Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant E. Ž.

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai I. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. I. pareiškimą dėl asmens paskelbimo mirusiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo pripažinti A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiu. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) A. I. su A. D. kateriu išvyko žvejoti į Baltijos jūrą ties (duomenys neskelbtini). apie (duomenys neskelbtini) 22 val. 55 min. Lietuvos Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės operatyvinio budėtojo pranešimą apie Baltijos jūroje ties Klaipėda dingusį katerį ir juo plaukusius A. I. ir A. D.. (duomenys neskelbtini) apie 8 val. ryto Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo koordinavimo centras pastebėjo Baltijos jūroje apvirtusį katerį, ant jo esantį A. D., kurį išgelbėjo. A. I. paieška buvo tęsiama, tačiau (duomenys neskelbtini) 17 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, įvertinęs realias galimybes išgyventi šaltame Baltijos jūros vandenyje, baigė A. I. paieškos operaciją. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas dėl dingusio be žinios A. I. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pateikimo dieną apie A. I. nėra jokių duomenų daugiau nei 6 mėnesius. Pareiškėjas yra A. I. sūnus ir vienintelis pirmosios eilės įpėdinis. A. I. paskelbti mirusiu reikalinga dėl jam priklaususio turto paveldėjimo, draudimo klausimų sutvarkymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja I. Š. prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad į katerį pradėjo skverbtis vanduo, užliejus bangai kateris virto, A. D. spėjo iššokti iš katerio, o A. I. liko po kateriu. A. D. bandė jį gelbėti, tačiau nesėkmingai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.31 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. I. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Teismui apie bylos iškėlimą viešai paskelbus 2018-09-07 specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, per teismo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį asmenų, galinčių suteikti informacijos apie dingusį A. I., neatsirado, dingusysis neatsiliepė. Nuo A. I. dingimo dienos yra praėję dveji metai. Duomenų apie A. I. buvimo vietą byloje nėra. Liudytojo A. D. teigimu, (duomenys neskelbtini) jis kartu su A. I. kateriu išvyko žvejoti į Baltijos jūrą ties (duomenys neskelbtini); dėl stiprios bangos (nors tuo metu bangavimas jūroje nebuvo didelis) kateris pradėjo siūbuoti, katerio priekis pakilo, banga išlaužė laivo apsauginę dalį ir įsiveržė į vidų, o kateris per galinio borto kairį tašką apvirto per save. A. D. paaiškino, kad kateryje su A. I. sėdėjo skirtingose vietose: jis pats sėdėjo katerio gale, o A. I. - kapitono vietoje, per vidurį prie kajutės. Iš virstančio katerio A. D. atsispyręs nuo borto įšoko į jūrą, matė, kaip A. I. bandė pasiekti gelbėjimosi plaustą, kuris išsiskleidė katerio viduje ir neleido kateriui nuskęsti. Apvirtus kateriui, A. I. liko po kateriu. Po 20 sekundžių A. I. išnėrė iš po katerio, rankose laikė telefoną, nespėjęs pasakyti nė žodžio, tiesiog sustingo vietoje, buvo be gyvybės požymių. A. D. pritraukė plūduriuojantį A. Į. prie katerio ir žvejybinio kostiumo kapišonu pririšo prie katerio variklio sraigto, pats užsiropštė ant katerio. A. D. teigimu, jis netikrino A. I. pulso, nežino, ar tuo metu jis buvo jau negyvas, ar tik be sąmonės; po 2 valandų A. D. pastebėjo, kaip A. I. kapišonas atsikabino nuo variklio sraigto ir A. I. paniro į vandenį. A. D. paaiškino, kad oro sąlygos žvejoti buvo geros; žvejojančių laivų jūroje buvo kelios dešimtys; matė kelis praplaukiančius laivus, bet jie buvo toli. A. D. manymu, A. I. mirė praėjus kelioms minutėms po įvykio, nuo šalčio ir išgąsčio sustojus širdžiai.

Atsižvelgiant į vienintelio liudytojo parodymus, kad A. I. galimai mirė praėjus kelioms minutėms po įvykio nuo šalčio ir išgąsčio, dvi valandas pririštas už drabužių prie variklio sraigto nejudėjo, po to atsikabinus kapišonui kūnas paniro į vandenį ir nebeišniro, įvertinus kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas paskelbti A. I. mirusiu. A. I. mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).

Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną (CK 2.31 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus liudytojo teiginius apie A. I. mirimo aplinkybes (duomenys neskelbtini), teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pripažinti A. I. mirties datą spėjamą jo žuvimo datą, t.y. (duomenys neskelbtini).

Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260, 270, 452- 453 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskelbti mirusiu.

A. I. mirties vieta laikyti (duomenys neskelbtini), o mirties data laikyti spėjamą jo žuvimo datą (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.