Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjos D. K. atstovams R. V. K. ir advokatei M. L., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai, trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kovo 11-osios 65 atstovui D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. įgaliotos atstovės advokatės M. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kovo 11-osios 65, UAB „PK projektavimo biuras“, dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-25 įsakymu Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano, kuriuo buvo suformuotas apie 3371 m² žemės sklypas prie gyvenamojo namo lA5b (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Įsakymo 2 punktu pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą (b.l. 13,14,76).

Pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė M. L., prašydama panaikinti įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo, skunde D. K. teisių pažeidimą grindžia iš esmės dviem faktiniais pagrindais, t.y. dėl to, kad detaliajame plane (laida B) nustatytas servitutas kartu yra ir panaikinamas, bei dėl to, kad D. K. nebuvo tinkamai informuota apie patvirtinamo detaliojo plano sprendinius.

Dėl servituto

Bylos duomenimis nustatyta, kad pastato-kiosko ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja yra D. K.. Daiktinės teisės neįregistruotos (b.l. 12). Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (1A5b, unikl. Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype yra du laikiniai statiniai (kioskai). Vieno iš jų naudotoja yra D. K.. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjos naudojamas pastatas-kioskas ((duomenys neskelbtini)) patenka į detaliuoju planu žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), suplanuotą teritoriją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-01-25 įsakymu Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" patvirtino detalųjį planą kuriuo buvo suformuotas apie 3371 m² žemės sklypas prie gyvenamojo namo lA5b (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Šiuo įsakymu taip pat buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir įsakymo 2 punktu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pasiūlyta nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą ( bl. 13-14, 53).

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjos įgaliotos atstovės advokatės M. L. teigimu, detaliajame plane (laida A) pastato-kiosko (duomenys neskelbtini)aptarnavimui išskirtas 105 kv. m. servitutas be jokių apribojimų, o detaliojo plano laidoje „B“ (kuri patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-25 įsakymu Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo") servitutai formaliai lyg ir išskirti, tačiau pastabų 7 punkte servitutai panaikinami, tuo pažeidžiant D. K. teises naudotis jai priklausančiu statiniu. Todėl nagrinėjamojoje byloje teismas turėtų išsiaiškinti, ar nurodytas detalusis planas ir jo sprendiniai pažeidė pareiškėjos nurodytu būdu jos teises ar įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalusis planas – yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, servitutai – tai vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, kurie nustatomi rengiant detaliuosius planus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 pavirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau- Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 -07 -14 iki 2013 -02 -15) 43 punktas numatė, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, o būtent ir servitutai (teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį suteikiama naudotis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 43.7. punktas).

Nagrinėjamu atveju detaliuoju planu buvo suprojektuoti servitutai – (S1) (105 kv. m.)(taškuose 1S, 2S, 3S, 2 (tarnaujantis daiktas) – teisė statinio savininkams naudotis sklypo dalimi (pareiškėjos kioskui aptarnauti) ir (S2) (51 kv.m.) taškuose 4S, 5S, 6S,7S (tarnaujantis daiktas) – teisė statinio savininkams naudotis sklypo dalimi.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi). Taigi servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.130 str. 1 d. yra nustatyti servituto pasibaigimo pagrindai. LR CK 4.130 str. 1 d. 4 p. nurodyta, jog servitutas baigiasi išnykus jo būtinumui. Servitutai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (CK 4.124 str. 2 d.).

Pareiškėjos atstovės argumentai, jog servitutai sprendiniuose formaliai lyg ir išskirti (patvirtino, jog pareiškėja sutinka dėl sertvituto ploto ir išdėstymo), tačiau detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindinių sprendinių pastabų 7 punkte servitutai panaikinami įrašant, kad numatomi servitutai nustoja galioti pasibaigus laikinų statinių (kioskų) naudojimo viešoje miesto vietoje statinio galiojimo terminui, nes Kauno miesto savivaldybės adminstracija 2012- 12- 10 raštu Nr.29-2-668 atsisakė su pareiškėja sudaryti Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje tipinę sutartį (b.l.25,100), yra atmestini kaip nepagrįsti.

Detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindiniuose sprendiniuose yra nustatyti du servitutai – (S1) taškuose 1S, 2S, 3S, 2 (tarnaujantis daiktas) – teisė statinio savininkams naudotis sklypo dalimi ir (S2) taškuose 4S, 5S, 6S, 7S (tarnaujantis daiktas) – teisė statinio savininkams naudotis sklypo dalimi. Servitutai aprašomojoje lentelėje yra nurodyti kaip tarnaujantis daiktas be jokių apribojimų (b.l. 76).

Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčijamu įsakymu D. K. naudojamam pastatui-kioskui servitutai nebuvo nustatyti. Ginčijamu įsakymu patvirtintu detaliuoju planu buvo tik suprojektuoti servitutai, kad pastato –kiosko naudotoja galėtų jį tinkamia eksplotuoti. Iš to seka išvada, kad pareiškėjos argumentai apie ginčijamo įsakymo neteisėtumą yra nepagrįsti. Ginčijamo įsakymo 2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius tik pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą. Žemės įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, jog Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. <.....> Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka, detalizuojama Lietuvos espublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintose “Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse”.

Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).

Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi argumentui pripažinti nustatyto servituto pabaigą, išnykus servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus servitutus.

Taigi Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas spręs servitutų nustatymo klausimą pagal jų kompetenciją, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Darytina išvada, jog pareiškėjos nurodomą jos teisių pažeidimą galėtų sukelti kitas administracinias aktas, kuriuo bus nustatyti ir jo pagrindu įregistruoti servitutai, o ne ginčijamu įsakymu patvirtintas detalusis planas (teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas). Detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Teismas taip pat pažymi, kad projektinis pasiūlymas – tai tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o pats servituto nustatymo klausimas turės būti sprendžiamas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens bendru susitarimu arba teisme (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 str., LR CK 4.111 str. – 4.129 str.).

