Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-20-309/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-17
Bylos Nr.: 1-20-309/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31595-2015-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Zigmas Kavaliauskas
Kaltinamasis: R. G.
Advokatai: Gintaras Gricius, Vlada Buivydienė

Kategorijos

1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-20-309/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31595-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1.; 1.2.14.7.2.1.; 2.1.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Ingai Grigaitienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Bendikui,civilinio ieškovo atstovui advokatui Gintarui Griciui,kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Vladai Buivydienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. kaltinamas tuo, kad nuo 2009-09-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, bei užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-30, pažeisdamas Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų 46 straipsnio reikalavimą, numatantį, kad bendrovės direktorius privalo veikti tik bendrovės naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas panaudojo niekaip su įmonės veikla nesusijusiems mokėjimams už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai, t. y. 45 000 litų jis panaudojo garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priklausančio bendrovės akcininko B. E. J. draugei G. N., statybai; už 12 000 litų nupirko akcininkui B. E. J. traktoriuką – žoliapjovę; už 4000 litų nupirko akcininkui B. E. J. kubilą maudynėms; 30500 litų panaudojo apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. P., S. G., A. B. darbą pas privačius asmenis Švedijoje; du kartus akcininkui B. E. J. davė grynais po 10 000 litų; pervedė iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 4080 litų niekaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusiai I. D., tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 11 5580 litų (33 474,28 eurų), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. G. nuo 2009-09-01, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, bei užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2011-01-01 kaip atskaitingas asmuo savo žinioje turėdamas 11 119,87 litų ir kaip įmonės kasininkas savo žinioje turėdamas 8 297,86 litų, t. y. 2011-01-01 dienai savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas iš viso 19 417,73 litų, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-09-03 vienas disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje, kaip atskaitingas asmuo iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko sąskaitos išsimokėjo iš viso 1055105,28 litų, o pasinaudodamas banko mokėjimo kortele iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-17–2014-08-19 laikotarpiu išėmė 235220 litų, tačiau šių pinigų neįnešė į bendrovės kasą, tokiu būdu R. G. gavo iš bendrovės“(duomenys neskelbtini)“ kasos bei išėmė grynais banko kortele iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1309743,01 litų (11119,87+8297,86+1055105,28+235220,00), iš kurių 1142441,76 litų panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (975834,07 Lt panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje + 166607,69 Lt, kuriuos panaudojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tačiau šias išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė), 115 580 Lt panaudojo trečiųjų asmenų naudai, o likusios 51721,25 litų sumos patirtoms ūkio išlaidoms pateisinti ar kitokį piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, piniginių lėšų bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino didelės vertės jam patikėtą svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 51 721,25 litų (14 979,51 eurų), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. G. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2008 spalio 1 d. vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku buvo B. E., daugiau akcininkų nebuvo. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Tai buvo medienos apdirbimo įmonė, gamino detales, medžio granulių negamino. Įmonėje dirbo 45 žmonės, buvo buhalterė, buhalterija. Direktoriumi tapo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., iki tol direktore buvo jo sutuoktinė. Prieš tampant direktoriumi nebuvo surašytas materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktas, nes direktoriumi jį paskyrė vienintelis įmonės akcininkas B. E., kuris dalyvavo visos įmonės valdyme. Su B. E. tarpusavio santykiai buvo šilti, jis jį vadino seneliu. Kada B. E. atvykdavo į Lietuvą, jis jį kviesdavo į svečius, nuvykus į Švediją, atostogaudavo pas B. E.. Pradėjus dirbti direktoriumi, įmonės apyvarta siekė apie 6 tūkstančius eurų per metus. B. E. reikalavo daug dirbti, duodavo užsakymus, todėl greitai įmonės apyvarta išaugo iki 2 milijonų. B. E. siūlė jam įmonę įsigyti už 2 milijonus eurų. B. E. kaip akcininkas į bendrovės balansą įnešdavo savo grynus pinigus, kurie būdavo kaip paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kam konkrečiai pinigai buvo įnešami, nebuvo nurodyta.

G. N. su B. E. nuo 2010 m. gyveno kaip vyras ir žmona, bet nesusituokę. G. N. gyveno (duomenys neskelbtini), o garažas, priklausęs jos mamai, buvo (duomenys neskelbtini). B. E. sakydavo, kad žiemai reikia aprūpinti G. N. mamą malkomis, todėl jai veždavo malkas, briketus. 2012 m. pavasarį buvo pradėta tvarkyti G. N. mamos namų aplinka, darė alpinariumus, dažė namą, sutvarkė aplinką. Įmonė tam pinigų neskyrė. Buvo supuvęs, sulinkęs medinis garažas, kurio pamatai buvo akmeniniai. Garažas buvo 15 X 30 m. B. E. pasisiūlė garažą nugriauti ir pasatyti naują, pateikė brėžinius ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statys garažą. B. E. jam liepė susirasti darbininkus ir pradėti garažo statybą. Liepė išrašyti sąskaitą jo įmonei 98 tūkstančiams kronų (apie 30 tūkstančių litų), kurios buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Vėliau B. E. pravedė 48 tūkstančius kronų į įmonės sąskaitą. Pasiūlė savo tėvui pastatyti garažą. Tėvas sutiko, surado, dar pora žmonių, kurie galėtų padėti, tai V. K., L. G., kitų pavardžių nepamena. Prie garažo statybų dirbo keturi, penki žmones. Darbas vykdavo vakarais arba savaitgaliais. Garažas buvo senas, medinis, stogas dengtas šiferiu, todėl medžiagos netiko net kūrenimui ir buvo išvežtos į sąvartyną. 2013 m. pavasarį pradėjo garažo statybą, baigė rudenį. Darė naujus pamatus. Galvojo garažo statybai užteks 45–50 tūkstančių litų. B. E. prie garažo statybos nedalyvavo, jis jam tik siųsdavo nuotraukas. B. E. atsiuntė pinigų statyboms ir liepė išleisti jų kaip galima mažiau. Jis iš įmonės kasos paimdavo grynus pinigus pirkti statybinėms medžiagoms ir sumokėti darbininkams. Pinigus sumokėdavo grynais, vokeliuose, darbininkai niekur nepasirašė. Pinigų niekaip neįformindavo. Vesdavo išleistų pinigų apskaitą, kiek kas kainavo, nes baigus garažo statybą bus reikalinga surašyti statybų aktą. Tėvui buvo sutarta sumokėti 6 tūkstančius litų, nes jis kontroliavo statybą nuo nugriovimo iki pastatymo. Darbininkams mokėdavo po 100 litų į dieną. Medžiagas pirkdavo už grynus pinigus, kuriuos paimdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Baigus garažo statybą, atvažiavo B. E., viskas jam tiko, tačiau pasakė, kad daugiau nieko nestatys, nes tai atsėjo brangiai. G. N. taip pat buvo grįžusi, jai tiko viskas. Garažo statybai buvo pervesta apie 98 tūkstančiai kronų, kurių garažo statybai pakako. Pinigai buvo pervesti statybos periodu. Baigus statyti garažą B. E. buvo pateikta sąmata, kiek buvo išleista grynais pinigai, už kokius darbus buvo sumokėta. Buvo sutarta, kad tuos pinigus pridės prie tų dokumentų, kuriuose įrašys, kaip išminusavimą iš B. E. suteiktos įmonei skolos. Medžiagos, kurios buvo pirktos garažo statybai ne visos buvo apskaitytos. Buvo apskaityti langai, durys. 2013 m. gruodžio mėnesį buvo išrašyta sąskaita faktūra. Garažo statybos išlaidos buvo surašytos ant lapo ir B. E. paduota, jam pasirašyti nereikėjo tik, kad žinotų kur buvo išleisti pinigai. Jokio ginčo dėl to nekilo.

Švedijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ , kurios savininku buvo B. E., darydavo stakles ir veždavo kas mėnesį. Švedijos įmonė gavo stakles. Produkcijos buvo išvežta už 15 tūkstančių kronų.

Traktoriukas – žoliapjovė 2012 m. buvo pirktas B. E. ir išvežtas į jo namus Švedijoje. Tuo metu B. E. traktoriukas – žoliapjovė sugedo ir jam reikia naujo, nes Švedijoje jie brangūs. B. E. liepė nupirkti iš įmonės pinigų ir tuo pačiu įmonė grąžins jam paskolą, nes įmonė jau pinigų neuždirba. Traktoriuką – žoliapjovę pirko Kaune, sumokėjo 12 tūkstančių litų. Buvo garantinis raštas pridėta, kad sumokėta. Kad B. E. gavo traktoriuką – žoliapjovę perdavimo aktas nebuvo surašytas. Šiuo metu traktoriukas – žoliapjovė yra Švedijoje. Traktoriukas – žoliapjovė nebuvo apskaitytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas.

Kubilas maudynėms buvo nupirktas ir išvežtas į Švediją, akcininkui B. E.. Buvo nuspręsta perpardavinėti tuos kubilus. Kubilą maudynėms nuvežė, kad B. E. juos reklamuotų. Kubilas maudynėms netiko ir B. E. pasakė, kad Švedijoje niekas tokių nepirks, nes reikia, kad būtų plastikinis vidus, o ne medinis. B. E. kubilą maudynėms pardavė Švedijoje, tačiau pinigų negrąžino. Kubilas maudynėms buvo pirktas 2012-2013 m.

Darbuotojai P. P. S. G., A. B. 2011 m. buvo išvykę į Švediją, bet nebuvo sutvarkytos komandiruotės, jie dirbo B. E. įmonėje ir pas jo namuose. Buvo išmokėta 30 500 litų atlyginimo. P. P. dirbo santechnikos darbus, S. G. atliko dažymo darbus. Pas B. E. dirbo ir I. D. vyras. Pinigai buvo sumokėti I. D., nes jie ten dirbo kaip šeima. Visas išlaidas už atliktus darbus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutarta, kad akcininkas B. E. skolą iš įmonės atsiims darbu, prekėmis, daiktais. Jam buvo pigiau samdyti žmones iš Lietuvos, negu iš Švedijos. Sakė, kad pinigus nusirašys nuo įmonės skolos.

B. E. yra perdavęs du kartus po 10 000 litų jo prašymu.

Išeinant iš darbo B. E. buvo perduoti visi surinkti dokumentai, ką jis yra paėmęs iš įmonės ir ką jis turi pasirašyti.

14 979,51 eurų nepasisavino, pinigai buvo skirti įmonės naudai. Buvo perkamos darbo paslaugos: krovininių automobilių remontavimui, žiemą sniegui nuo kelių valymui, nes kelių niekas nevalydavo, kelio remontui, pastato dažymui. Darbus atliko kaimo žmones, tai yra bedarbiai. Po 1000 litų į mėnesį išleisdavo papildomoms išlaidoms, kurios buvo suteiktos įmonės naudai. Apie tai žinojo B. E., bet darbai ir išlaidos nebuvo įregistruoti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Visa tai įvyko per tiriamąjį laikotarpį. Prieš kiekvienas Kalėdas buvo ruošiami darbuotojams kalėdiniai vakarėliai. Būdavo darbuotojams duodamos dovanos, užsakoma kavinė su visa programa. Būdavo sąskaitos, kurias pateikdavo buhalterijai, o kurių nebūdavo taip ir likdavo. Šventė akcininko B. E. gimtadienį, buvo didelis susibūrimas.

Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2005 m. vadybininke. B. E. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Įmonėje buvo buhalterė ir sekretorė. Buhalterė vedė visą apskaitą. Ji grynais pinigais nedisponavo. Kaltinamasis R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pradėjo dirbti 2007 m., jai išėjus dekretinių atostogų. Atėjus dirbti į įmonę, neperėmė iš buvusio direktoriaus turto ir joks turto perdavimo priėmimo aktas nebuvo surašytas, kai kaltinamasis R. G. pradėjo eiti direktoriaus pareigas taip pat nebuvo surašytas turto perdavimo priėmimo aktas. Įrengimų, medžiagų pirkimu rūpinosi B. .

B. buvo perduodami konkretūs daiktai: automobiliai, traktoriai, kubilas maudynėms, dovanos prieš Kalėdas. Visa tai buvo fiksuojama. B. E. sakydavo, kad įmonė yra jam daug skolinga ir jam perduotą turtą išminusuos iš skolos. Garažas V. buvo statomas iš B. E. pinigų, jis pervedė į įmonę pinigus ir paprašė kaltinamojo pastatyti garažą. Pinigus pervesdavo dalimis. Pasakė pastatykit garažą, sumažins skolą. Į Švediją važiavo įmonės darbuotojai 2011 – 2012 m. Pas B. E. dažė jo fabriką, statė pastatus, mūrijo krosnis. Už atliktus darbus mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojai išvykdavo mėnesiui, savaitei.

Liudytojas B. E. J. teismo posėdyje parodė, kad jis buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinis kapitalas buvo apie 20 000 litų, akcininkas. Kaltinamąjį R. G. pažįsta nuo 2007–2008 metų, t. y. nuo to laiko kai kaltinamojo sutuoktinė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Kaltinamais R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti po to kai jo sutuoktinė išėjo dekretinių atostogų. Su kaltinamuoju buvo sudaryta standartinė darbo sutartis ir buvo sutarta, kad kaltinamais, kaip direktorius, bus atsakingas už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Jis, kaip įmonės akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino asmeninius pinigus, už kuriuos įmonė galėjo pirkti pastatus, automobilius, įrenginius, mechanizmus, medžiagas, ir tai buvo paskola sau pačiam.

Kaltinamojo R. G. paklausė ar jis galėtų pastatyti garažą (duomenys neskelbtini), surasti žmones, kurie galėtų tai padaryti. Sutarė, kad garažo statyba kainuos 25 000 litų. Garažo statybai kaltinamajam R. G. grynųjų pinigų neperduodavo, pinigus pervesdavo pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir tai buvo padaryta per du kartus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie garažo statybos prisidėjo. G. N. sumokėjo už garažo statybai panaudotus dažus, už pirktas duris, už sunaudotą elektrą. Už garažo pastatymą, atlygį darbininkams buvo sumokėta 28 000 litų, be to 4000 litų buvo sumokėta kaltinamojo R. G. tėvui. Viso garažo statyba kainavo 32 000 litų.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo traktoriuką, kuris buvo permontuotas galingesniu varikliu, nes jo traktoriukas buvo sugedęs. Traktoriuko pirkimui buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Kubilo maudynėms, kuris buvo jam atsiųstas ir pas jį yra, niekada neužsakė, nes jam jo nereikėjo.

Buvo žmonių kurie dirbo pas jį namuose ir jis jiems sumokėjo savo asmeninius pinigus. Dirbo du žmonės, bet tai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žmonės dirbdavo dvi tris dienas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pateikė medžio granulių, kurių vertė galėjo būti apie 200 000 litų.

Kaltinamasis R. G. vieną kartą jam perdavė 17 000 Švedijos kronų.

Jis siųsdavo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo kaip jo asmeninė paskola, sau pačiam, nes turėjo teisę savo įmonei duoti pinigų. Kol įmonei vadovavo kaltinamasis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola jam tik augo.

