaužto kairės pusės veidrodėlio su remontu kaina yra 100,50 Eur. Šiuo dydžiu abejoti pagrindo nėra, jį pripažino ir pats Pažeidėjas, net atlygino 100 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo Nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, todėl apylinkės teismo nutarimas yra keičiamas.
Nukentėjusiosios vardo rašymo apsirikimo klaida yra taip pat ištaisoma keičiant apylinkės teismo nutarimą, nes jos vardas yra Eglė, o ne Elė, kaip nutarime nurodė apylinkės teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
NUTARIA:
2016 m. lapkričio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą pakeisti.
Nustatyti, kad R. G. 2016 m. liepos 27 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) nulauždamas E. S. automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį padarė jai 100, 50 Eur (vieno šimto eurų 50 centų) turtinę žalą.
Įpareigoti R. G. per 1 (vieną) mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos atlyginti E. S. 100, 50 Eur (vieno šimto eurų 50 centų) turtinę žalą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.