Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-05 · Byla Nr. ATP-159-519/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
ATP-159-519/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-00071-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-159-519/2011Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00071-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 45.4.4; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 160 Lt bauda;

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 2600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutine nuobauda A. K. skirta 2600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad 2012-01-01 apie 13²⁰ val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atbulas vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į iš galo sustojusį automobilį, dėl to apgadintos abi transporto priemonės, vengė pasitikrinti girtumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutarimu, nustatytomis aplinkybėmis ir nutarime išdėstytais motyvais.

Pasak apelianto, protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė. Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro AVEĮTP vyresnysis patrulis R. B. surašydamas protokolą nustatė, jog jis galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 18 punktus. 9 punkte nurodyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, 18 punkte nurodyta, kad „policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“. Tačiau apelianto teigimu, atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas nenustatė, jog jis vairavo transporto priemonės, nepažymėjo protokole, kokius būtent Kelių eismo taisyklių punktus jis galėjo pažeisti, savo surašytu protokolu nepatvirtino, jokių nustatytų aplinkybių, o jis kadangi transporto priemonės nevairavo, nebuvo eismo dalyvis (vairuotojas), todėl atsisakė vykdyti policijos pareigūno reikalavimą tikrintis neblaivumą, dėl ko pareigūnas protokole pažymėjo, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punktą.

Apelianto teigimu, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, iškeltas pagal ATPK 126 straipsnio 1-4 dalis, turi būti nustatomas specialus administracinio teisės pažeidimo subjektas - vairuotojas. Ne vairuotojas (pavyzdžiui, keleivis) už ATPK 126 straipsnio 1-4 dalyse numatytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas. Vairuotojo sąvokos apibrėžimas yra pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 47 punkte. Šios teisės normos vairuotoją apibrėžia kaip asmenį, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas.

Pasak apelianto, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro AVEĮTP vyresnysis patrulis R. B. nenustatė, jog jis buvo transporto priemonės vairuotojas, pažeidė kokius nors Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus (neskaitant jo atsisakymo tikrintis), apelianto manymu, todėl jau vien dėl šių aplinkybių Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

Apeliantas nurodo, kad vairavimo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas nei ATPK, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Kelių eismo taisyklėse. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Pasak apelianto, toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė.

Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, jog jis bandė vairuoti transporto priemonę ar ją vairavo. Pasak apelianto, dėl jo netyčinių veiksmų, jam siekiant pasiimti daiktus iš automobilio, automobilis galėjo pajudėti, tačiau, tai nebuvo vairavimas ar siekis kad transporto priemonė pakeistų savo stovėjimo vietą, be to liudytojas A. M., teisme patvirtino, jog jam atsisėdus į transporto priemonę, durelės nebuvo uždarytos, jis mano jog automobilis apeliantui atsisėdus galėjo pajudėti, tačiau nėra tikras, kiek ir kuria kryptimi ji judėjo. Apeliantas pažymi, jog analogiška praktika dėl transporto priemonės vairavimo ir jos vertinimo yra suformuota administracinėje byloje Nr. N-444-765/2009.

Apeliantas nurodo, kad teismas vertindamas liudytojo parodymus iš esmės rėmėsi jo surašytu paaiškinimu, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Todėl rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės.

Apeliantas teigia, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pasak apelianto, nei pareigūnų nei teismo nėra nustatyta, koks pažeidimas buvo padarytas galimai nulėmęs eismo įvykį, be to apeliantui kyla klausimas ar buvusią situaciją galima pripažinti eismo įvykiu.

Apeliantas nurodo, kad būtent Kelių eismo taisyklėmis vadovaujamasi kvalifikuojant administracinius pažeidimus bei skiriant bausmes už juos. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis.

Apeliantas nurodo, kad liudytojas A. M. parodė, jog jam žala nepadaryta, automobilis nebuvo apgadintas, jis į draudimą nesikreipė, žala jam nebuvo išmokėta, šie duomenys patvirtinti medžiagoje surinktais dokumentais. Pasak apelianto, iš nuotraukų matyti, kad ant automobilių esantys pažeidimai, niekaip negalėjo būti padaryti, automobiliams kontaktuojant tokiu kampu, koks užfiksuotas. Apelianto teigimu, nesant duomenų apie padarytą pažeidimą (nenustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), niekam nepadaryta žala, todėl negali būti sprendžiamas ir atsakomybės pagal 127 straipsnio 2 dalį, o taip pat ir pagal 126 straipsnio 3 dalį, klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje. Jo kaltę, padarius minėtus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.); eismo įvykio schema (4 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.); A. M. paaiškinimas (7 b. l.); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (8 b. l.); fotonuotraukos (9 b. l.); apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. ir liudytojų A. M., R. B., L. Š. duoti parodymai (24-25; 30-31 b. l.)