Kai kaltinamasis R. G. buvo atleistas iš užimamų pareigų, įmonė neturėjo vadovo keletą dienų. P. buvo paskirtas direktoriumi. Jie trise sėdėjo prie stalo ir R. G. dokumentus padėjo ant stalo. Dokumentai buvo palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2015-10-28 ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 3–4) apklausiamas kaip liudytojas B. E. J. parodė, kad galimai 2001 m. Lietuvoje savo asmeninėmis lėšomis įsteigė medienos gamybos įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2006 m. įmonės vadovavimą patikėjo J., kurios tėvą gerai pažinojo. Pagal nustatytą įmonės veiklos modelį, jis pats rūpindavosi visa įmonės veikla, sudarydavo sutartis dėl žaliavų pirkimo ir produkcijos realizavimo. Įmonės vadovo pareiga buvo rūpintis gamybos proceso nepertraukiamumu. Jurgitai išėjus motinystės atostogų, vadovavimas įmonei buvo patikėtas jos sutuoktiniui R. G.. Su jais abiem buvo labai geri artimi santykiai, bendravo lyg šeimos nariai. R. sistemingai teikdavo įmonės veiklos rodiklius ir buvo tikima, kad tie skaičiai teisingi. Pirmieji nesutarimai su R. kilo, kai jis gal 2010 m. bandė keisti B. nustatytą medienos gamybos tvarka, pradėjo pirkti nekokybišką žaliavą, kilo problemų dėl produkcijos realizavimo. B. pripažino, kad yra gavęs iš R. 17 000 litų, Kalėdų proga dovanų gavo televizorių, du šildytuvus, du vandens siurblius, žoliapjovę. R. jam atvežtus daiktus turėjo nurašyti nuo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Jis, kaip įmonės akcininkas, R. nekėlė jokių reikalavimų dėl įmonės vardu nupirkto turto perdavimo. Už gautus daiktus buvo išrašoma švediškos įmonės sąskaita ir taip padengiamos įmonės turto pirkimo išlaidos. Už G. N. garažo statybą sumokėjo asmeniniais pinigais

2016-12-01 ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 8–10) papildomai apklausiamas kaip liudytojas B. E. J. parodė, kad jis pats padarė pageidaujamo perstatyti G. N. sodyboje esančio garažo projektą, apskaičiavo sąnaudas. R. paprašė surasti žmones, kurie tai padarys. Kaip atlygis už darbą buvo sutarta, kad jie pasiims senas medžiagas, langus, duris ir t. t. Kas nugriovė seną garažą nežino, bet R. sakė, kad dirbo du žmonės. Kad R. mokėjo tiems žmonėms atlyginimą nežinojo. Patį garažo griovimo ir statymo procesą kontroliavo pagal R. siunčiamas nuotraukas. Garažo pastatymas turėjo kainuoti apie 6 000 eurų. Pirmiesiems darbams buvo pervesta apie 3 000 eurų iš asmeninės sąskaitos. R. sakė, kad garažo statybą pavedė savo tėvui. R. teikdavo duomenis, kiek išleido medžiagų pirkimui ir darbų atlikimo apmokėjimui. Antrą kartą už atliktus garažo statybos darbus pervedė vasaros pabaigoj apie 3 000 – 3 500 eurų. R. patikino, kad garažo statybos kaina neviršys 6 500 eurų. Tačiau 2014 m. pavasarį R. pasakė, kad garažą stačiusiam jo tėvui reikia dar 4 500 litų. Jam nėra žinoma, kiek realiai pinigų kainavo garažo statyba, bet tikrai tai negalėjo būti 45 000 – 50 000 litų, t. y. 15 000 eurų. Pinigus asmeninio garažo statybai jis pervedė todėl, kad eilę metų teikė pinigus (paskolą įmonei), įmonė buvo skolinga dideles pinigų sumas ir per garažo statybą būtų grąžinta dalis skolos ir manė, kad tokiu būdu kaip garažo statyba įmonė jam atlygins dalį skolos. R. buvo patikinęs, kad garažo statybą jis galės pateisinti buhalteriniais dokumentais. Apie sąskaitos dėl garažo statybos išrašymą G. jokios kalbos su R. nebuvo. Yra prašęs R. nupirkti kai kuriuos daiktus: boileris, žolės pjovimo mašina – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, bet įmonės apskaitoje tai turėjo būti atvaizduota kaip skolos grąžinimas akcininkui. Buvo atvykę į Švediją pas B. J. tėvas ir R. brolis S., už atliktus darbus jiems buvo sumokėta asmeniniais pinigais. Jam nežinoma, kokios sumos buvo panaudotos įmonės darbuotojų vakaronėms. Kadangi įmonei skolino asmeninius pinigus, tai jo finansus Švedijoje tvarkantis revizorius patarė perimti iš įmonės kokį nors turtą, nes kitaip jis pats turės dėl didelių skolų inicijuoti „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą.

Liudytoja G. N. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju R. G. pažįstami. Kaip B. veika susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jai nežinoma. Su B. gyvena 10 metų, nuo 2008 m., kada su juo išvyko gyventi į Švediją. Iki išvykimo į Švediją, gyveno (duomenys neskelbtini). Jos motinos gimtinė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. mama buvo pasistačiusi namą, o garažą pasistatė (duomenys neskelbtini) m. Garažas buvo mūrinis, o kur šieną laikė medinis. Su B. nusprendė statyti naują garažą, todėl 2013 m. seną garažą nugriovė. B. su kaltinamuoju R. G. padarė garažo sąmatą, paskaičiavo, kad garažo statyba kainuos apie 25 000 litų. B. paprašė kaltinamojo R. G. surasti žmones, kurie galėtų garažą pasatyti. Kiek jai žinoma, buvo sutarta, kad už nugriovimą ir pastatymą darbininkai pasiims senajame garaže buvusias lentas ir daiktus ir jiems už darbą nereikės mokėti. Garažo statybai medieną B. pirko Švedijoje, pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Pabaigus garažo statybą, papildomai buvo sumokėta 3 000 litų. Viso garažo statyba kainavo 28 000 litų. Ji asmeniškai savo pinigų už garažo statybą nemokėjo.

Kaltinamasis G. G. Naujųjų metų dovanoms buvo atsiuntęs televizorių. Švedijoje yra traktoriukas, kubilas maudynėms, tačiau kaip jie ten atsirado, ji nežino. B. turi įmonę Švedijoje, kurioje dirbo iš Lietuvos atvažiavę žmonės, atlikdavo remonto darbus. I. D. pažįsta, nes ji dirbo su sutuoktiniu A. D. lentpjūvėje Švedijoje. Lentpjūvėje metus laiko dirbo ir N. G. su šeima.

Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbas buvo surinkti pirminius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras ir pagal jas sudaryti atitinkamus apskaitos registrus, tai yra kasos dokumentus, banko dokumentus, juos suvesti į „R.“ programą, sudaryti ataskaitas, pateikti jas mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo E. J., kuris pinigus pervesdavo į banką, į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Visas bankines operacijas atlikdavo kaltinamasis R. G.. Žinojo, kad akcininkui B. iš Lietuvos buvo vežami daiktai, bet įmonės apskaitoje nesimatė, nes jai nebuvo pateikiami dokumentai. Jai išeinant iš darbo įmonė buvo skolinga akcininkui B. Žino, kad G. buvo įnešę lėšas į atsiskaitomąją įmonės sąskaitą. Komandiruočių dokumentus ruošdavo ir juos paliko prie visų dokumentų.

