Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaicio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. S. apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011-06-20 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nuteistas 28 (dvidešimt aštuoniu) paru areštu.

A. S. nuteistas už tai, kad jis ivykde nedideles vertes svetimo turto vagyste, o butent 2011-06-11, apie 16.20 val., Šiauliuose, iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esancio adresu (duomenys neskelbtini) 1, Šiauliuose, patalpu pavoge svetima turta, nukentejusiajam E. C. priklausanti 300 Lt vertes dvirati „Highlander“, tuo padarydamas nukentejusiajam E. C. 300 Lt turtine žala.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011-06-20 nuosprendi ir jam paskirta bausme sušvelninti – paskirti kita Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta bausmes ruši.

Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausme yra per griežta, prieštaraujanti bausmiu skyrimo paskirciai (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Mano, kad teismas, pripažines ji kaltu padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, paskirdamas bausme netinkamai taike materialines teises normas, nepakankamai ivertino byloje surinktus irodymus ir ji charakterizuojancias aplinkybes, daugiau demesio skirdamas, ji neigiamai apibudinancioms aplinkybems, ir tokiu budu buvo neobjektyvus ir šališkas. Apeliantas mano, kad teismas neivertino to, kad jis padare baudžiamaji nusižengima, yra jauno amžiaus, mokosi ir siekia igyti išsilavinima ir profesija, charakterizuojamas gerai. Teigia, kad jis yra nelabai tvirto budo, greitai pasiduoda netinkamoms pagundoms, del ko veliau labai gailisi.

Nurodo, kad jis savo kalte visiškai pripažino, labai gailisi del savo nusikalstamu veiksmu. Taciau teismas nelaike šios aplinkybes jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Jis galejo ir neprisipažinti, klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigunus ir teisma, taciau to nedare, viska nuoširdžiai papasakojo. Nurodo, kad nukentejusysis yra jauno amžiaus, jo atžvilgiu piktas ir nesileido i jokias kalbas. Teismas, tinkamai ivertines bylos faktines aplinkybes, ji charakterizuojancius duomenis, kad jis yra jaunas, moksleivis, turejo pagrindo parinkti kitos rušies bausme, bet ne pacia griežciausia, numatyta Lietuvos Respublikos 178 str. 4 d..

Teismo posedyje nuteistojo A. S. gyneja praše apeliacini skunda patenkinti ir paskirti švelnesne bausme, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo A. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d..

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad jis savo kalte visiškai pripažino ir labai gailisi del savo nusikalstamu veiksmu, taciau teismas nepagristai nepripažino tai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Teiseju kolegija pažymi, kad pagal susiformavusia teismu praktika kaltininko prisipažinima padarius nusikalstama veika, galima pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne verciamas byloje surinktu irodymu, pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinejimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne del ikiteisminio tyrimo metu istatymo nustatyta tvarka surinktu irodymu, patvirtinanciu jo dalyvavima nusikalstamos veikos padaryme, prisipažista esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu nuteistasis A. S. pripažino visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Taciau Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailejimosi. Norint pripažinti šia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinima, tiek jo nuoširdu gailejimasi. Kaltininko nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš pirmosios instancijos teismo posedžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. S. parodymus duoti atsisake ir neišreiške nuoširdaus gailescio del padarytos nusikalstamos veikos, be to, iš bylos duomenu nematyti, kad nuteistasis A. S. sieke sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Tokie apelianto veiksmai negali buti vertinami kaip nuoširdus gailejimasis. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. teigia, kad jis savo kalte visiškai pripažino ir labai gailisi padares Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika, kolegija daro išvada, kad nera salygu pripažinti nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailejimosi atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. iš esmes negincija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, taciau mano, kad jam paskirta per griežta bausme.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausme skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatu. Kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. S. bausme už padaryta nusikalstama veika, apylinkes teismas nepažeide Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimu. Skiriant bausme atsižvelgta i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni ir stadija – padarytas baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.), kaltes forma ir ruši, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tycia, nuteistajam suvokiant daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir ju siekiant, nuteistojo asmenybe – A. S. nusikalstama veika padare, budamas 1 karta teistas, turi galiojanciu administraciniu nuobaudu, jam pareikštas itarimas kitoje byloje, nedirba, neturi jokio pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, mokosi, atsakomybe sunkinancia aplinkybe – nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Atsižvelges i visas išdestytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende, kad jokia kita bausmes rušis, kaip tik susijusi su trumpalaikiu A. S. laisves atemimu už padaryta baudžiamaji nusižengima, nepakeis A. S. nusikalstamu polinkiu. Apylinkes teismo A. S. už jo padaryta baudžiamaji nusižengima paskirta artima Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytam arešto bausmes vidurkiui bausme nera per griežta, ja švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. teigia, kad teismas, paskirdamas jam bausme netinkamai taike materialines teises normas, nepakankamai ivertino byloje surinktus irodymus ir ji charakterizuojancias aplinkybes, daugiau demesio skyre ji neigiamai apibudinancioms aplinkybems, ir tokiu budu buvo neobjektyvus ir šališkas, šis apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagristas. Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausme vadovavosi straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija ir Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis, todel nagrinejamu atveju nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso istatymo normos. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas bausmiu skyrima reglamentuojancias nuostatas pritaike tinkamai ir A. S. paskyre tinkama bausme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacini skunda atmesti.