- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 1-674-963/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00744-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Nukentėjusysis
- R. J. T.
- Kaltinamasis
- L. L.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. L. (L. L.), gimęs (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:
2011-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d. paskirta galutinė bausmė – 12 MGL (1560 Lt) bauda;2012-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. bauda 12 MGL (1560 Lt), jos mokėjimą išdėstant 6 mėn. laikotarpiui, bauda nesumokėta;2012-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. bauda 3 MGL (390 Lt), bauda nesumokėta;2013-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d.- 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-27 ir 2012-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 (tris) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. 2013-12-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2013-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 10 parų areštu, bauda nesumokėta, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą, t.y.:
2014-05-08, apie 17.00 val., iš sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Š“, Klaipėdos m., nuosavybės teise priklausančio R. J. T., L. L. išėmęs pagalbinių patalpų du langus, įsibrovė į vidų, bei pagrobė karutį, 70 Lt vertės, užklotą, 50 Lt vertės, kastuvą 40 Lt vertės, šašlykinę 130 Lt vertės, klijavimo mišinį, 10 Lt vertės, kirvį, 30 Lt vertės. Tokiu būdu L. L. pagrobė R. J. T. priklausančio turto, kurio bendra vertė - 330 Lt.
Kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, t.y. 2014-05-08, būdamas neblaivus ėjo iš darbo. Vaikščiodamas po sodus, pamatė mėlynos spalvos namą, po to išėmė šio namo langus, o patekęs į vidų, pasiėmė ten esančius daiktus – karutį, kastuvą, užklotą, šašlykinę, klijavimo mišinį ir kirvį. Pagrobtus daiktus susidėjo į karutį ir nuvežė kiek atokiau. Daiktus paliko karutyje, tačiau grįžęs po kelių dienų, rado tik karutį be daiktų. Dėl šios nusikalstamos veikos labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, turtinę žalą pažadėjo atlyginti kuo skubiau.
Šalies argumentai
2014-05-10 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad R. J. T. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad jis, 2014-05-10, apie 9.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aptiko, jog iš jam priklausančio sodo sklypo pagalbinių patalpų yra išimti stiklo langai, ir pagrobti jam priklausantys daiktai – karutis, kastuvas. Padaryta 100 Lt dydžio turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, prašo pardėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės (b. l. 1).
2014-05-10 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - sodo sklype pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, protokole užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (b. l. 2-4).
2014-05-12 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2014-05-12, apie 18.08 val., gautas pranešimas apie tai, kad prie geležinkelio bėgių, šalia sodų bendrijos „Š“, nukentėjusysis R. J. T. rado savo pavogtus daiktus. Nuvykus informacija pasitvirtino. Rastas karutis apžiūrėtas ir grąžintas savininkui (b. l. 8-10).
2014-05-12 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - prie geležinkelio bėgių, sodų bendrija „Š“. Nuo geležinkelio stulpelio Nr. 6, apie 30 metrų nuo geležinkelio stoties pusės, prie sodo teritorijos metalinės tvoros yra pastatytas juodos spalvos metalinis karutis, karutyje rastas raudonai baltas medžiaginis užklotas. (b. l. 11-14).
2014-05-13 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotonuotraukomis nustatyta, kad kaltinamajam pasiūlius parodyti įvykio vietą, kaltinamasis L. L. parodė įvykio vietą -(duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Š“, Klaipėdos m., ir joje esantį mėlynos spalvos namą, iš kur 2014-05-08 pagrobė daiktus, bei vietą, kur pagrobtus daiktus paliko (b. l. 34-40).
2014-05-14 apžiūros protokolu bei fotolentele nustatyta, kad atliekant tyrimo veiksmą, įvykio vietoje – Tylos g. 17, Klaipėdoje, buvo rastos plastmasinės, juodai geltonomis rankenomis replės, kurios kaip vėliau paaiškėjo priklauso L. L.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. L. atpažino, kad tai jo replės ir paaiškino, kad reples jis galimai paliko įvykio metu prie vieno iš dviejų langų ar sodo viduje (b. l. 5-7, 30-33).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. L. pagrobė svetimą turtą, esant jo veiką kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į saugyklą. Kaltinamasis L. L. teisiamojo posėdžio metu ne tik prisipažino įsibrovęs į sodo namelio pagalbines patalpas, ir pagrobęs svetimą turtą, bet paaiškino ir nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik nusikaltime dalyvavusiam asmeniui. Jis išsamiai apibūdino patekimo į patalpą būdą: išėmė rankomis du langus, nes per pirmąjį išimtą langą karutis netilpo, todėl išėmė šalia didesnį langą. Jis taip pat nurodė kokius daiktus pagrobė, nurodė vietą, kur juos po vagystės paliko. Atsižvelgiant į išdėstytą, L. L. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka aprašant L. L. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, nereikalauja įrodinėti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybės dydžiui, yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama. Be to, kaltinime buvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodant laikotarpį nuo 2014-05-08 apie 17.00 val. iki 2014-05-10 9.45 val. Teismo posėdžio metu kaltinamasis tiksliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką – 2014-05-08 po darbo, todėl tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas – nurodant 2014-05-08 17.00 val.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis L. L. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu. Kaltinamasis duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė esmines veikos aplinkybes, gailėjosi padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiojo. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus. Be kaltinamojo parodymų apie jo neblaivumą nusikaltimo darymo metu, jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, jog jis padarė jam inkriminuojamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio nėra (nėra alkotesterio matuoklio parodymų, nėra duomenų apie jo girtumo laipsnį), o vien tik jo paties teiginiai apie jo neblaivumą, yra nepakankamas to įrodymas, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis buvo neblaivus, o jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė nepripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamasis L. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis keletą kartų ankščiau teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Naują tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, turtinės žalos neatlygino, nusikaltimo padarymo metu oficialiai niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Visa tai rodo, jog skiriamos švelnesnės rūšies bausmės tinkamo poveikio L. L. nedaro, todėl jam skiriama BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl L. L. skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ str., yra pagrindas L. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir pasižada kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, laikytina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra tikslinga taikyti BK 75 straipsnį ir kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. T. pareiškė kaltinamajam L. L. civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos patirtą 210 Lt turtinę žalą (b. l. 20). Nukentėjusysis R. J. T. paaiškino, kad šią turtinę žalą sudaro pagrobto turto vertė.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis L. L. patekęs į sodo namelio pagalbines patalpas, pagrobė karutį, 70 Lt vertės, užklotą, 50 Lt vertės, kastuvą 40 Lt vertės, šašlykinę 130 Lt vertės, klijavimo mišinį, 10 Lt vertės, kirvį, 30 Lt vertės. Dalis pagrobto turto – karutis, 70 Lt vertės, ir užklotas, 50 Lt vertės ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiam. Tarp šių kaltinamojo L. L. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos 210 Lt turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Be kita ko, kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija. Tokiu būdu, iš kaltinamojo L. L. priteistinas 210 Lt nukentėjusiajam R. J. T. turtinės žalos atlyginimas.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-05-15 pažymą Nr. 4.26.-TPI-470, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam L. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 80 Lt. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau kaltinamasis L. L. gynėjo nebuvo pasikvietęs, jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu šioje baudžiamojoje byloje yra pagrįstos, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis neturi jokio turto, oficialiai niekur nedirba, neturi kito pragyvenimo šaltinio, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, ir sprendžia iš kaltinamojo proceso išlaidų neišieškoti (BPK 105 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalis).
Nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga – daktiloskopinė kortelė su rankų pėdsaku, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 4). DNR ėminys, paimtas nuo karučio rankenos, perduotas saugojimui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajam policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 15). Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo metu įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rastos replės su juodai geltonomis rankenomis, saugomos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl jo mažavertiškumo, sunaikintinas (b. l. 6-7).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
L. L. (L. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. L. (L. L.) galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo R. J. T. pareikštą 210 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. L. 210 (du šimtus dešimt litų) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš L. L. valstybės naudai 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.
Nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą – daktiloskopinę kortelę su rankų pėdsaku, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje. DNR ėminį, paimtą nuo karučio rankenos, perduotą saugojimui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajam policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - reples su juodai geltonomis rankenomis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl jo mažavertiškumo, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.