Liudytojas P. B. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vadovauti 2014 m. rugsėjo 2 d. 2013 m. sausio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas J. jo paklausė, ar norėtų nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. sakė, įmonė dirba nuostolingai, skola siekia apie 180 000 eurų. 2014 m. rugpjūčio mėnesį nusprendė, kad įmonę galėtų parduoti už 500 000 eurų. 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjosi su kaltinamuoju R. G., tačiau jis informacijos nesuteikė 2014 m. rugpjūčio 29 d. atvyko B., ir tuo metu paaiškėjo, kad įmonės skola buvo 842 000 litų. 2014 m. rugsėjo 2 d. kaltinamasis R. G. nusprendė pasiimti pora savaičių atostogų ir išvykti į Norvegiją. Perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ranka rašytą raštą, kas buvo tiekėjai, kas klientai. Buhalterinė apskaita buvo nesutvarkyta. Perėmus įmonę, nebuvo atlikta įmonės turto inventorizacija, kodėl tai nebuvo padaryta, paaiškinti negali. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas.

Liudytojas M. A. teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje buvo aplaidžiai vedama buhalterinė apskaita, todėl su įmonės direktoriumi P. B. sutarė, kad suves visą įmonės apskaitą ir sutvarkys balansus už 2011–2012–2013 m. Viskas buvo popieriniame variante. Buhalteriniai dokumentai nebuvo sutvarkyti, perdavimo-priėmimo aktų nebuvo. Už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga J. G., bet dokumentai nebuvo sutvarkyti, daug dokumentų trūko. Iš įmonės banko sąskaitos pinigus paimdavo tiek kaltinamasis R. G., tiek J. G.. Kaltinamajam R. G. atlyginimas buvo mokomas ne pagal darbo sutartį. Buvo nustatytas 300 000 litų trūkumas, kai iš banko išimti pinigai, bet nebuvo pateisinamų dokumentų kam paimti pinigai buvo išleisti. Buvo daug pirkimų, kurie nesusiję su įmonės veikla, kuro daug pirkta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo B. E. J., kuris įmonei skolino savo pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga akcininkui, kad į Švediją buvo vežami daiktai ir buvo sudarytas jų sąrašas, jam nežinoma. Už garažo statybą atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už B. E. J. pravestus pinigus.

Liudytojas S. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis R. G. jo brolis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbęs, vasaros metu, mokslo metų atostogų metu. Dirbdavo pagalbinius darbus. Nuo 2011 m. tris vasaras Švedijoje dirbo, po du mėnesius pas B., kuris jį samdydavo dirbti. Atlyginimą mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pradžioje pasakydavo, kad už darbus atlygins B., bet atlygindavo kaltinamasis R. G., grįžus į Lietuvą. Pirmais metais buvo išrašyta komandiruotė, o vėliau B. sutardavo su kaltinamuoju kada jam reikia vykti į Švediją. Į mėnesį uždirbdavo apie 5–6 tūkstančius litų. B. turėjo didelį namą, reikėdavo prie namo dirbti, dažyti. Teko ir kitoje B. įmonėje dirbti. Ten dirbo su A. D.. Pinigus gaudavo grįžęs į Lietuvą. Kad gauna pinigus niekur nepasirašydavo. Per tą laiką aš uždirbo apie 30 – 40 tūkstančių litų. Kubilas maudynėms buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau atsirado pas švedą namuose.

Liudytojas S. G. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m., vasarą, statė garažą (duomenys neskelbtini), dirbdavo savaitgaliais. Garažas buvo statomas švedo, kuris paprašė sūnaus R. G., kad pastatytų garažą, prašymu. Griovė seną garažą, samdė žmones. Senas garažas buvo akmeninis ir medinis. Akmenys ir atliekos buvo išvežtos į seną apleistą sodybą ir padėtos. Medžiagomis negalėjo pasinaudoti. Pamatus naujus pylė. Plotas buvo septyni ant devynių metrų, aukštis 3 metrai. Stogas buvo šlaitinis, dengė skarda. Dirbo šeši žmones. Mokėdavo darbininkams į dieną po 100 litų. Jam už garažo statybą buvo nupirkta žoliapjovė. Statyba truko visą vasarą. Švedo prie statybų nematė, bet kaltinamasis kasdien filmuodavo kas padaryta ir siųsdavo filmuotą medžiagą. Švedo sugyventinė G. N., jeigu būdavo Lietuvoje, jokių pretenzijų nereikšdavo. Garažo pridavime ji dalyvavo, pretenzijų nebuvo. Medžiagas jis pirko, bet čekių neimdavo, nes niekam nereikėjo. Pinigus atveždavo grynais kaltinamasis R. G.. Kiek išleisdavo, tiek paimdavo. Vedė raštelį kiek išleisdavo, kad turėtų kuo pasiteisinti prieš sūnų. Garažo statybai išleido apie 30 tūkstančių litų. Pirko reikalingas garažo statybai reikalingas medžiagas. Viso garažo statybai išleido apie 40 – 50 tūkstančius litų. Sūnus sakė, kad garažui buvo skirti švedo pinigai.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad prieš 3–4 metus kaltinamojo R. G. tėvo paprašytas (duomenys neskelbtini) miestelyje padėjo prie garažo statybos. Dirbo pora savaitgalių, už dieną mokėdavo po 100 litų. Pinigus mokėjo S. G..

Liudytojas R. P. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo elektriku, santechniku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas buvo B. direktoriumi kaltinamasis R. G.. Į Švediją buvo išvykęs 5–6 kartus. Išvykdavo savaitei, dviem – trims dienoms. Kai paskambindavo švedas ir važiuodavo. Krosnis yra statę, santechninius darbus atlikdavo. Kondicionierius montavo švedo įmonėje. Dirbo visus santechninius darbus pas švedą namuose. Švedas skambindavo direktoriui, kad atsiskaitytų ir visada atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo gaudavo apie 600–700 litų. Mokėdavo ir grynais ir ant dokumento pasirašydavo. Pinigus mokėdavo ir buhalterė ir direktorius. Teko V. žolę nupjauti, už tai sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja I. D. teismo posėdyje parodė, kad buvo pažįstami su kaltinamojo brolio N. G. šeima. Apie 2012 m. gyveno Švedijoje, kur gyveno ir N. G. šeima. Visi gyveno viename name ir kartą buvo atvykęs R. G. pas brolį N. G.. N. G. yra sakęs, kad broliui reikia pinigų, nes jie statėsi namą. Paprašė paskolinti pinigų, bet neprisimena, kam pervedė pinigus ar R. G., ar N. G.. Žino, kad pinigus tikrai skolino ir žino, kad tikrai jai pinigus grąžino. Apie kokią sumą buvo kalba nepamena, gal 4 tūkstančiai litų. B. E. pažinojo, nuo to laiko kai išvažiavo į Švediją dirbti, nes jis surado darbą Švedijoje.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad prieš 7 metus susipažino su kaltinamojo R. G. broliu N. G., kuriam kartu su sutuoktine yra ne kartą skolinę pinigų. N. G. skolas grąžino, tačiau kaip tai padarė neprisimena.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (1 t., 13–20) užfiksuota, kad pagrindinės bendrovės veiklos rūšys: medienos pjaustymas ir obliavimas, medienos įmirkymas; statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba; kitų medienos gaminių gamyba; ir. kt. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 litų.

