- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-790-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. balandžio 27 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose komisijos nutarimą Nr. 357-168 (toliau – Komisija), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. 2013 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., ir, vadovaujantis BK 64¹ str., nuteistas galutine 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.
2014 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 187 str. 3 d. ir, vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
2014 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 64¹ str., nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2014 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 7 d., 8 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 9 d.
2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 357-168 Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dirbti.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju vis dar nėra pakankama.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Z. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu; užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje informacinių ir elektroninių ryšių priemonėmis.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, rėmėsi išimtinai neigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis, dauguma kurių, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Ypatingą dėmesys skyrė jo praeičiai, kurios, pakeisti jis negali, ką, jo įsitikinimu, patvirtina ir nustatytas statinis jo pakartotinį nusikalstamumą apibūdinantis balas – 45 balai. Visiškai nepagrįstai, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, jog praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kadangi ši aplinkybė vėlgi yra susijusi su A. Z. praeitimi ir niekaip neįtakoja jo gyvenimo lygtinio paleidimo atveju.
Skundu pabrėžiama, jog šiuo metu nuteistasis yra atlikęs didesnę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi, pataisos namuose jis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ veikloje, šiuo metu savanoriškai atlieka įstaigos gerbbūvio darbus, nes dėl darbo vietų trūkumo apmokamo darbo laisvės atėmimo vietoje jis gauti negali. Nuteistojo teigimu, nors pataisos namuose jis ir buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo baustas už neleistino porno filmo žiūrėjimą. Tai neturėtų turėti reikšmės dėl lygtinio paleidimo, nes pakliuvus į įkalinimo vietą nelieka žmogiškos šilumos ir artumo, kurios net pakliuvus į tokią įstaigą neužgęsta.
Akcentuojama kad A. Z. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, kalba keturiomis kalbomis, turi vairuotojo pažymėjimą, o prieš sulaikymą turėjo darbo vietą, palaiko glaudžius santykius su savo šeima, kurioje 2016-04-30 gimė antras kūdikis. Tai jį skatina gyventi dėl šeimos.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Z. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Apylinkės teismas, nepažeisdamas aptarto teisinio reguliavimo, jo kontekste įvertinęs 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 357-168 taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, sprendė, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, o byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vis tik nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nesutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija įvertinus apygardos teismui pateikto nuteistojo A. Z. skundo argumentus, teisinio pagrindo nėra.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Z. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. Z. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 76 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog šiuo metu vis dar išskiriami 3 nuteistojo A. Z. pakartotinį nusikalstamumą galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai - ankstesni jo nusikalstami veiksmai, narkotinių medžiagų vartojimas bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Šie veiksniai, vertinant juos tiek visumoje, tiek ir pavieniui, gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti kruopščiai patikrinta, ar nuteistojo pažanga mažinant jų įtaką savo nusikalstamam elgesiui nagrinėjamu atveju yra pakankama.
Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, jog praeityje A. Z. už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – įskaitant ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, buvo teistas 11 kartų, jo atžvilgiu praeityje buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, savo nusikalstamo elgesio iš esmės nepakeitė, dėl ko ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skundu pažymi nuteistasis, negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tai, kad nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį neabejotinai patvirtina ir A. Z. 2015 m. gegužės 8 d. paskirta drausminė nuobauda. Ir nors ši nuobauda dėl nepriekaištingo nuteistojo elgesio 2015 m. gruodžio 17 d. buvo panaikinta prieš terminą, t. y. šiuo metu ji nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti apie nepakankamą jo pažangą koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu padaryto drausminio pažeidimo pobūdis, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, esminės reikšmės, sprendžiant jo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą analizuojamu atveju, neturi. Konstatuojant pakankamos pažangos nebuvimą nuteistojo veiksmuose įvertintina ir tai, kad 2015 m. lapkričio 14 d. A. Z. vėlgi pažeidė pataisos namuose nustatytą vidaus tvarką ir nors šiuo atveju drausminė nuobauda nuteistajam paskirta nebuvo - apsiribota pokalbiu, tačiau tai vėlgi neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neabejotinai patvirtina pakankamos pažangos nebuvimą jo elgesyje (asmens byla, 2 t., b. l. 7).
Šiame kontekste sutikti su nuteistojo teiginiais, jog jo praeities vertinimas sprendžiant jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos klausimą yra nepagrįstas, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo praeitis, o būtent ankstesni jo teistumai, įvertinus tai, kad analizuojamu atveju jie priskiriami A. Z. pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šios aplinkybės įvertinimo jis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi aptariamu atveju bausmės skyrimo klausimas nėra svarstomas, o įvertinti visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įpareigoja įstatymas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog, statinis (t. y. pastovus) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas (apimantis ir nuteistojo buvusius teistumus) tesiekia 45 balus, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu, kai nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, atitinkanti 76 balus, nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, vis tik nėra pakankama.
Vertinant nuteistojo pažangą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki suėmimo A. Z. vartojo narkotines medžiagas, kas iš esmės ir sąlygojo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Ir nors šiuo metu siekdamas atsisakyti savo priklausomybės, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje „Garstyčios grūdas“, tačiau vien tik šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepakanka pagrįstai konstatuoti, jog narkotinių medžiagų vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys, yra nebeaktualus.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertinus tai, kad praeityje A. Z. buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, o šiuo metu turi ieškinių net 8508 eurų sumai, pataisos namai jo atžvilgiu yra gavę 594 eurų vykdomųjų raštų, kurie šiuo metu vis dar yra nepadengti, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo darbo patirtį bei darbinę jo motyvaciją. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, autošaltkalvio specialybę, iki suėmimo jis dirbo UAB „E. E.“ automobilių valymo įmonėje, tačiau, atvykęs į Alytaus pataisos namus, darbinės motyvacijos A. Z. neturėjo, nedirbo, dėl darbo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 str., nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju A. Z. požiūris į darbą, atsižvelgiant į jo motyvacijos darbui stoką bei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, verčia abejoti, kad laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, aukštesniojo teismo įsitikinimu, išvadai, kad A. Z. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nepakanka, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir surengti skundo nagrinėjimui teismo posėdį, A. Z. dalyvavimą jame užtikrinant informacinių ir elektroninių ryšių priemonėmis, atmestinas. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal nuteistojo A. Z. skundą, kuris nebuvo paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis žodinio proceso tvarka nėra privalomas. Apygardos teismas, pasinaudodamas teismui suteikta BPK numatyta teise, nuteistojo A. Z. skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Z. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.