- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- eI3-8761-289/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01441-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Oskaras Silevičius
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atstovo advokato Oskaro Silevičiaus skundą dėl administracinio sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas su skundu 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A-1228 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 9 d. prašymą.
Pareiškėjo atstovo pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjas, remdamasis žemiau išdėstytais argumentais, mano, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų susijusių aplinkybių ir yra neatitinkantis nei faktinės, nei teisinės situacijos, tuo pažeidžiant Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, gero administravimo principus, kt., todėl turėtų būti panaikintas, o Atsakovas turėtų būti įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą atkūrimo natūra pagal Pareiškėjo Prašymą, atlyginant Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu Įsakymu Administracijos direktorius nutarė: neatkurti Pareiškėjui: 1. nuosavybės teisių į jo tėvo J. N. turėtą (duomenys neskelbtini), dvaro rūmų pastatą (dabar įregistruotą Nekilnojamojo turto registre kaip poilsio - gydymo korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1K1p) su priklausiniais (kiemo aikštele, šuliniu, tvora), esantį (duomenys neskelbtini), seniūnijoje, (toliau - Dvaro rūmų pastatas), nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 58 proc., bendras plotas 3 proc. viršija buvusįjį; 2. nuosavybės teisių į jo tėvo J. N. turėtą Paežerių dvaro kumetyno pastatą (dabar įregistruotą Nekilnojamojo turto registre kaip poilsio - gydymo korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2C1p), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau - Dvaro kumetyno pastatas) nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 100 proc. Kaip nurodyta Įsakyme, jis priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, (toliau - Tvarka) 86 ir 87 punktais, apsvarsčius piliečio J. N. 1997-12-18 prašymą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), dvaro rūmų pastatus, adresu: (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į UAB „Pastatų konstrukcijos“ (kodas (duomenys neskelbtini), 2009 m. atliktos statinio ekspertizės išvadas (toliau - Ekspertizės išvados), Administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus 2022-07-11 patikslintą teisinę išvadą Nr. KR-21(4.17E) (toliau - Teisinė išvada), į Administracijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo komisijos 2022-07-11 protokolo Nr. KO-152(3.48E) nutarimą (toliau - Komisijos nutarimas). Teisinėje išvadoje „Dėl grąžinimo natūra“ yra nurodyta, kad „<...> Prašymo nagrinėjimui yra taikomas ne pareiškimo pateikimo dieną galiojusi (nuo 1997-07-09 iki 1999-06-02) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio (Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai) 2 punkto reglamentavimas - <Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 2) iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį;> redakcija, o prašymo nagrinėjimo metu galiojanti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio (Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai) 1 punkto reglamentavimą <Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: 1) iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį;> redakcija. 2009 m. UAB Pastatų konstrukcijos atliko Paežerių dvaro statinių ekspertizę (dviejų pastatų laikančių konstrukcijų palyginamąjį įvertinimą). Statinio ekspertizės išvados: - buvusių dvaro rūmų, arba jo vietoje esančio pastato, sklypo plane pažymėto identifikacijos kodais 1K1/p, 1k¹/p, 2k²/p, pagrindinės (laikančios) konstrukcijos yra pakeistos 58 proc, o bendro (naudingo) ploto prieaugis yra 3 proc.; - buvusio kumetyno dalies ir jam gretimoje vietoje esančio pastato, sklypo plane pažymėto identifikacijos kodais 2C1/p; 1c²/p; 2c¹/p. pagrindinės (laikančios) konstrukcijos yra pakeistos 100 proc. Atsižvelgiant į aukščiau aprašytus faktus, pastatas negali būti grąžinamas natūra, o turi būti siūloma pareiškėjui pasirinkti viena iš atlyginimo už nekilnojamąjį turtą būdą nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje.“ ir t.t. Atitinkamai Komisijos nutarimu nutarta siūlyti Administracijos direktoriui neatkurti Pareiškėjui nuosavybių teisių į Dvaro rūmų pastatą ir Dvaro kumetyno pastatą, kas, kaip matyti iš Įsakymo, Administracijos direktoriaus ir buvo nutarta, bei siūlyti Pareiškėjui pasirinkti kurį nors iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytų atlyginimo būdų. Tačiau pažymėtina, kad dar 2022-02-07 Administracijos raštu Nr. S-428(3.36E) „Dėl dvaro rūmų pastato grąžinimo natūra“ Pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Administracijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo komisijos 2012-08-09 priimtą sprendimą atkurti J. N. ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į jos vyro ir H. tėvo J. N. nuosavybės teise valdytą išlikusį buvusio dvaro rūmų pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1K1p, Dvaro rūmų pastatas gali būti grąžinamas natūra. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, kt., Pareiškėjas Prašymu, kaip ir buvęs turto savininkas pirminiame savo prašyme (žr. Teisinę išvadą) nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į turtą būtų atkurtos natūra. Akcentuotina, kad pagal pačios Administracijos pateiktą VĮ Registrų centro (kodas 124110246, adresas Lvovo g. 25-101, Vilnius) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą tiek Dvaro rūmų pastatas, tiek Dvaro kumetyno pastatas yra ne gyvenamosios, o poilsio ir gydymo, t.y. ūkinės-komercinės paskirties. Pagal Atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 1 punktą Ūkinės-komercinės paskirties pastatai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie yra iš esmės perstatyti (rekonstruoti) taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo. Atitinkamai yra numatyta ir Tvarkos 72 punkte. Kaip minėta, pačiame Įsakyme yra nurodyta, kad Dvaro rūmų pastato pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos tik 58 proc. ir bendras plotas tik 3 proc. viršija buvusįjį. Taigi Įsakymas šioje dalyje yra akivaizdžiai visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis galiojančių teisės aktų nuostatų (žr. Atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 1 punktą, Tvarkos 72 punktą, kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ekspertizės išvados kartu su Įsakymu Pareiškėjui nepateiktos, o pačiame Įsakyme, t.y. nei Įsakymo 1-ame punkte, nei Įsakymo 2-ame punkte, nieko nėra pasisakyta apie tai, kad sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo. Pagal Tvarkos 74 punktą net jeigu iš esmės perstatytame (rekonstruotame) ūkinės-komercinės paskirties pastate pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų, bet sukurtą naują plotą galima atskirti nuo buvusiojo, savininko pageidavimu išlikusioji pastato dalis gali būti grąžinama natūra. Įsakymo 2-ame punkte nurodoma, kad į Dvaro kumetyno pastatą nutarta neatkurti nuosavybės teisių, nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 100 proc., tačiau tai visiškai nereiškia, kad nėra išlikę buvusio ploto ir/ar kad naujai sukurtas papildomas plotas negalėtų būti atskirtas nuo buvusiojo (žr. Atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 1 punktą, Tvarkos 72, 74 punktus, kt.). Taigi, mano, kad Įsakymas ir šioje dalyje yra akivaizdžiai visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis galiojančių teisės aktų nuostatų. Dar daugiau, nors tiek Teisinėje išvadoje, tiek Komisijos nutarime nurodoma, kad pastatai negali būti grąžinami natūra, o turi būti siūloma pareiškėjui pasirinkti vieną iš atlyginimo už nekilnojamąjį turtą būdą, nurodytą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje, tačiau Įsakymu nutarta apskritai neatkurti nuosavybės teisių į ginčo pastatus ir net be jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo (žr. Įsakymą), tuo pažeidžiat ne tik Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, kt. Atsižvelgiant į visa tai ir remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, mano, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų susijusių aplinkybių ir yra neatitinkantis nei faktinės, nei teisinės situacijos, tuo pažeidžiant Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kt., šiuo skundu prašo panaikinti skundžiamą Įsakymą ir įpareigoti Atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą atkūrimo natūra pagal Pareiškėjo Prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo: - 21 straipsnio 1 dalis – piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. - 15 straipsnio 1 dalis, gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: 1) iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintų vietos savivaldos principų – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, vadovaujantis kuriuo savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais, iš kurių vienas yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad „įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos numato teisės aktų normos, viešojoje teisėje priimta, kad administravimo subjektų veikla yra tiksliai sureguliuota, o galimybės pasirinkti elgesio modelį, nenumatytą teisės aktuose, nėra (2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1828-662/2021, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje A552-2853/2012). J. N. 1997 m. gruodžio 9 d. pareiškimu (reg. 1997-12-18 Nr. N-312) kreipėsi į Šiaulių rajono valdybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą, bet su prašymu nebuvo pateikti nuosavybės teisę ir turto nacionalizavimą įrodantys dokumentai. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (priimtas 1997 m. liepos 1 d.). 