2009-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko B. E. J. sprendimu (1 t., b. l. 27) R. G. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4t., b. l. 28–78) konstatuojama, kad 2011 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje nurodyta, kad 2011-01-01 pinigų likutis pas atskaitingą asmenį R. G. buvo 11 119,87 Lt. 2011-01-01–2014-09-03 laikotarpiu R. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko sąskaitų buvo išmokėta 1 055 105,28 Lt nurodant mokėjimo paskirtį avansas. R. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas pervedė (grąžino) 548 336,65 Lt avanso. Tyrimo atlikimui nepateiktos 2012-01–2014-09-03 laikotarpio atskaitingo asmens – R. G. avanso apyskaitos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, 2011-01-01–2014-09-03 laikotarpiu grynais pinigais bei atsiskaitant asmeninėmis banko kortelėmis, už prekes bei paslaugas buvo sumokėta 344 247,50 Lt. Tyrimo atlikimui pateiktuose apskaitos registruose nurodyta, kad atskaitingas asmuo R. G. 2013-12-31 darbuotojams išmokėjo 56 366,44 Lt atlyginimų, 2014-04-01 – 2 981,67 Lt, tačiau atlyginimų mokėjimą patvirtinantys dokumentai tyrimo atlikimui nepateikti. Dalyje tirti pateiktų atlyginimų mokėjimo žiniaraščių nėra gavėjų parašų, todėl specialistė neturi galimybės nustatyti kiek atlyginimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėta grynais pinigais. Kadangi tyrimo atlikimui nepateiktos 2012-01-01–2014-09-03 laikotarpio R. G. avanso ataskaitos, nepateiktos 2011-01-01– 2014-09-03 laikotarpio kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, nepateikti 2012-10-16–2014-09-03 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai, specialistė neturi galimybės nustatyti ar tyrimo atlikimui pateikti visi prekių, paslaugų pirkimo, bei atlyginimų mokėjimo dokumentai, kai už prekes, paslaugas bei su bendrovės darbuotojais buvo atsiskaitoma grynais pinigais, taip pat specialistė negali nustatyti, kiek konkrečiai atskaitingas asmuo R. G. sumokėjo už prekes ir paslaugas, t. y. kiek gauto avanso buvo panaudota įmonės reikmėms ir kiek atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei.

Atsakydama į užduotą 10 klausimą specialistė konstatavo, kad 2011-01-01 B. E. J. pervestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ar įneštų į kasą pinigų likutis sudarė 544502,00 Lt. 2011-09-29 – 2014-01-22 laikotarpiu akcininkas B. E. J. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 167348,67 Lt. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui B. E. J. grąžino (2010-12-31 ir 2011-05-23) 212 066,01 Lt. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje pateiktą apskaitos registrą be anksčiau nurodytų sumų akcininkas B. E. J. 2014-02-13 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 78 674,76 Lt. ir 2014-03-05 – 31 102,40 Lt. tačiau specialistė neturi galimybės patikslinti ar 2014-02-13 – 78 674,76 Lt (200 000,00 SEK) ir 2014-03-05 – 31 102,40 Lt (80 000,00 SEK) į bendrovės banko sąskaitą pervedė B. E. J., nes banko išraše nurodyta, kad anksčiau nurodytas pinigų sumas pervedė H. S. I E AB M. H. (B. E. J. pavardė nenurodyta). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktuose apskaitos registruose nurodyta, kad be anksčiau nurodytų sumų R. G. akcininkui B. E. J. perdavė 47 800,00 Lt grynais, perleido B. E. J. turto ar paslaugų už 263 292,73 Lt: granulių už 165 372,52 Lt (atskaičius PVM) ir kito turto ar paslaugų už 97 920,21 Lt. 2015-07-21 paaiškinime G. nurodo, kad faktiškai akcininkui B. E. J. paskola buvo grąžinta, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai ir turtas buvo perduoti akcininkui B. E. J. (kasos išlaidos orderių, sąskaitų faktūrų, sutarčių ar kitų dokumentų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo atlikimui nepateikė. Pagal įrašus bendrovės apskaitos registruose, granulės yra registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose. Granulių pirkimo PVM įkelta į PVM atskaitą, t. y. granulių pirkimo PVM sumažinta skola biudžetui. Taigi, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo byloje pateiktus apskaitos registrus, nėra galimybės nustatyti kiek piniginių lėšų, turto buvo grąžinta akcininkui B. E. J..

2016-03-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 84–91) konstatuojama, kad tyrimo atlikimui pateiktoje suvestinėje R. G. Sąskaita (duomenys neskelbtini) grafoje pirkta (duomenys neskelbtini) be sąskaitų nurodyta, kad 2011-2014 m. laikotarpiu R. G. už įvairius darbus, paslaugas, kalėdiniams vakarėliams sumokėjo 129 100 Lt, tačiau mokėjimus pateisinančių dokumentų nepateikė. Išrašuose nėra nurodyta kokių dokumentų pagrindu yra atlikti mokėjimai, nors pagal pirkimų dokumentus matyti, kad bendrovė pirko prekes ir paslaugas iš banko išraše nurodytų įmonių.

2016-10-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 104–107) konstatuojama, kad už 2011-01-01 – 2014-09-03 laikotarpį R. G. priskaityta išmokoma atlyginimų ir komandiruotpinigių suma sudarė 207 946,91 Lt. R. G. buvo išmokėta 196 089,91 Lt. R. G. neišmokėta atlyginimo suma sudaro 11 857,00 Lt.

2017-02-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 112–118) konstatuojama, kad tyrimo atlikimui nepateikti medžiagų, kuro, panaudotų garažo statybai įsigijimo dokumentai, nepateikti garažą stačiusiems asmenims išmokėto darbo užmokesčio dokumentai, todėl specialistė negali nustatyti kokią pinigų sumą R. G. panaudojo garažo (duomenys neskelbtini) statybai. R. G. apklausų metu nurodo pirkęs daug įvairaus turto akcininko B. J. naudai už įmonės lėšas. Tačiau jo nurodytoms išlaidoms pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, todėl po 2016-10-05 ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekeičia 2016-10-05 specialisto išvados Nr. 140-IS1-5293 išvados, kurioje nurodyta, kad 2011-01-01–2014-09-03 laikotarpiu R. G. gavo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei išėmė grynais banko kortele iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 1309743,01 Lt (11119,87 Lt + 1055105,28 Lt + 8297,86 Lt + 235220,00 Lt). 2011-01-01–2014-09-03 laikotarpiu R. G. grąžino į bendrovės banko sąskaitas bei panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje 975834,07 Lt (548336,65 Lt + 344247,50 Lt + 83249,92 Lt). Pagal įrašus apskaitos registruose bei įrašus R. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) išraše, 2011-01-01–2014-09-03 laikotarpiu R. G. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudojo 166 607,69 Lt (22539,95 Lt + 56366,44 Lt + 2981,67 Lt + 67854,50 Lt + 16865,13 Lt), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė.