Kelių eismo taisyklių 3.11 punkte nurodyta, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. M. parodė, jog jis 2012 m. sausio 1 d. apie pietus automobiliu atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Matė kaip į prieš jį stovintį automobilį įlipo vairuotojas, todėl stovėjo ir laukė, kol jis išvažiuos, kad galėtų į jo vietą pastatyti savo automobilį. Tuo metu priešais stovėjęs automobilis pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į jo automobilio priekį. Nurodė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Jo automobiliui buvo apgadintas priekinis buferis, tačiau labai nežymiai, praktiškai žala nebuvo padaryta, automobilis nebuvo remontuojamas. Šiais parodymais A. M. patvirtino 2012 m. sausio 1 d. paaiškinime (7 b. l.) nurodytas įvykio aplinkybes.

Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju R. B. parodė, jog 2012 m. sausio 1 d. vyko į autoįvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur „VW Golf“ automobilis važiuodamas atbulas buvo atsitrenkęs į iš galo sustojusį „Renault Laguna“ markės automobilį. „VW Golf“ vairuotojas aiškino, jog jis nevažiavo, atsisakė tikrintis girtumą. „Renault“ markės automobiliu važiavę asmenys tvirtino, jog „VW Golf“ važiavo atbulas ir atsitrenkė į jų automobilį. Šiais parodymais R. B. patvirtino 2012 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime (8 b. l.) nurodytas aplinkybes.

Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju L. Š. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam su kolega atvykus į įvykio vietą juos pasitiko „Renault“ automobilio vairuotojas su keleiviais, kurie paaiškino, kad „VW Golf“ vairuotojas važiuodamas atbulas atsitrenkė į jų stovintį automobilį ir jį apgadino. „Renault“ automobilio vairuotojas buvo blaivus, o A. K. pasitikrinti blaivumą atsisakė. Abiejų automobilių apgadinimai buvo nežymūs, bet matėsi, kad kontaktas buvo.

Liudytojų A. M., R. B. ir L. Š. duoti parodymai patvirtina, kad A. K. vairavo automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad A. K. automobilis atsitrenkė į automobilį „Renault Laguna“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo faktą patvirtino ir pats A. K. (25 b. l.)). Taip pat liudytojai A. M., R. B. ir L. Š. patvirtino, kad abu automobiliai buvo nežymiai apgadinti (25; 30-31 b. l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų (9 b. l.) matyti, jog ant automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio ir automobilio „Renault Laguna“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio matyti esantys nežymūs apgadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas Kelių eismo taisyklių 3.11 punkte nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik žalos atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jos dydį.

Savaiminio automobilio pajudėjimo versiją, kurią pateikė A. K., paneigia liudytojų R. B. ir L. Š. apylinkės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog važiuojant atbulam buvo įkalnė, todėl savaime automobilis galėjo pajudėti tik į priekį.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtų liudytojų duotus parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus (eismo įvykio schemą, fotonuotraukas), daro išvadą, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. K. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, atbulas vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Renault Laguna“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nežymiai jį apgadino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Be to, nevykdė policijos pareigūno reikalavimo leistis patikrinamas ar nėra neblaivus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais A. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. M., policijos pareigūnų R. B. ir L. Š., apylinkės teismo posėdžio metu, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir atitinkantys faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti ir siekti A. K. nepagrįstai nubausti.

Apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnas įvykio vietoje nenustatė, jog jis vairavo transporto priemonę, nepažymėjo protokole, kokius būtent Kelių eismo taisyklių punktus jis galėjo pažeisti, savo surašytu protokolu nepatvirtino, jokių nustatytų aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti, kadangi iš byloje esančio protokolo matyti, kad protokole nurodyta A. K. galimai padaryto pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, pažeidimo padarymo data, laikas ir vieta, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti pavadinimas ir punktai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. vasario 13 d. nutarimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti, bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus