Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minota“ skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas draudimas įmonėms laikyti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas juridiniams asmenims laikyti, parduoti neapdorotą tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius be tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų.

Šioje byloje akivaizdu, kad Inspekcija 2021-01-19 nutarimu pareiškėjai už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymą pagrįstai ir teisėtai skyrė baudą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022-06-02 sprendimu paskyrė galutinę baudą. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, Bendrovei buvo panaikintas licencijų galiojimas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais bei alkoholiniais gėrimais.

Taigi, Administracija privalėjo taikyti licencijų panaikinimo sankcijas už nurodytus teisės pažeidimus. Ginčijami įsakymai priimti nepažeidžiant VAĮ reikalavimų, todėl prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2022-07-26 įsakymo Nr. DV-806 (b. l. 14), kuriuo pareiškėjai panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas ir dėl Administracijos direktoriaus 2022-07-26 įsakymo Nr. DV-805 (b. l. 10), kuriuo pareiškėjai panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2019-11-19 pareiškėjai buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (licencijos Nr. LIC-497-(17.1) prekybos vieta - (duomenys neskelbtini)) ir 2019-11-19 pareiškėjai buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusių gaminių prekyba (licencijos Nr. LIC-496-(17.3) prekybos vieta - (duomenys neskelbtini)). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2021-12-22 atliko patikrinimą pareiškėjai priklausiančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) ir 2022-01-19 nutarimu taikė ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, t. y. už tai, kad minėtame bare buvo laikomi 34 vieno litro talpos buteliai alaus „Švogerių“, 5 pusės litro talpos buteliai vyno „Katiusha“, 13 pakuočių cigarečių „Chesterfield blue“, 12 pakuočių cigarečių „Chesterfield original“, neturint juridinę galią turinčių šių prekių įsigijimo dokumentų (b. l. 38).

Inspekcija 2022-03-08 raštu Nr. (12.1 E) K-2677 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Administraciją, kad Inspekcijos 2022-01-19 nutarimu Bendrovei taikytos ekonominės sankcijos už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, t. y. UAB „Minota“ skirta bauda už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymą (b. l. 37). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022-06-02 sprendimu paskyrė galutinę 500 Eur baudą pareiškėjai (b. l. 21-22). Administracijos direktorius 2022-07-26 įsakymu Nr. DV-806 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ panaikino pareiškėjai licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą ir 2022-07-26 įsakymu Nr. DV-805 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimo panaikinimo“ panaikino pareiškėjai licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 Nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmeninės prekybos neapdoroti tabaku licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-05 nutarimu Nr. 1450 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmeninės prekybos neapdoroti tabaku licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.

AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte taip pat numatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2012-09-12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., LVAT 2017-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017). Iš esmės analogiškos nuostato galioja ir prekybai tabako gaminiais.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Inspekcija 2022-01-19 nutarimu paskyrė pareiškėjai 2896 Eur baudą už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimus. Regionų apygardos administracinio teismo 2022-06-02 sprendimu paskirta 2896 Eur bauda sumažinta iki 500 Eur. Minėto nutarimo ir sprendimo pagrindu buvo priimti ginčijami įsakymai.

AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti neapdorotą tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką neapdorotą tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius be tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų.

Sistemiškai išanalizavus tiek AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tiek Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą matyti, jog draudžiama įmonėms laikyti alkoholio produktus bei tabako gaminius, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šioje teisės normose įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio. Draudimas yra formalus, nėra siejamas su pasekmėmis arba alkoholio ir tabako gaminių laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio ir tabako gaminių valdymo faktu ar laikymo trukme.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių bei priimto Inspekcijos 2022-01-19 nutarimo nėra. Todėl įvertinus šias teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A-327-146/2015, Nr. A-1266-624/2015 ir kt.).

AKĮ 34 straipsnio 16 punkte numatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Pažymėtina, jog pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostatas nenumatyta licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis bei vertinti, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostatas yra panaikinama ir neišduodama vienerius metus. Šios nuostatos taip pat nenumato ir galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti tyčia, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir kt. Minėtos nuostatos dispozicijoje aiškiai numatyta, kad įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo, nurodyto 34 straipsnio 16 dalyje, padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir atitinkamai, sankcijos už pažeidimą skyrimui.

Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, 16 dalies 4 ir 5 punktuose taip pat nustatyta, kad - licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimas panaikinamas - jeigu juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo bei šio Įstatymo 26 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais.

Taigi, vertindama Inspekcijos pranešime pateiktą informaciją ir priimdama ginčijamus įsakymus, Administracija neturėjo šiuo atveju papildomai įvertinti ir nustatyti papildomas aplinkybes, turinčias reikšmės pažeidimų kvalifikavimui, sankcijų skyrimui. Priimant ginčijamus įsakymus atsakovei pakako to fakto, kad pareiškėja padarė tokius pažeidimus, todėl atsakovė, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei Inspekcijos pateiktu pranešimu, pagrįstai priėmė ginčijamus įsakymus, kuriais panaikino pareiškėjai išduotų licencijų galiojimą. Pažymėtina, jog Administracija nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, veikė savo kompetencijos bei teisės aktų ribose. Ne kartą administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog Administracijos įsakymai, kuriais nuspręsta ūkio subjektams panaikinti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais galiojimą, nėra naikinti, kadangi tokie įsakymai yra teisėti, neprieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, o griežtas AKĮ ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas grindžiamas poreikiu užtikrinti ir šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., LVAT 2016-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016).

Kaip jau minėta, Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licencijas ar jų nepanaikinti, jeigu buvo padaryti AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti teisės pažeidimai, ir ji privalo licencijas panaikinti. Kaip seka iš įsakymų turinio, juose yra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujamasi, nurodytas Inspekcijos nutarimas ir teismo sprendimas, kuriais remtasi priimant skundžiamus įsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad licencijų galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytiems teisės pažeidimams sankcija ir dėl to neteisinga. Pažymėtina, jog ekonominę sankciją, t. y. licencijos panaikinimą, teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įgalioto subjekto, atitinkantys VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jų pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.