Specialistė B. M. teismo posėdyje parodė, kad tiriamasis laikotarpis buvo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014-09-09 nuodugniai ištirtos banko sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos R. G. ir G.. Visa tai yra pateikta lentelėse specialisto išvadose. Kiek pinigų R. G. buvo pervesta ir kiek pinigų R. G. buvo grąžinta. Iš banko išrašų ir iš kasos padarė paskaičiavimus, kiek R. G. įnešė į kasą ir kiek jis grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kas vyko iki tiriamojo laikotarpio, ne jos tiriamasis laikotarpis. Vertino viską kas jai buvo pateikta. R. G. yra išduotas avansas 1 055 105,28 Lt. Viskas buvo vertinama kas buvo R. G. asmeninėje sąskaitoje. Kiek pinigų pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų ir R. G. asmeninės sąskaitos yra įvertinta. B. kaip atskaitingas asmuo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo parašyta išvežtos granulės B., grąžinta skola B. Granulių pirkimo dokumentai yra. Tačiau, kad granulės būtų perduotos akcininkui, tokio dokumento nėra, todėl negali vertinti, ar jos buvo parduotos ar ne. Jokių įrodymų dėl komandiruočių nebuvo. Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Jeigu nėra dokumentų, tai rašo, kad nėra ir tai palieka teismui vertinti. Įmonės apskaitos nerado, buvo pavieniai parašymai. Avansinės apyskaitos jai nebuvo pateiktos ir kiek išleido pinigų nenustatyta. Įmonės registrai nebuvo pateikti. Jeigu reikia atlikti vienkartinę paslaugą surašoma sutartis, paimami parašai, išmokomi pinigai. Jeigu tai nepadaryta, nieko nesimato. R. programos dokumentai negavo. Jai buvo nurodyta koks buvo likutis 2011 m. sausio 1 d. po to išanalizavo bankinius dokumentus. Žino, kad 20 tūkstančių buvo pervesta į B. sąskaitą. Rado kasos dokumentus, kad atskaitingas asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo 48 tūkstančius per kelis kartus, tačiau tokių dokumentų nebuvo. Nėra dokumento, tai ūkinė operacija nėra įvykusi. Yra įrašai, bet nėra pateisinančių dokumentų. Duoda kategorišką išvadą, kad tiek tai pinigų nepanaudota įmonės reikmėms, kiek tai nepateisinta dokumentais.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014 Nr. 2K-518/2014).

Žemesnės instancijos teismas

BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nagrinėjamoje byloje R. G. kaltinamas, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas panaudojo niekaip su įmonės veikla nesusijusiems mokėjimams už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai, t. y. 45 000 litų jis panaudojo garažo, priklausančio bendrovės akcininko B. E. J. draugei G. N., statybai; už 12000 litų nupirko akcininkui B. E. J. traktoriuką – žoliapjovę; už 4000 litų nupirko akcininkui B. E. J. kubilą maudynėms; 30500 litų panaudojo apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. P., S. G., A. B. darbą pas privačius asmenis Švedijoje; du kartus akcininkui B. E. J. davė grynais po 10 000 litų; pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos 4080 litų niekaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusiai I. D., tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 115 580 litų (33 474,28 eurų).

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinis kapitalas 10 000 litų, vieninteliu akcininku buvo B. E. J., o įmonės direktoriaus pareigas nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio ėjo kaltinamasis R. G.. B. E. J. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ skolindavo savo pinigus, įmonės veiklai vykdyti, tačiau nebuvo sutartimis nustatyta kaip skola bus grąžinama pinigais, įmonės pagaminta produkcija, paslaugomis, įmonės vardu nupirktais ir B. E. J. perduotais daiktais. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vienintelio įmonės akcininko B. E. J. susidarė civiliniai teisiniai santykiai. 2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 28–78) konstatuojama, kad 2011-01-01 B. E. J. pervestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ar įneštų į kasą pinigų likutis sudarė 544 502,00 Lt. 2011-09-29 – 2014-01-22 laikotarpiu akcininkas B. E. J. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 167 348,67 Lt. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui B. E. J. (2010-12-31 ir 2011-05-23) grąžino 212 066,01 Lt (specialisto išvadoje nenurodoma, ar pinigai akcininkui buvo grąžinti jam pareikalavus, ar kitu pagrindu). Pagal ikiteisminio tyrimo byloje pateiktą apskaitos registrą be anksčiau nurodytų sumų akcininkas B. E. J. 2014-02-13 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 78 674,76 Lt ir 2014-03-05 – 31 102,40 Lt, tačiau specialistė neturi galimybės patikslinti ar 2014-02-13 – 78 674,76 Lt (200 000,00 SEK) ir 2014-03-05 – 31 102,40 Lt (80 000,00 SEK) į bendrovės banko sąskaitą pervedė B. E. J., nes banko išraše nurodyta, kad anksčiau nurodytas pinigų sumas pervedė H. S. I E AB M. H. (B. E. J. pavardė nenurodyta). Teismo posėdyje liudytojas B. E. J. parodė, kad jis, kaip įmonės akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino asmeninius pinigus, už kuriuos įmonė galėjo pirkti pastatus, automobilius, įrenginius, mechanizmus, medžiagas, ir tai buvo paskola sau pačiam. UAB „(duomenys neskelbtini)“ B. E. J. skolinga 609 561,82 Lt. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo perkami automobiliai, kurie buvo išvežami į Švediją, kur jais naudojosi B. E. J., o vėliau juos grąžindavo į Lietuvą, kur jie buvo įtraukiami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kaip įmonės turtas.