2005 m. pareiškėjo advokatas pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašymą dėl termino pateikti įrodančius dokumentus atnaujinimo. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė 2006-06-07 sprendimą, kuriuo nuspręsta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti Šiaulių rajono savivaldybei. Aktuali Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 21 straipsnio 1 dalies redakcija reglamentuoja, kad „Piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.“ Prašymo nagrinėjimui yra taikomas ne pareiškimo pateikimo dieną galiojęs (nuo 1997-07-09 iki 1999-06-02) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio (Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai) 2 punkto reglamentavimas, o prašymo nagrinėjimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio (Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai) 1 punkto reglamentavimas , kadangi J. N. 1997 m. gruodžio 9 d. pareiškimas nėra išnagrinėtas. Pažymėtina, kad 2009 m. UAB Pastatų Konstrukcijos atliko Paežerių dvaro statinių ekspertizę (dviejų pastatų laikančių konstrukcijų palyginamąjį įvertinimą). Statinio ekspertizės išvados: - buvusių dvaro rūmų, arba jo vietoje esančio pastato, sklypo plane pažymėto identifikacijos kodais 1K1 / p, 1k1 / p, 2k2 / p, pagrindinės (laikančios) konstrukcijos yra pakeistos 58 proc., o bendro (naudingo) ploto prieaugis yra 3 proc. - buvusio kumetyno dalies ir jam gretimoje vietoje esančio pastato, sklypo plane pažymėto identifikacijos kodais 2C1 / p; 1c2 / p; 2c1 / p. pagrindinės (laikančios) konstrukcijos yra pakeistos 100 proc. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: 1) iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Atsižvelgiant į aukščiau aprašytus faktus, pastatas negali būti grąžinamas natūra, o turi būti siūloma pareiškėjui pasirinkti vieną iš atlyginimo už nekilnojamąjį turtą būdų, nurodytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu buvo pateikta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-03 įsakymu Nr. A-728 sudarytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo komisijos išvada - Pareiškime nurodytas nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas, bei siūlymas neatkurti:- piliečiui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jo tėvo J. N. turėtą (duomenys neskelbtini), dvaro rūmų pastatą (dabar įregistruotą Nekilnojamojo turto registre kaip poilsio – gydymo korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1K1p) priklausiniai (kiemo aikštele, šuliniu, tvora), esantį (duomenys neskelbtini), seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), kaime, nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 58 proc., bendras plotas 3 % viršija buvusįjį; - piliečiui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jo tėvo J. N. turėtą (duomenys neskelbtini), dvaro kumetyno pastatą (dabar įregistruotą Nekilnojamojo turto registre kaip poilsio – gydymo korpusą, unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), esantį Šiaulių apskrities, Šiaulių rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini), seniūnijoje, nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 100 proc. - siūlyti piliečiui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasirinkti kurį nors iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nurodytų atlyginimo būdą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundas yra nepagrįstas, prašome jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė administracinį sprendimą (toliau – Įsakymas) neatkurti nuosavybės teisių į pareiškėjo tėvo J. N. turėtą (duomenys neskelbtini), dvaro rūmų pastatą (dabar įregistruotą Nekilnojamojo turto registre kaip poilsio - gydymo korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1K1p) su priklausiniais (kiemo aikštele, šuliniu, tvora), esantį (duomenys neskelbtini), kaime, (toliau - Dvaro rūmų pastatas), nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 58 proc., bendras plotas 3 proc. viršija buvusįjį ir į (duomenys neskelbtini) dvaro kumetyno pastatą (dabar įregistruotą Nekilnojamojo turto registre kaip poilsio - gydymo korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2C1p), esantį (duomenys neskelbtini), seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (toliau - Dvaro kumetyno pastatas), nes pagrindinės laikančios konstrukcijos pakeistos 100 proc.
Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad pagal pačios Administracijos pateiktą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą tiek Dvaro rūmų pastatas, tiek Dvaro kumetyno pastatas yra ne gyvenamosios, o poilsio ir gydymo, t.y. ūkinės-komercinės paskirties. Taigi advokatas kelia klausimą, ar statinys (statiniai), į kuriuos pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, yra gyvenamosios paskirties ar ūkinės-komercinės paskirties ir, atitinkamai, kurios Atkūrimo įstatymo nuostatos - 14 straipsnis ar 15 straipsnis ginčo santykiams taikytini.