Dėl detaliojo plano viešo svarstymo

Pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-01-25 įsakymą Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, nes yra pažeistos detaliojo plano viešumo procedūros - D. K. nebuvo tinkamai informuota apie detaliojo plano sprendinius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja yra pastato-kiosko, (duomenys neskelbtini), naudotoja (b.l. 12). Šiuo metu pastatą-kioską naudoja UAB „Dangirama“, įmonės kodas 133156196, kurios 100 procentų akcijų savininkė yra D. K.. UAB „Dangirama“ 2012-11-30, 2013-01-18 raštais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl detaliuoju planu formuojamo žemės sklypo prie esamo daugiabučio gyvenamojo namo 1A5b (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-42 50). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-01-25 įsakymu Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" patvirtino detalųjį planą kuriuo buvo suformuotas apie 3371 m² žemės sklypas prie gyvenamojo namo lA5b (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (b.l. 13-14).

Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau-TPĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos „Detaliųjų planų rengimo taisyklės“ ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr 247 patvirtinti “Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai”. Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro: 1) parengiamasis etapas, kurio metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų. Šio etapo metu savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo(-ų) būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą (jei tai yra žinoma planavimo metu), viešojo svarstymo procedūras taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende; 2) planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas; 3) sprendinių pasekmių vertinimo etapas; 4) baigiamasis etapas, kurį sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija: viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija: tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje pagal jai priskirtą kompetenciją, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

Detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (TPĮ 2 str. 3 d.). Pagal TPĮ 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo atlikta detalaus planavimo procedūra ir 2013-01-25 priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo". Šiuo įsakymu patvirtino detalųjį planą kuriuo buvo suformuotas apie 3371 m² žemės sklypas prie gyvenamojo namo lA5b (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Įsakymo 2 punktu siūlo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą (b.l. 13-14).

Skunde nurodomas esminis ginčijamo akto neteisėtumo aspektas, t.y. rengiant detalųjį planą ir priimant ginčijamą sprendimą nebuvo D. K. pranešta apie detalaus plano viešojo svarstymo su visuomene susirinkimą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad planavimo procedūros nebuvo pažeistos ir D. K. pranešta apie viešąjį svarstymą su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad detalaus planavimo procese viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą, kuris turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras bei visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką nustato Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. DNSB Kovo 11-osios 65 rengiant detalųjį planą, pareiškėjai D. K. buvo žinoma apie 2010-08-04, 2010-09-14 ir 2011-04-26 vykusius detaliojo plano viešuosius svarstymus su visuomene. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2010-08-04 vykusiame viešame detaliojo plano (laida 0) aptarime dalyvavo ir UAB “Dangirama” atstovas R. K., kurio metu reiškė pastabas dėl detaliojo plano sprendinių - dėl servituto nustatymo (detalus planas b.l. 129, 137). Atsižvelgiant į pastabas buvo pakoreguoti detaliojo plano sprendiniai. Antras pakartotinis detaliojo plano (laida A) viešas aptarimas su visuomene įvyko 2010-09-14 (Detalusis planas, b.l. 96). Jame taip pat dalyvavo UAB “Dangirama” atstovas ir reiškė pastabas (Detalusis planas b.l. 98, 93). Iš detalaus planavimo dokumentų matyti, kad 2011-04-26 vyko detaliojo plano B laidos viešas svarstymas su visuomene, kuriame pareiškėja ir UAB „Dangirama“ atstovas R. K. nedalyvavo (Detalusis planas, b.l. 62-65, 68). Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, todėl šiuo atveju teismas vertina esminį aspektą - ar pareiškėjai, kaip pastato-kiosko naudotojai, kuris yra žemės sklype, kuriam buvo rengiamas detalusis planas, buvo tinkamai pranešta apie detaliojo plano viešąjį svarstymą su visuomene. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 p. nustatyta, kad rengiant detalųjį planą įvertinamos gretimybės – žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1p. nustatyta, kad planavimo organizatorius vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą <...> ir raštu pateikia minėtų nuostatų 24.1 p. nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu (24.3 p.). 34 p. reglamentuota, kad planavimo organizatorius parengtą specialųjį ar detalųjį planą ir dokumentus, įrodančius, kad planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir/ar naudotojai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su detaliojo ar specialiojo plano sprendiniais (skelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai), teikia derinančioms institucijoms ir teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pareikšti.

Remiantis aukščiau pateiktomis teisės nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas apie 2011-03-26 vykusio detalaus plano viešąjį svarstymą su visuomene pareiškėjai turėjo pranešti raštu. Iš bylos duomenų matyti, jog apie rengiamą detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje 2010-05-28, 2010-07-03, 2010-08-14, 2011-03-26 (Detalusis planas b.l. 158, 144, 105, 72 ), taip pat Dainavos seniūnijoje (detalus planas b.l. 68,69), pateikti pašto kvitai patvirtinantys, jog informacija buvo išsiųsta pastato-kiosko naudotojai D. K. ir UAB „Dangirama“ (Detalusis planas), planuojamoje teritorijoje, buvo įrengtas stendas su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą (Detalus planas, b.l. 70). Tai reiškia, įvykdyti paskelbimo būdai yra pakankami, kad būtų galima vertinti, jog pareiškėjai pranešta tinkamai. Kadangi pareiškėja yra UAB “Dangirama” 100 % akcininkė, todėl laikytina, jog ir ankstesnis UAB “Dangirama” informavimas apie detaliojo plano sprendinius, nurodant susipažinimo laiką bei viešojo svarstymo datas yra laikytinas tinkamu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Išnagrinėjęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-01-25 įsakymą Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.