Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Stasio Zabitos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. D. Č. (D. Č.), T. B., 2022 m. balandžio 5 d. apie 05.30 val. atvykę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomavo S. S., neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą (grasindamas), panaudodamas fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą, prieš jos valią, t. y. su T. B. sakydami nukentėjusiajai, kad ji (nukentėjusioji) jiems yra skolinga ir turi jiems duoti 5 000 Eur už jų paslaugas ir už leidimą dirbti su masažais, bei T. B. nukentėjusiajai nurodžius, kad „mes šiandien atvažiavome iškelti tam tikras sąlygas, kad dirbsi mums, keliam masažų kainą, dirbsime 50/50 ir dirbsi mums“, o nukentėjusioji supratusi, kad pusę pinigų – 50 procentų pelno, už jos teikiamas erotinio masažo paslaugas, ji turės atiduoti V. S. ir jo nusikalstamos veikos bendrininkams – D. D. Č. ir T. B., nesutikus su tokiais jų reikalavimais, tvirtinant, kad ji pinigų neturi ir už jokias paslaugas jiems mokėti nesiruošia, jis (V. S.), grasindamas nukentėjusiajai, kad „sulaužys nosį, nukirps, padegs, sudegins arba nuskus plaukus, apipils briliantine žaluma, sulaužys ranką, skiria jai 5 000 Eur baudą“, t. y. V. S. grasinant, o D. D. Č. gąsdinant (bauginant) nukentėjusiąją su žiebtuvėliu, jis (V. S.), sudavęs nukentėjusiajai vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, D. D. Č. sudavus nukentėjusiajai nemažiau vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, t. y. panaudojus fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajai fizinį skausmą, D. D. Č. nurodžius, kad ji (nukentėjusioji) skolinga 4 000 Eur ir turės atidirbti jiems, o jie kels reklamą, šiais savo veiksmais V. S., veikdamas bendrininkų grupėje, grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą, vertė nukentėjusiąją S. S. perduoti turtą prieš jos valią savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai, t. y. prievartavo turtą.

2. V. S. taip pat pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. D. Č., T. B., 2022 m. balandžio 5 d. apie 05.30 val. atvykę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomavo S. S., kai neturėdamas teisėto pagrindo kartu su nusikaltimo bendrininkais naudodamas psichinę prievartą (grasindamas) ir panaudodamas fizinį smurtą atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą prieš jos valią, t. y. grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą su D. D. Č. sudavė nukentėjusiajai po vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, taip sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą ir palauždami jos valią priešintis, bei atimdami galimybę jai priešintis, jis (V. S.) kartu su nusikaltimo bendrininkais – D. D. Č. ir T. B. ieškojo pas nukentėjusiąją pinigų tikrindami jos drabužių kišenes, vaikštinėdami po butą ieškojo pinigų vazose, šlepetėse, po kilimu, reikalavo iš nukentėjusios, kad ši atiduotų jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“, po ko jam (V. S.) išėmus telefono Sim kortelę, T. B. laikant nukentėjusiosios telefoną savo rankose, pareikalavus, kad ji įvestų slaptažodį, atrakintų telefoną ir atsijungtų nuo visų paskyrų, o nukentėjusiajai iškart nepavykus tai padaryti, D. D. Č. nukentėjusiajai pagrasinus, „tu ką juokauji ar ruošiesi su mumis žaisti žaidimus“, jis pasišalindamas iš nukentėjusiosios nuomojamo buto kartu su nusikaltimo bendrininkais D. D. Č., T. B. pagrobė nukentėjusiajai S. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“ 1 859 Eur vertės, kurį T. B. laikė savo rankose, 50 Eur grynųjų pinigų, kuriuos nukentėjusioji dėl grasinimų panaudoti fizinį smurtą ir panaudoto fizinio smurto prieš ją ištraukusi iš kuprinės padėjo ant stalo, t. y. pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. S. priklausantį 1 909 Eur vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 1 909 Eur turtinę žalą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Stasio Zabitos skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo V. S. parodymuose, taip pat iš dalies kitų kaltinamųjų D. D. Č., T. B., nukentėjusiosios S. S., liudytojo R. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam V. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. S. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną apysunkį (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų (BK 181 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Už šių nusikaltimų įvykdymą kaltinamajam didžiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, nors ir sutiktina su skundo teiginiu, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra vienintelės ir lemiamos sąlygos pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Vis dėlto, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