Nuo 2008 m. B. E. J. gyvena kartu su G. N., kurios motinos gimtinėje (duomenys neskelbtini) buvo gyvenamasis namas ir garažas. 2013 m. B. E. J. ir G. N. nutaria nugriauti seną garažą, kuris buvo pastatytas apie (duomenys neskelbtini) metus, o jo vietoje pastatyti naują. B. E. J. padaro naujo garažo projektą, sąmatą ir sutaria su kaltinamuoju R. G., kad jis suras žmonių, kurie galėtų seną garažą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują. G. N. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju R. G. buvo sutarta, kad darbininkams už seno garažo nugriovimą ir naujo pastatymą bus atsiskaityta, leidžiant jiems pasiimti seno garažo medžiagas, o naujo garažo statyba kainuos 25 000 litų. B. E. J. parodė, kad garažo statybai išleido 32 000 litų, pinigus pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o G. N. parodė, kad garažo statybai buvo išleista 28 000 litų, ji savo asmeniniais pinigais prie garažo statybos neprisidėjo. Kaltinamasis R. G. teismo posėdyje parodė, kad naujo garažo statybai galvojo išleisti 45–50 tūkstančių litų. Garažas buvo senas, mediena netiko net kūrenimui, todėl buvo išvežta į sąvartyną. Samdė žmones, mokėjo po 100 litų į dieną, pirko medžiagas. B. E. J. pinigus pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš kurios jis paimdavo pinigus ir darbininkams atsiskaitydavo grynais pinigais, mokėjimo žiniaraščių nebuvo. Pabaigus garažo statybą nei B. E. J., nei G. N. pretenzijų neturėjo, tik B. pasakė, kad garažo statyba kainavo per brangiai. Liudytojas S. G., V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nugriovė seną garažą ir jo vietoje pastatė naują. Dirbdavo savaitgaliais, išeiginėmis dienomis, pirko medžiagas garažo statybai, už dieną darbininkams buvo mokoma po 100 litų. Liudytojas S. G. parodė, kad rašėsi kiek išleisdavo pinigų, ir garažo statybai išleido 40–50 tūkstančių litų. Pinigus grynais mokėjo kaltinamasis R. G.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nebuvo paneigta kaltinamojo R. G., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko ir kreditoriaus B. E. J. parodymai, kad garažas buvo statomas iš asmeninių B. E. J. lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad garažų statyba nebuvo viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sričių. Tai, kad vienintelis įmonės akcininkas ir vienas iš kreditorių B. E. J. savo asmenines lėšas pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, šių lėšų automatiškai nedaro įmonės turtu, apskaitomu įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Kaltinamasis R. G. teismo posėdyje parodė, kad traktoriukas – žoliapjovė 2012 m. buvo pirktas B. E. ir išvežtas į jo namus Švedijoje. Tuo metu B. E. traktoriukas – žoliapjovė sugedo ir jam reikia naujo, nes Švedijoje jie brangūs. B. E. liepė nupirkti iš įmonės pinigų ir tuo pačiu įmonė grąžins jam paskolą, nes įmonė jau pinigų neuždirba. Traktoriuką - žoliapjovę pirko Kaune, sumokėjo 12 tūkstančių litų. Šiuo metu traktoriukas – žoliapjovė yra Švedijoje. Traktoriukas – žoliapjovė nebuvo apskaitytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Kubilas maudynėms buvo nupirktas 2012-2013 m. ir išvežtas į Švediją, akcininkui B. E.. Buvo nuspręsta perpardavinėti tuos kubilus. Kubilą maudynėms nuvežė, kad B. E. juos reklamuotų. Kubilas maudynėms netiko ir B. E. pasakė, kad Švedijoje niekas tokių nepirks, nes reikia, kad būtų plastikinis vidus, o ne medinis. B. E. kubilą maudynėms pardavė Švedijoje, tačiau pinigų negrąžino. Liudytojas B. E. J. teismo posėdyje parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo traktoriuką, kuris buvo permontuotas galingesniu varikliu, nes jo traktoriukas buvo sugedęs. Traktoriuko pirkimui buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Kubilo maudynėms, kuris buvo jam atsiųstas ir pas jį yra, niekada neužsakė, nes jam jo nereikėjo. 2016-12-01 ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 8–10) papildomai apklausiamas kaip liudytojas B. E. J. parodė, kad prašęs R. nupirkti kai kuriuos daiktus: boilerį, žolės pjovimo mašiną – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, bet įmonės apskaitoje tai turėjo būti atvaizduota kaip skolos grąžinimas akcininkui. Kadangi įmonei skolino asmeninius pinigus, tai jo finansus Švedijoje tvarkantis revizorius patarė perimti iš įmonės kokį nors turtą, nes kitaip jis pats turės dėl didelių skolų inicijuoti „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Liudytoja G. N. teismo posėdyje parodė, kad Švedijoje, kur ji gyvena su B. E. J. yra traktoriukas, kubilas maudynėms, tačiau kaip jie ten atsirado, ji nežino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis R. G. parodė, kad darbuotojai P. P., S. G., A. B. 2011 m. buvo išvykę į Švediją, bet nebuvo sutvarkytos komandiruotės, jie dirbo B. E. įmonėje ir jo namuose. Buvo išmokėta 30500 litų atlyginimo. P. P. dirbo santechnikos darbus, S. G. atliko dažymo darbus. Pas B. E. dirbo ir I. D. vyras. Pinigai buvo sumokėti I. D., nes jie ten dirbo kaip šeima. Visas išlaidas už atliktus darbus sumokėjo UAB“(duomenys neskelbtini)“. Buvo sutarta, kad akcininkas B. E. skolą iš įmonės atsiims darbu, prekėmis, daiktais. Jam buvo pigiau samdyti žmones iš Lietuvos, negu iš Švedijos. Sakė, kad pinigus nusirašys nuo įmonės skolos. Liudytojas S. G. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2011 m. tris vasaras dirbo Švedijoje pas B. E. J., per mėnesį uždirbdavo 5-6 tūkstančius litų, viso galėjo uždirbti 50–60 tūkstančių litų. Už darbą atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai grįždavo į Lietuvą. Liudytojas R. P. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo elektriku, santechniku. Į Švediją buvo išvykęs 5–6 kartus. Išvykdavo savaitei, dviem – trims dienoms. Kai paskambindavo švedas ir važiuodavo. Krosnis yra statę, santechninius darbus atlikdavo, kondicionierius montavo švedo įmonėje. Dirbo visus santechninius darbus pas švedą namuose. Švedas skambindavo direktoriui, kad atsiskaitytų ir visada atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo gaudavo apie 600-700 litų. Liudytojas B. E. J. teismo posėdyje parodė, kad buvo žmonių kurie dirbo pas jį namuose ir jis jiems sumokėjo savo asmeninius pinigus. Dirbo du žmonės, bet tai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žmonės dirbdavo dvi tris dienas. Liudytoja G. N. teismo posėdyje parodė, kad B. turi įmonę Švedijoje, kurioje dirbo iš Lietuvos atvažiavę žmonės, atlikdavo remonto darbus. I. D. pažįsta, nes ji dirbo su sutuoktiniu A. D. lentpjūvėje Švedijoje. Lentpjūvėje metus laiko dirbo ir N. G. su šeima. Liudytoja I. D. teismo posėdyje parodė, kad buvo pažįstami su kaltinamojo brolio N. G. šeima. Apie 2012 m. gyveno Švedijoje, kur gyveno ir N. G. šeima. Visi gyveno viename name ir kartą buvo atvykęs R. G. pas brolį N. G.. N. G. yra sakęs, kad broliui reikia pinigų, nes jie statėsi namą. Paprašė paskolinti pinigų, bet neprisimena, kam pervedė pinigus ar R. G., ar N. G.. Žino, kad pinigus tikrai skolino ir žino, kad tikrai jai pinigus grąžino. Apie kokią sumą buvo kalba nepamena, gal 4 tūkstančiai litų. B. E. pažinojo, nuo to laiko kai išvažiavo į Švediją dirbti, nes jis surado darbą Švedijoje. Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad prieš 7 metus susipažino su kaltinamojo R. G. broliu N. G., kuriam kartu su sutuoktine yra ne kartą skolinę pinigų. N. G. skolas grąžino, tačiau kaip tai padarė neprisimena.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. G. parodė, kad B. E. yra perdavęs du kartus po 10 000 Lt, pinigus perdavė B. E. prašymu. Liudytojas B. E. J. parodė, kad kaltinamasis R. G. vieną kartą jam perdavė 17 000 Švedijos kronų. 2015-10-28 ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 3–4) apklausiamas kaip liudytojas B. E. J. pripažino, kad yra gavęs iš R. 17 000 litų.

Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Būtent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui, turi užtikrinti išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, reikšmingų duomenų, pagrindžiančių jo pareikštą ir palaikomą teisme kaltinimą, surinkimą.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, o BPK neįtvirtina draudimo teismui nuosprendyje kartu su teisme duotais asmenų parodymais išdėstyti ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to nors pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017, 2K-60-303/2018).

Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (kasacines nutartis Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto iššvaistymo ar pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-26-788/2017). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016, 2K-26-788/2017), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014). Pasisavinimo ir iššvaistymo normų taikymas turi būti grindžiamas akivaizdžiu veikos žalingumu savininko interesams, o esant abejonėms, prioritetas suteiktinas ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atstatymo priemonėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-262/2013).

Nagrinėjamoje byloje R. G. kaltinamas neteisėtai, neatlygintinai perdavęs B. E. J. (vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir vienam iš kreditorių, kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga daugiau kaip 600 tūkstančių litų) turto už 81 tūkstantį litų ir 20 000 litų grynais pinigais. Kaltinamasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis pirkti daiktai ir iš įmonės kasos paimti pinigai buvo perduoti B. E. J., įmonės skolai padengti. To neneigė ir liudytoju apklausiamas B. E. J.. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kreditorius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas B. E. J. nėra trečiasis asmuo, kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas, nes nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad šis turtas B. E. J. (vienintelio įmonės akcininko nurodymu) buvo perduotas kaip dalies įmonės skolos grąžinimas. Ar šis turtas buvo perduotas, kaip skolos gražinimas, kreditoriui galima spręsti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje taip nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. P., S. G., A. B. dirbo Švedijoje B. E. J. namuose ir jam priklausančiose įmonėse Švedijoje. Nepateikta įrodymų, kad su jais būtų atsiskaitęs B. E. J. (juos būtų teisėtai įdarbinęs ar atsiskaitęs mokėdamas atlygį „vokeliuose“) ir nepaneigta, kad su jais už atliktą darbą atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Net ir sutikus, kad kaltinamasis R. G. pervedė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 4080 litų niekaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusiai I. D., kaip savo skolos gražinimą, tačiau 2016-10-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 104–107) konstatuojama, kad už 2011-01-01 – 2014-09-03 laikotarpį R. G. neišmokėta atlyginimo suma sudaro 11 857,00 litus. 4 080 litų sumą, kilus ginčui, įmonė gali sumažinti kaip įmonės skolą kaltinamajam R. G..

