Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. I. (iki 2016-08-04 J.);

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui G. J. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. I. (iki 2016-08-04 J.); institucija teikianti išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui G. J. ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.45 l.).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateikė 2016-07-20 išvadą Nr.VT14-944, kurioje teigiama, kad tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu. Nepilnamečio kilmės iš tėvo nustatymas atitiktų CK 3.161 straipsnio nuostatą, kad vaikas turi teise žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus. Šį vaiko teisių principą, kuris užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus, gina ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis. R. J. teigimu, atsakovas G. J. mažamečio J. J. neaugina, nesirūpina, nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, tarp jų nėra susiformavusio jokio ryšio. Vaikas nėra matęs G. J., nes nuo pat gimimo gyvena su motina ir G. D., kurį pažįsta, vadina „tėvu", yra labai prisirišęs. Iš byloje pateiktų duomenų matyli, kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra aiškus, todėl nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimai nepažeis vaiko J. J. teisių ir teisėtų interesų. (b.26-27 l.).

Tretysis asmuo R. I. (iki 2016-08-04 J.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu ji kaip vyras ir žmona negyvenantys nuo 2012 metų. Susipažinusi su ieškovu 2013 m., su juo kartu gyvenusi nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Su atsakovu norėjusi išsiskirti, jis nesutiko, todėl kreipusis dėl advokato. Kai nustojusi gyventi su atsakovu, su juo nebuvo susitikusi, su juo telefonu bendravusi. Vaikai buvo likę pas atsakovą, ji nuvykusi pas juos, kai namuose nebūdavo sutuoktinio. Vaikas gimė nuo G. D.. Nesakiusi, kad vaikas įrašytas atsakovo, kadangi norėjusi viską sutvarkyti pati. Pati nesikreipusi dėl vaiko tėvystės nuginčijimo. Atsakovas apie vaiką sužinojo, kai jis gimė, jam jokių klausimų dėl to nekilo. Santuoką nutraukę 2016 m. liepos mėn., vaiko į sutartį neįtraukę, kadangi jis nėra atsakovo vaikas.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovui ieškinį visiškai pripažinus ieškinio pripažinimu (b.56 l.), teismui nustačius, kad atsakovo pripažinimas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.2 d.), sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais, nenurodant argumentų, dėl ko atmetami kurie nors įrodymai (CPK 268 str.5 d.).

Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad J. J. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini)., R. J. prašymu, tėvais nurodyti atsakovas G. J. ir R. J. (b.22 l.). Sūnus gimė trečiajam asmeniui ir atsakovui gyvenant santuokoje, ką patvirtina santuokos liudijimo kopija (b.8 l.).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str.1 d.) Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Ieškovas, save laikydamas biologiniu J. J. tėvu, augindamas vaiką kartu su trečiuoju asmeniu, kreipėsi į teismą prašydamas nuginčyti, kad atsakovas, kuris yra įrašytas vaiko tėvu jo gimimo liudijimu nėra tikrasis J. J. tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti, tuo pačiu ir ją nuginčyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių, įrodančių giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str.1 d.). Byloje ieškovas atsisakė DNR ekspertizės, savo ieškinį įrodinėjo ieškiniu, atsakovo ieškinio pripažinimu, savo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdyje.

Iš ieškinyje ieškovo nurodytų aplinkybių, jo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad iki J. J. gimimo (duomenys neskelbtini), jau nuo 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu kartu negyveno sutuoktinių gyvenimo, gyveno atskirai, tretysis asmuo gyveno su ieškovu. Sprendžiant pagal vaiko gimimo datą, jo motina turėjo pastoti maždaug 2014 metų balandžio mėn., jau gyvendama su ieškovu. Atsakovas patvirtino, kad su vaiko motina jis tuo metu nebendravęs, nesimatęs, nežinojęs apie jos nėštumą, apie tai sužinojęs tik vaikui gimus iš laikraščio, gimus vaikui jo nelankė, nelaikė savo sūnumi. Šias aplinkybes patvirtino ir vaiko motina. Ieškovo ir trečiojo asmens parodymais nustatyta, kad vaikas laiko savo tėvu ieškovą, atsakovo nėra matęs. Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, patikimai įrodo, kad atsakovas negali būti ir nėra J. J. biologinis tėvas.

Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, ieškovas laiko vaiką savo sūnumi, nuginčijus tėvystę, savo tėvystę pripažins pas notarą savo pareiškimu, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus pažinti savo tėvą, nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu ieškovas to neatliks pas notarą. Ieškovui teismo posėdžio metu patvirtinus, kad po teismo sprendimo priėmimo kreipsis į pas notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvą nebus pažeista (CK 3.161 str. 2 d.). Trečiajam asmeniui - vaiko motinai išaiškintina, jog nuginčijus vaiko tėvo tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu notarui (CK 3.141 str.), ar kreipiantis su ieškiniu į teismą, prašant nustatyti tėvystę (CK 3.146 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro valstybės išlaidos - žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str. 1 d., 88 str. ).

Ieškovas paduodamas ieškinį teismui turėjo sumokėti 41 EUR žyminį mokestį valstybei, tačiau nuo jo sumokėjimo buvo atleistas, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-05-24 sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-16-T-1886-8246 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jam buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-25 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2017-01-25 Nr.NTP-7-1083 nurodoma, kad ieškovui G. D. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 237,70 Eur., kuri priteistina valstybės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, nes jos (9,28 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.5 d.). Šioje byloje atsakovo elgesys buvo tinkamas, kadangi jis bylos nagrinėjimo metu ieškinį pripažino, bylos nevilkino. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės, kadangi jam ir trečiajam asmeniui R. I. (iki 2016-08-04 J.) esant santuokoje, jos nenutraukus, jo sutuoktinė susilaukė su ieškovu vaiko, kuris remiantis CK 3.140 str. 2 d., gimimo įraše buvo įrašytas jo vardu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 str.1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, iš atsakovo šių išlaidų valstybei nepriteisti. Kadangi ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, jis yra atleistas nuo išlaidų valstybei sumokėjimo, iš jo valstybės išlaidos taip pat nepriteistinos.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti įrašą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašo Nr.7 grafoje ,,Tėvas“ G. J., negaliojančiu.

Iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei - 41 Eur žyminio mokesčio, 237,70 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 9,28 Eur procesinių dokumentų išlaidų nepriteisti.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teismo sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.