Pažymėtina, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jog pastatų ar jų dalių išpirkimui yra iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ūkinės-komercinės paskirties pastatai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) yra iš esmės perstatyti (rekonstruoti) taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo; 2) pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn.
Vienas iš byloje keliamų klausimų yra ginčo pastatų pagrindinių konstrukcijų ir bendrojo ploto pakeitimų įvertinimas procentais. Tam, kad būtų tinkamai nustatyti pastatų pagrindinių konstrukcijų ir bendrojo ploto pakeitimai procentais, yra reikalingos specialios žinios, todėl būtina pasitelkti atitinkamos srities ekspertus (specialistus). Atliekant pagrindinių konstrukcijų ir bendrojo ploto pakeitimų konkrečius skaičiavimus, turi būti tiksliai laikomasi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 73, 75-78 punkto reikalavimų.
UAB „Pastatų konstrukcijos“ atliktoje statinio ekspertizės išvadoje nurodoma, kad rekonstruojant dvaro rūmus, buvo perstatyta jo medinė dalis 1k¹/p. Mūrinėje dalyje 1K1/p buvo įrengtas rūsys, pakeistas aukštų išplanavimas ir permūrytos atskiros laikančios sienos. Ekspertinėse išvadose nurodoma, kad atlikus Paežerių poilsio – gydomojo komplekso dviejų pamatų ekspertizę, nustatyta: buvusių dvaro rūmų, arbo jo vietoje esančio pastato, sklypo plane pažymėto identifikaciniais kodais 1K1/p; 1k¹/p; 2k², pagrindinės (laikančios) konstrukcijos yra pakeistos 58%; nesant nacionalizuoto pastato aukštų planų, buvusių dvaro rūmų bendro naudingo ploto pokyčio patikimai nustatyti negalima. Taip pat padaryta išvada, kad buvusio kumetyno dalies ir jam gretimoje vietoje esančio pastato, sklypo plane pažymėto identifikacijos kodais 2C1/p; 1c²/p; 2c¹/p, pagrindinės (laikančios) konstrukcijos yra pakeistos 100%; buvusio kumetyno bendras (naudingas) plotas padidėjo 530%; nepažeidus perstatyto pastato funkcionalumo, jo naujas bendras plotas (prieaugis) negali būti atitvara atskirtas nuo buvusio bendro ploto.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo komisijos 2022 m. liepos 11 d. posėdžio protokole nurodoma, kad Komisijos narys Evaldas Gudas pristatė pastabas dėl Teisės ir personalo administravimo skyriaus 2022 m. birželio 21 d. teisinės išvados Nr. KR-18; įvertinęs teisinę išvadą nustatė, kad neteisingai taikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo teisės normos laike ir daroma išvada, kad prašymo nagrinėjimui yra taikomas ne pareiškimo pateikimo dieną galiojęs (nuo 1997-07-09 iki 1999-06-02) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 2 punkto reglamentavimas <gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 2) iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 60 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį>, o prašymo nagrinėjimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio (valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai) 1 punkto reglamentavimas <Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio straipsnio 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: 1) iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimu pripažinta, kad 15 straipsnio 2 punkto nuostata „pakeista daugiau kaip 60 procentų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 46 straipsnio 2 bei 3 dalims. Nutarime nurodoma, kad „remiantis ginčijama Įstatymo norma gali būti grąžinamas savininkui natūra gyvenamasis namas, kurio yra likę tik apie 40 procentų pagrindinių konstrukcijų, taigi iš esmės naujas nuosavybės teisių objektas. Vertinant šią normą pažymėtina ir tai, kad Įstatymas nenumato savininko, kuriam natūra grąžintas gyvenamasis namas, prievolės kompensuoti valstybei namo pagerinimo išlaidų, kaip buvo nustatyta prieš tai galiojusiame restitucijos įstatyme. Todėl ginčijama Įstatymo norma yra neteisinga ir kitų visuomenės narių atžvilgiu, kurių bendrai sukauptos lėšos buvo naudojamos savininkams grąžinamiems gyvenamiesiems namams pertvarkyti ir pagerinti. Taigi yra pagrindo teigti, kad esamas įstatyminis sureguliavimas asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, teikia tam tikras privilegijas kitų visuomenės narių atžvilgiu. Todėl jis neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, jog visi asmenys įstatymui lygūs. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 punkto nuostata „pakeista daugiau kaip 60 procentų“ prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, taip pat Konstitucijos 46 straipsnio 2 ir 3 dalims. Įstatymo 15 straipsnio 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui ir 59 straipsnio 4 daliai.“