12. Iš aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis V. S. praeityje daug kartų teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 54–101), iki suėmimo nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 51–53), išsituokęs, turi vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą (3 t., b. l. 49–50). Tai rodo, kad V. S. yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra tiek tvirti, jog paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsakant į skundo argumentus apie tokio pobūdžio ryšių stiprumą, pažymėtina, kad su kaltinamuoju mažametis vaikas negyvena, nėra duomenų, kad jis juo realiai rūpinasi. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodoma aplinkybė, jog laisvėje V. S. bus įdarbintas ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Iš byloje esančio Sodros išrašo (3 t., b. l. 52) matyti, kad nuteistasis Lietuvoje neturi oficialaus darbo nuo 2009 m. sausio 30 d., o ankstesnėse keturiose darbovietėse išdirbdavo tik nuo 3 dienų iki 3,5 mėnesio. Taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis būtų dirbęs užsienyje. Kaltinamoji T. B. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, kad ji gyvena su V. S., kuris niekur nedirba ir gyvena iš jos uždirbtų pinigų (4 t., b. l. 73–76). Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, jog nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisėjų kolegijai pagrįstą išvadą, kad paleistas į laisvę V. S. pradės dirbti ir turės legalų pragyvenimo, o tai nesumažina tikimybės, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėps) nuo teismo.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. S. 2018–2020 metais penkis kartus teistas Jungtinėje Karalystėje, kas rodo, jog kaltinamasis ne tik gali turėti ryšių užsienyje, bet ir ten gyveno bei jų turi. Taip pat iš V. S. asmens duomenų nustatyta, kaltinamasis 2014 m. pakeitė savo pavardę (3 t., b. l. 49–50). Be to, kaip jau minėta, V. S. praeityje ne vieną kartą teistas, todėl kaltinamasis gerai žino teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis V. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, teismui, sprendžiančiam kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ar pratęsimo klausimus, nedraudžiama įvertinti ankstesnius asmens teistumus pasisakant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo. Tai, mažų mažiausiai, apibūdina kaltinamojo asmenybę. Pagal teismų praktiką nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų pagrindų buvimą, kaip į vieną iš kriterijų apibūdinančių asmens pavojingumą, polinkį pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei apie tikimybę, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo atsižvelgtina ir į ankstesnius asmens teistumus.

16. Iš baudžiamosios bylos duomenų, kaip jau minėta, matyti, kad V. S. anksčiau Lietuvoje teistas trylika kartų, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bei penkis kartus užsienyje. Be to, paskutinis baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu priimtas 2022 m. gegužės 31 d., t. y. jau šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą. Taip pat apygardos teismas teisingai nurodė, ką patvirtinta ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenys (3 t., b. l. 79–95), jog V. S. neatlikęs paskirtų bausmių ar praėjus trumpam laikotarpiui nuo jo paleidimo į laisvę iš pataisos įstaigų pakartotinai nusikalsdavo darydamas naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (pvz., BK 178 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamoje byloje V. S. kaltinamas vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų, kurie taip pat patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu svetimo turto gavimu panaudojant fizinį smurtą ir grasinimus, galimai padarytos veikiant bendrininkų grupėje, o V. S. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų – turint tikslą neteisėtai pasipelnyti. Tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, tiek ankstesni nusikaltimai, už kuriuos V. S. nuteistas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, rodo, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, gali būti vienas iš V. S. pragyvenimo šaltinių. Be to, analizuojant jo asmenybę apibūdinančius duomenis matyti, kad jis ne kartą baustas už pasikartojančius šiurkščius administracinius nusižengimus (pvz. vairavimas esant atimtai teisei vairuoti transporto priemonę), ir juos darė net po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kas rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Tuo tarpu skunde akcentuojami socialiniai ryšiai iki šiol nesulaikė V. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl abejotina, kad ateityje jie galėtų sumažinti nusikaltimų darymo tikimybę. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas pratęsti kaltinamajam V. S. suėmimo terminą ir pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

17. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Jau minėta, kad, remiantis bylos duomenimis, V. S. yra pavojingas visuomenei ir linkęs pažeidinėti nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Šiuo atveju suėmimas taikomas įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo bei naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, kuri, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, vertintina itin rimtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltą asmenį, kas šiuo atveju neabejotinai yra svarbiau už asmens laisvės gerbimą ir leidžia toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

18. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kelios iš tokių kardomųjų priemonių yra užstatas (BPK 133 straipsnis), intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis) ar dokumento paėmimas (BPK 134 straipsnis). Vis dėlto, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, jo turimus ryšius užsienyje, ankstesnius teistumus bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo V. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimą, už kurio padarymą V. S. nuteistas 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis padarė ir savo gyvenamojoje vietoje, todėl intensyvios priežiūros jam paskyrimas nesutrukdytų toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ar kiti asmenys galėtų sumokėti atitinkamo dydžio užstatą. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis neturi turto ir legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl siekis sukaupti užstatui reikalingą pinigų sumą ar atsilyginti asmenims, kurie užstatą sumokėtų už jį, galėtų V. S. paskatinti daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitos kardomosios priemonės ar jų kompleksas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų per švelnios ir nebus pakankamos užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

19. Skunde nurodoma aplinkybė, jog kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, prisipažįsta kaltu ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo jam taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti įvertintos individualizuojant bausmę, tačiau nepaneigia nustatytų suėmimo pagrindų. Šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati V. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

20. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodyta V. S. procesinė padėtis ir vienoje vietoje nurodytas kitas asmuo, kas, pasak gynėjo, rodo, kad apygardos teismas neįsigilino į nagrinėtą klausimą ir tik formaliai kaltinamajam pratęsė suėmimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo teiginiais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnysis teismas įvertino visus nagrinėjamam klausimui reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis bei tinkamai argumentavo, kodėl pratęsia kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą bei netenkina kaltinamojo ir jo gynėjo posėdžio metu pareikštų prašymų skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, šioje nutartyje nustatė, kad kaltinamajam taikomo suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Vien aplinkybės, kad skundžiamoje nutartyje vienoje vietoje buvo nurodyta netinkama V. S. procesinė padėtis (ne kaltinamasis, o įtariamasis) bei kito asmens vardas ir pavardė, nelaikytinos esminiais pažeidimais ir savaime nereiškia, kad apygardos teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę bei nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties.

21. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam V. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.