Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovei A. P., ieškovės atstovui adv. Eugenijui Karažinui, atsakovui S. P., atsakovo atstovui adv. Vytautui Griežei, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadas teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi tarp šalių ginčo nėra ir byloje įrodyta, jog atsakovas S. P. nėra ieškovės dukters M. P. biologinis tėvas. Kadangi įstatymai nenumato galimybės priteisti išlaikymą iš asmens, nesančio vaiko tėvu, ieškovės ieškinys atmestinas. Pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tikrieji tėvai, nuginčijus tėvystę, atsiras galimybė siekti biologinio vaiko tėvo tėvystės nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad dėl negalėjimo susisiekti su atsakovu, negali pateikti išvados, pažymėjo, kad su atsakovu buvo bendrauta tik telefonu, kur jis išdėstė savo priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl ieškovės A. P. ieškinio atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nutrauktina. Atsakovo S. P. priešieškinis tenkintinas.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. P. pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo atsakovui S. P. dėl išlaikymo jos nepilnametei dukrai M. P. bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi pripažįsta atsakovo priešieškinį ir tai, kad M. P. nėra S. P. dukra, prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti. Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, kadangi jis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų bei dalyvaujančių byloje asmenų ir nepilnamečio vaiko interesų, juo labiau, kad teismas tenkina priešieškinį dėl tėvystės ieškovės nepilnametės dukters atžvilgiu nuginčijimo, o panaikinus atitinkamą įrašą vaiko gimimo akte, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, atsakovui nesant M. P. tėvu, t.y. materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikui teikimo pareigą turinčiam subjektu, ieškovės ieškinys ir taip būtų atmestas. Teismas išaiškino ieškovei ieškinio atsisakymo bei bylos nutraukimo teisines pasekmes (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294 str.).

Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas LR CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad priešieškinio patenkinimas bei atsakovo S. P. tėvystės nepilnamečio vaiko M. P. atžvilgiu nuginčijimas, atsakovui nesant biologiniu vaiko tėvu, o ieškovei pilnai pripažįstant priešieškinį, šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, todėl iš esmės tenkina atsakovo reikalavimus.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovė A. P. ir atsakovas S. P. susituokė 1992-03-06 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo akto Nr. 699) (b.l. 5). Šalys paaiškino, kad jiems santuokoje 1992-07-27 gimė sūnus A. P.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-962/1997 šalių santuoka buvo nutraukta (b.l. 6). Byloje esančiame M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1995-12-15, gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra A. P., tuo tarpu tėvas – S. P. (b.l. 7). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad 1996-10-08 gimimo įraše Nr. 3877, M. P. tėvu nurodytas S. P., gimęs 1972-08-26, kadangi tuo metu ieškovė ir atsakovas buvo santuokoje (b.l. 106-107).

Atsakovas ginčija savo tėvystę M. P. atžvilgiu teigdamas, kad atsakovas nėra tikrasis (biologinis) vaiko tėvas, niekada su juo nebendravęs, nesirūpinęs ir neturįs tokios pareigos. CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas iš esmės kartu gyveno tik apie metus, kadangi 1992 m. pabaigoje pradėjo gyventi skyrium, kiekvienas iš jų faktiškai sukūrė kitas šeimas, niekada per visą šį laiką nebendravo, nebuvo susitikę, kartu negyveno ir jokių santykių nepalaikė. Pažymėtina, kad teismo prijungtoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo c.b. Nr. 2-5-962-1997, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės santuokos su atsakovu nutraukimo, šalių nurodomos iš esmės identiškos faktinės aplinkybės. Ieškovui S. P. 1996 m. pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ieškinyje jis nurodė, kad daugiau kaip tris metus su A. P. negyveno ir neturėjo nieko bendro, nėra vienas kito matę, nepalaikė jokių ryšių (b.l. 60). Atsakovas paaiškino, kad išsiskyręs su ieškove pradėjo gyventi su kita moterimi, 1996-05-25 jam gimė sūnus D. P., o 2005 m. sūnus N. P., nuo 2005 m. jis yra susituokęs su O. P.. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nustojusi gyventi su atsakovu, po kurio laiko susipažino ir pradėjo gyventi su N. B., nuo kurio pastojo ir 1995 metais susilaukė dukters M. P., būtent N. B. yra biologinis vaiko tėvas, su juo ieškovė išsiskyrė 1996 m. ir nuo to laiko niekada nėra mačiusi bei bendravusi. 2009-07-30 ieškovė susilaukė sūnaus D. P.. Ieškovė pažymėjo, kad jos dukra M. P. žino, kas yra jos biologinis tėvas, t.y. N. B., o ne S. P.. Tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškino, kad atsakovas niekada nėra matęs M. P., jos nepažįsta, M. P. taip pat nepažįsta atsakovo ir neidentifikuoja jo, kaip savo tėvo, kadangi žino, jog jos biologinis tėvas yra N. B..

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad M. P. pradėjimo metu A. P. būtų palaikiusi kokius nors santykius su atsakovu S. P., teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog S. P. nėra M. P. tėvas. Atitinkamai vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad vaiko tėvas yra S. P., pripažintinas negaliojančiu (LR CK 3.150, 3.151, 3.149, str., str.).

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie tai, jog ieškovė 1995 m. pagimdė dukrą ir jos gimimo liudijime atsakovas yra įrašytas vaiko tėvu, t.y. apie aplinkybes, sudarančias pagrindą tėvystei nuginčyti, žinojo dar 1997 m., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo, ir teismas turi pagrindą konstatuoti, jog yra praleistas LR CK 3.152 str. nustatytas vienerių metų senaties terminas tėvystei nuginčyti, atsakovas negalėjo nurodyti jokių svarbių ir pateisinamų šio termino praleidimo priežasčių, nesiėmė jokių priemonių teisiniam aiškumui nustatyti bei tėvystei ginčyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei vaikų teisių apsaugos institucija ieškinio senaties instituto neprašė taikyti, į tai, jog faktiškai atsakovas su ieškovės dukra niekada jokių santykių nepalaikė, jokio ryšio tarp jos ir atsakovo nebuvo ir nėra, teismas, manydamas, kad tėvystės nuginčijamas šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnametės interesų, neturės jai įtakos ir jos netraumuos, o priešingai – leis nustatyti tikro tėvo tėvystę, ieškinio senaties termino netaiko.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 4 d., o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję, t.y. viešą interesą turintys klausimai, bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-20 sprendimu ieškovei A. P. buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 4), tuo tarpu 2010-12-01 sprendimu tokia pat antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, suteikta atsakovui S. P. (b.l. 82-83), bylinėjimosi išlaidos – tiek susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu šalims, tiek susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (24 Lt), šiuo konkrečiu atveju iš šalių nepriteistinos į valstybės biudžetą ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 259, 270 str. str., teismas

nusprendė:

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės A. P. ieškinio atsakovui S. P., išvadas teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nutraukti.

Atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei A. P., išvadas teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. P. nėra jo biologinė duktė.

Pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1996-10-08 gimimo įrašo Nr. 3877 dalį, kurioje S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra įrašytas vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.