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl kaltinamojo G. G. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus (kaltinamasis nurodė kada, koks, kam ir kokiu pagrindu įmonės turtas ir piniginės lėšos buvo perduotos (išmokėtos)), sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įmonės vadovo R. G. veiksmų taptų nemokia, patirtų bankrotą ir kad kreditoriai dėl to patirtų žalą. Be to, kaip jau buvo pirmiau minėta, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis.

R. G. išteisintinas kaip nepadaręs veikos (BK 184 straipsnio 2 dalis), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Be to, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį pasiimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veikla negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-75-677/2016).

Nagrinėjamoje byloje R. G. kaltinamas, kad nuo 2009-09-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir kasininku, bei užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-09-03 vienas disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje, kaip atskaitingas asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko sąskaitos išsimokėjo 1 309 743,01 Lt, iš kurių 51 721,25 Lt sumos patirtoms ūkio išlaidoms pateisinti ar kitokį piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, piniginių lėšų bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino didelės vertės jam patikėtą svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 51 721,25 Lt (14 979,51 eurų).

Kaltinimas grindžiamas tuo, kad kaltinime nurodytai pinigų sumai kaltinamasis R. G. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog šie pinigai buvo panaudoti įmonės naudai.

Kaltinamasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje neigė, kad jis pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas. Įmonė neturėjo savo ūkio dalies, todėl ūkio darbams buvo samdomi aplinkinių kaimų ūkininkai, kiti gyventojai (bedarbiai). Su jais nebuvo sudaromos darbo sutartys, jiems buvo mokomi gryni pinigai. Įmonė įkurta kaimo vietoje, žiemomis reikėdavo nuo kelio valyti sniegą, remontuoti kelią, įmonėje atlikti remonto darbus, taisyti sugedusią įmonės techniką, todėl kas mėnesį tekdavo išleisti ne mažiau kaip 1 000 eurų ir tai tęsėsi keturis metus. Prieš kiekvienas Kalėdas buvo ruošiami darbuotojams kalėdiniai vakarėliai, darbuotojams įteikiamos dovanos, užsakoma kavinė, meninė programa. Būdavo sąskaitos, kurias pateikdavo buhalterijai, tačiau ne visiems atliktiems darbams ar suteiktoms paslaugoms buvo išrašomos sąskaitos. Buvo švenčiama akcininko B. E. gimtadienis, buvo didelis susibūrimas, perkamos dovanos. Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad B. buvo perduodamos dovanos prieš Kalėdas. Liudytoja G. N. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. G. Naujųjų metų dovanoms buvo atsiuntęs televizorių. Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad akcininkui B. iš Lietuvos buvo vežami daiktai, bet įmonės apskaitoje nesimatė, nes jai nebuvo pateikiami dokumentai. 2015-10-28 ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 3–4) apklausiamas kaip liudytojas B. E. J. parodė, kad Kalėdų proga dovanų gavo televizorių, du šildytuvus, du vandens siurblius, žoliapjovę. R. jam atvežtus daiktus turėjo nurašyti nuo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Jis, kaip įmonės akcininkas, R. nekėlė jokių reikalavimų dėl įmonės vardu nupirkto turto perdavimo. Už gautus daiktus buvo išrašoma švediškos įmonės sąskaita ir taip padengiamos įmonės turto pirkimo išlaidos. 2016-12-01 ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 8–10) papildomai apklausiamas kaip liudytojas B. E. J. parodė, kad jam nežinoma, kokios sumos buvo panaudotos įmonės darbuotojų vakaronėms. Kadangi įmonei skolino asmeninius pinigus, tai jo finansus Švedijoje tvarkantis revizorius patarė perimti iš įmonės kokį nors turtą, nes kitaip jis pats turės dėl didelių skolų inicijuoti „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. 2016-03-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 84–91) konstatuojama, kad tyrimo atlikimui pateiktoje suvestinėje R. G. Sąskaita (duomenys neskelbtini) grafoje pirkta (duomenys neskelbtini) be sąskaitų nurodyta, kad 2011–2014 m. laikotarpiu R. G. už įvairius darbus, paslaugas, kalėdiniams vakarėliams sumokėjo 129 100 Lt, tačiau mokėjimus pateisinančių dokumentų nepateikė. Išrašuose nėra nurodyta kokių dokumentų pagrindu yra atlikti mokėjimai, nors pagal pirkimų dokumentus matyti, kad bendrovė pirko prekes ir paslaugas iš banko išraše nurodytų įmonių. Kaltinamasis R. G. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko įsakymu iš įmonės direktoriaus pareigų buvo atleistas 2014-09-02, joks įmonės buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas. Įmonėje keletą dienų nebuvo paskirtas naujas direktorius. Buvo ieškomi įmonės veiklos dokumentai, tam buvo pasamdyta kita įstaiga, todėl neaišku ar visi buhalteriniai dokumentai buvo tinkamai apskaityti, nes dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi tik 2015-05-27 (1 t., b. l. 2), t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų, todėl neatmetama galimybė, kad dalis buhalterinių dokumentų ir galėjo dingti, būti neapskaityti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013).

Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekami ūkio darbai, nebuvo rengiami šventiniai vakarėliai, kuriems nebuvo panaudota įmonės piniginės lėšos, t. y. nepaneigta kaltinamojo parodymai, kad kaltinime nurodytas pinigų sumas jis panaudojo įmonės naudai, o ne jas pasisavino. Bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika; būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam (juridiniam asmeniui) padarymas.

Kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiškumo (turi interesų baudžiamojoje byloje, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Tačiau norint tokius parodymus patvirtinti arba paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nenustatytas svetimo turto pasisavinimo faktas, nesurinkta R. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, nes keturis metus, siekiant užtikrinti normalią įmonės veiklą, žiemos laikotarpiu, reikėjo valyti sniegą nuo privažiavimo iki įmonės kelius, juos remontuoti, o įmonė tam technikos neturėjo, todėl reikėjo samdyti techniką ir žmones, reikėjo remontuoti įmonės pastatus, tvarkyti aplinką, remontuoti įmonės techniką ir įrengimus, buvo rengiami kalėdiniai šventiniai vakarėliai (kaltinime nenurodyta, kad darbai nebuvo atliekami, o paslaugos nebuvo suteiktos, nebuvo rengiami kalėdiniai šventimai, kaip patikėtas turtas buvo pasisavintas ar buvo pervestas į savo banko sąskaitas, ar už jį buvo įsigytas turtas ir pan.). Vien tai, kad atliekant darbus ir teikiant paslaugas kaltinamasis R. G. nesudarydavo darbo sutarčių, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Byloje nenustatyta R. G. veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia, paimtus iš bendrovės kasos pinigus paversti juos savo turtu. Jei įmonės atstovai mano, kad darbai ar paslaugos buvo įvertinta per didelėmis kainomis, savo turtines teises gali ginti civilinėmis priemonėmis. R. G. išteisintinas kaip nepadaręs veikos (BK 183 straipsnio 2 dalis), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kadangi civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti atstovavimo išlaidas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinė plokštelė su R. G. S., AB sąskaitų išrašais (2 t.) paliekama prie baudžiamosios bylos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Šiaulių apskrities VPK KP ENTV (4 t., b. l. 27), grąžinami UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi teismas,

nusprendžia:

išteisinti R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, laikomus Šiaulių apskrities VPK KP ENTV, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas