Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Negrita“ dėl paslaugų kainos sumažinimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo užsienio draudimo įmonė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą už netinkamai suteiktas paslaugas ir 6 procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, atsakovė jai suteikė nekokybiškas turto vertinimo paslaugas, neteisingai nustatydama buto (duomenys neskelbtini) vertę, kuri buvo dvigubai didesnė nei atsakovės nustatyta 380 000 Eur vertė. Ieškovė nurodė, kad buto rinkos vertės nustatymas buvo reikalingas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, kurią išnagrinėjęs teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu nusprendė nesivadovauti atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita kaip nepatikimu, abejonių keliančiu įrodymu ir sprendime rėmėsi teismo eksperto nustatyta gerokai didesne 702 000 Eur verte. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovės turto vertinimo ataskaita buvo parengta netinkamai, yra neobjektyvi ir nepagrįsta dėl netinkamo lyginamųjų objektų pasirinkimo. Taigi teismai konstatavo, kad atsakovė ataskaitą parengė netinkamai, todėl atsakovė neturėjo teisės gauti šalių sutarto apmokėjimo.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ji turto vertinimo paslaugas suteikė tinkamai, buto vertę nustatė laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsakovės nustatyta buto vertė, buvusi 2015 m. birželio 30 d., atitinka kituose rašytiniuose įrodymuose – Registrų centro duomenų bazėje (309 000 Eur), UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitoje (338 000 Eur) ir pačios ieškovės sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje (329 000 Eur) nurodytas buto vertes (kainą) tuo pačiu ar labai artimu laikotarpiu. Atsakovės teigimu, ieškovės teiginiai dėl netinkamai parinktų lyginamųjų objektų ir kt., laikytini tik nepagrįstomis prielaidomis, neįrodančiomis jokių atsakovės netinkamo paslaugų suteikimo.

Trečiasis asmuo neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės.

2024 m. gegužės 17 d. nutartimi šią bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka; iki paskirto posėdžio negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Šalys 2022 m. gruodžio 13 d. sudarė turto vertinimo paslaugų sutartį Nr. 22-12-13, kuria atsakovė įsipareigojo nustatyti 191,01 kv. m buto (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 30 d. rinkos vertę. Ieškovė, vykdydama sutarties 4.1 punktą, sumokėjo atsakovei 300 Eur. Atsakovė 2022 m. gruodžio 30 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. 22-12-30, kuria nustatė, kad buto rinkos vertė 2015 m. birželio 30 d. buvo 380 000 Eur.

Vertinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, jos dalyką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys susitarė dėl atlygintinos paslaugos teikimo – 2015 m. birželio 30 d. buto rinkos vertės nustatymo, kaip tokio. Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Nurodytų Civilinio kodekso nuostatų kontekste pabrėžtina, kad šalių sudarytos 2022 m. gruodžio 13 d. sutarties 2.1 punkte sutarties dalykas apibrėžtas kaip atsakovės įsipareigojimas nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę 2015 m. birželio 30 d. (retrospektyvinis vertinimas). Sutartyje taip pat nurodyta, kad atlikta turto vertinimo ataskaita „bus paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais bei patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika. Vertinimo metodą vertintojas parenka pagal turto vertinimui pateiktus dokumentus ir vertinamo turto specifiką bei turto paskirtį <...>“. Taigi nei šiomis pacituotomis, nei kitomis šalių sudarytos sutarties nuostatomis atsakovė neįsipareigojo ieškovei pasiekti tam tikro rezultato, apibrėžto kokiais nors kriterijais, kaip tai nustatyta kodekso 6.718 straipsnio 5 dalyje, pavyzdžiui, nustatyti tokią turto vertę, kuria būtų vadovaujamasi teisme, kuri nebūtų paneigiama-nuginčijama ar pan. Darytina išvada, kad ieškovė neteisingai interpretuoja šalių sudarytos sutarties dalyką ir todėl nepagrįstai apeliuoja į atsakovės pagal sutartį atliktų veiksmų rezultatą, kaip tokį. Kadangi atsakovė įsipareigojo dėti pastangas nustatant buto vertę, tai jai gali kilti atsakomybė (tik) už netinkamą sutarties vykdymą (veiksmus), bet negali kilti atsakomybė dėl ieškovės nurodomo rezultato (nes atsakovė tokio ieškovės deklaruojamo rezultato neįsipareigojo pasiekti). Šiuo aspektu ieškovės nurodomais teismų 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. rugsėjo 7 d. procesiniais sprendimais nenustatyta-nekonstatuota, kad atsakovės paslaugos, kaip tokios, buvo teikiamos pažeidžiant šalių sutarties nuostatas. Tokių nuostatų pažeidimo ieškovė neįrodė ir nagrinėjamoje byloje (CPK 12, 178 straipsniai).

Apibendrinant nurodytus motyvus ir išvadas, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Priimant sprendimą ieškinį atmesti, valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.