Nuo 2002 m. sausio 18 dienos galiojusios Įstatymo redakcijos 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad „gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokole Nr.1 nurodoma, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu valstybė išperka ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir už juos atlygina, jeigu pakeista daugiau kaip 60% pagrindinių pastato konstrukcijų ir sukurto naujo ploto negalima atskirti; toks pastato remonto lygis leidžia dvaro rūmų pastatą pareiškėjams grąžinti natūra. Taigi matyti, kad priimdama 2012 m. rugsėjo 13 d. spendimą atkurti nuosavybės teises Šiaulių rajono savivaldybės administracija nesivadovavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 2 punktu (senąja redakcija, galiojusia nuo 1997-07-09), o vadovavosi kita nuostata - Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Konstatuotina, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo statinį klausimus nepateikė motyvų, kodėl 2012 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje ginčo statinį, pažymėtą plane 1K1p, vertino kaip ūkinės-komercinės paskirties ir vadovavosi Įstatymo 14 straipsniu, o 2022 m. liepos 11 d. posėdyje tas pats statinys jau buvo vertinamas kaip gyvenamosios paskirties ir buvo vadovaujamasi Įstatymo 15 straipsniu. Taip pat buvo akcentuojama, kad atsižvelgiant į Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo būti taikoma kita Įstatymo 15 straipsnio redakcija, nors iš esmės priimant 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą buvo taikomas Įstatymo 14 straipsnis, o priimant 2022 m. liepos 12 d. Įsakymą – Įstatymo 15 straipsnio nuostatos.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu ginčo statiniai yra poilsio ir gydymo paskirties, šias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina prie bylos prijungta VĮ Registrų centro pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr.(duomenys neskelbtini).
Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 akcentuojama, jog „Atkūrimo įstatymo prasme yra aktualu nustatyti, kokia buvo ginčo statinio (statinių) paskirtis jo nacionalizavimo ar kitokio neteisėto nusavinimo metu, nes būtent ši aplinkybė apsprendžia kurios Atkūrimo įstatymo nuostatos turi būti taikomos. Aplinkybė, ar ginčo pastatas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra ūkinės-komercinės paskirties pastatas ar gyvenamasis namas, yra fakto klausimas, todėl vertintini šiuo klausimu byloje surinkti įrodymai.“
Darytina išvada, kad priimant skundžiamą Įsakymą nebuvo pateikti motyvai ar pastatai, į kuriuos pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra ūkinės-komercinės paskirties ar gyvenamosios, nebuvo vertinami turimi rašytiniai įrodymai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 7 d. rašte „Dėl dvaro rūmų pastato grąžinimo natūra“ prašoma informuoti, ar pareiškėjas perims grąžinamą pastatą savo nuosavybėn pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. priimtą sprendimą atkurti J. N. ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į jos vyro ir H. tėvo J. N. nuosavybės teise valdytą išlikusį buvusio dvaro rūmų pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1K1p, grąžinant pareiškėjams natūra. Taigi jau buvo įgyvendinamas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Kita vertus, 2022 m. liepos 12 įsakymu nutarta neatkurti natūra J. N. ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į jos vyro ir H. tėvo J. N. nuosavybės teise valdytą išlikusį buvusio dvaro rūmų pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1K1p, nors 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu šiuos nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant pastatą natūra. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. A-1228 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (duomenys neskelbtini)“ nepasisakoma dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo. Taigi iš teismui pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad vienu sprendimu nuosavybės teisės į dvaro rūmų pastatą adresu (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1K1p, yra atkurtos, kitu sprendimu (skundžiamu Įsakymu) nuspręsta į tą patį pastatą nuosavybės teisių neatkurti.
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse. Kadangi skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. A-1228 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (duomenys neskelbtini)“ yra pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu dėl ko Įsakymas yra naikintinas, o klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 9 d. prašymą spręstinas iš naujo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).\
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau rašytinai įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas teismui nebuvo pateikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A-1228 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 9 d. prašymą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.